Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, Ugnei Martinauskaitei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, atsakovui J. V., jo atstovei advokatei Rūtai Šimkienei, trečiajam asmeniui A. V., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Atsviras“, A. V., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes santuokos metu jis buvo neištikimas, naudojo prieš ją smurtą, nesirūpino šeimos interesais, jos neišlaikė. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ji nesirūpino šeima, domėjosi tik savo interesais, buvo neištikima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. K. nurodė, kad yra ieškovės mama. Paaiškino, kad jos santykiai su dukra V. V. yra geri. Nurodė, kad santuokos metu atsakovas buvo neištikimas ieškovei, naudojo smurtą nesirūpino vaikais. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovės brolis I. K. ir ieškovės kito brolio sutuoktinė V. K..

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad didesni šalių nesutarimai prasidėjo šalims dar nenusprendus galutinai nutraukti santuokos, t.y. iki 2009 metų, ir iki nurodyto laikotarpio ginčo šalys, nors ir kartais konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestinas ieškovės bei atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl kitos šalies kaltės ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „V.“, atsakovui – jo pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK178 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo J. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1) 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių– kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528. 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kitų statinių– kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1999-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 11826; 2) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 3) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 4) ¼ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 5) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528. 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1999-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 11826; 6) 1/12 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528. 1/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1999-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 11826; 7) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 8) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 9) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528; 10) 1/12 dalis pastato – gyvenamojo namo su prekybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528. 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo su prekybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1999-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 11826. Atsižvelgus į tai, kad minėto nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas yra 1999-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 11826 bei 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528 šis turtas yra laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui nuosavybė teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus tai, kad minėtas turtas įgytas 1992-11-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, t.y. įgytas iki santuokos sudarymo, jis laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad ieškovė prašo padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-11-18 dovanojimo sutartis, atsakovo vardu registruota ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011-10-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 12528. Minėtas nekilnojamasis turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise, t.y. jis yra bendroji dalinė ginčo šalių nuosavybė, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktinas ir ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovės R. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas – 2008-11-07 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4926, kuris įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės R. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos Lietuvoje data – 2004-02-06, Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis atsakovo J. V. vardu registruotos vidaus vandenų transporto priemonės: kateris, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2002-08-29, irklinė valtis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2006-05-05, šalys 2008-10-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo po 50 vnt. paprastųjų vadinių UAB „Atsviras“ akcijų, notarinio registro Nr. 10117. Minėtas turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei UAB „Atsviras“ akcijų, padalijimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Ieškovė prašo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei UAB „Atsviras“ akcijas priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, prašydamas minėtą turtą tarp šalių padalinti lygiomis dalimis po ½ natūra. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011). Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, visų pirma, reikia įvertinti tai, jog nors ieškovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteistinas jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėtas turtas negali būti padalintas natūra bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Antra, ieškovė nurodė, kad įmonės akcijas padalijus šalims po ½ natūra ji negalės įgyvendinti savo kaip akcininkės teisių, negalės dalyvauti įmonės valdyme bei gauti iš įmonės veiklos pajamų. Vis dėlto, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, sąlygojančias negalėjimą sutuoktiniams padalinti įmonės akcijas lygiomis dalimis natūra. Pažymėtina, kad ginčo šalys jau nuo 2009 metų negyvena kartu, tačiau nurodytu laikotarpiu dalyvavo įmonės valdyme. Be to, ieškovės kaip akcininkės teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, įmonės įstatuose ir kituose teisės aktuose, todėl šalims, kaip akcininkams, nesutariant dėl įmonės valdymo jų ginčai bus spręstini vadovaujantis minėtais teisės aktais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo pagrindo, po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei po 50 vnt. UAB „Atsviras“ akcijų.

