Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam skirtos baudos mokėjimo terminą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2867-369/2021 ar pakeisti baudą viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 198 MGL, tai yra 9 900 Eur dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 20 d. gautas nuteistojo I. M. prašymas pratęsti terminą sumokėti jam paskirtą 10 000 Eur baudą 1,5-2 metams, mokant dalimis. Nurodė, kad iki šiol jis neturėjo galimybės mokėti baudą, nes jo motina serga sunkios formos (duomenys neskelbtini), jai būna priepuoliai kas dieną, todėl jis negali dirbti. Mokėtų baudą iš motinos pensijos. Jei nėra galimybės pratęsti baudos mokėjimo terminą, prašo pakeisti baudą į viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6-8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 22 straipsnyje. BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, teismas gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis teikime Nr. T-99-885/2021).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendimų dėl priteistų baudų vykdymo baudžiamosiose bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-495/2004, 3K-3-594/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. T-95-312/2018).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu I. M. buvo nustatytas 2 metų terminas sumokėti paskirtą 9 900 eurų baudą. Kadangi nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d., terminas savanoriškai sumokėti baudą suėjo 2023 m. gruodžio 21 d. I. M. pateikė prašymą priešpaskutinę termino dieną. Pagal Sodros duomenis I. M. per 2 metų laikotarpį niekur nedirbo, šiuo metu taip pat niekur nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus asmuo. Jis prašyme nurodė, kad negali dirbti dėl to, kad prižiūri sunkiai sergančią motiną, tačiau teismui nepateikė jokių šį jo teiginį pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar I. M. nurodyta aplinkybė objektyviai egzistuoja.

Pažymėtina ir tai, kad nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-579/2022). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju I. M. nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.

I. M. nuosprendžiu jau buvo nustatytas itin ilgas baudos mokėjimo terminas – 2 metai, bet jis nepateikė jokių duomenų, kad per virš metų savanoriško baudos mokėjimo laikotarpį būtų sumokėjęs bent dalį teismo paskirtos baudos, kad būtų atlikęs kokius nors objektyvius veiksmus pagerinti savo finansinę padėtį, siekiant įvykdyti bausmę, todėl teismas neturi pagrindo tikėtis, kad nustačius ilgesnį terminą jis atsakingai vykdys jam paskirtą bausmę. I. M. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad jo finansinė padėtis pagerėtų ateityje. Pažymėtina, kad savo prašyme jis nurodo, kad ketina mokėti baudą ne savo lėšomis, o iš motinos pensijos, iš esmės perkeldamas jam paskirtą bausmę kitam asmeniui. Taigi jis ir ateityje neketina ieškoti galimybių pats užsidirbti ar įgyti lėšų bausmės vykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko netikslingu dar labiau ilginti ir