Taigi nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, po santuokos nutraukimo atsakovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 1000,00 Eur, todėl ieškovei priteistina 500,00 Eur kompensacija už ieškovui nuosavybės teise priteistą kilnojamąjį turtą.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-1995-8-03 nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 202,03 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-1995-8-03 nepilnamečiam M. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas po 57,92 Eur dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu M. V. buvo dveji metai, dabar - sukako penkiolika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei dešimt metų, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. yra 15 metų amžiaus šiuo metu mokosi mokykloje. Ieškovė dirba Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 230,00 Eur per mėnesį bei UAB „Gresus“, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 287,00 Eur per mėnesį. Atsakovui laikotarpiu nuo 2015-03-24 iki 2016-03-23 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jam mokama vidutiniškai 127,17 Eur netekto darbingumo pensija. Atsakovo darbo užmokestis UAB „Atsviras“ sudaro vidutiniškai 70,00 Eur per mėnesį. Jis taip pat gauna 100,00 Eur pajamas iš nuomos teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametis M. V. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 202,03 Eur dydžio išlaikymo priteisimo, tačiau atsakovo atstovė pažymėjo, kad išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 202,03 Eur. Byloje nustačius, kad išlaikymas nepilnamečiam M. V. yra priteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu, teisme 2015-11-13 gautas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-1995-8-03 nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinus tai, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikė 2015-11-13, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-09-19) iki 2015-11-13, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2003-09-16 teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2015-11-12 ir po 202,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-13 iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2085,26 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-1995-8-03 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2003-09-12 iki jo pilnametystės. Minėtas teismo įsakymas yra pateiktas vykdyti antstoliui Kęstučiui Košiui. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2014-09-19, t.y. iki šio ieškinio pateikimo teismui, dienos yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad klausimai dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo yra spręstini vykdymo proceso metu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies. Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi - draudimas atsakovui J. V. sudaryti sandorius dėl įmonės UAB „Atsviras“ kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir turtinių teisių perleidimo tretiesiems asmenims, uždraudžiant šį turtą įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovė patyrė 498,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 289,62 Eur (1000,00 Lt) atstovavimo išlaidų, bei 208,82 Eur (721,00 Lt) už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 65 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 135,73 Eur (468,65 Lt) žyminio mokesčio ir 188,25 Eur (650,00 Lt) atstovavimo išlaidų, iš viso 323,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas patyrė 2243,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2137,60 Eur atstovavimo išlaidų, bei 105,67 už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 75 procentus atsakovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 79,25 žyminio mokesčio ir 1603,20 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1682,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1358,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Už patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 642,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 202,73 Eur (700,00 Lt) žyminio mokesčio ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Patenkinus 65 procentus ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 285,53 Eur žyminio mokesčio. Atmetus 35 procentus ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 153,74 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 65 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų, bei 75 procentai priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 9,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 205, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui J. V. palikti jo pavardę – V..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. V., netrukdant atsakovui J. V. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-1995-8-03 priteistą išlaikymą iš atsakovo J. V. ir nuo 2014-09-19 iš atsakovo J. V. priteisti nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2015-11-12, ir nuo 2015-11-13 iš atsakovo J. V. priteisti nepilnamečiam sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 202,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-16 teismo įsakymą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-09-18.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2014-09-19.

Paskirti ieškovę R. V. lėšų, skirtų sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise.

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise.

50 vnt. UAB „Atstviras“ akcijų po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise.

50 vnt. UAB „Atstviras“ akcijų po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise.

Transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise.

Vandenų transporto priemonę - katerį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise.

Vandenų transporto priemonę - irklinę valtį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei R. V. 500,00 Eur dydžio kompensaciją už didesnę dalį jam tenkančio turto.

Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi - draudimą atsakovui J. V. sudaryti sandorius dėl įmonės UAB „Atsviras“, į. k. 177163413, buveinės adresas Suvernų k., Šilutės r. sav., kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir turtinių teisių perleidimo tretiesiems asmenims, uždraudžiant šį turtą įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės R. V. 1358,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. V. į valstybės biudžetą 153,74 Eur žyminio mokesčio ir 9,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo J. V. į valstybės biudžetą 285,53 Eur žyminio mokesčio ir 8,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.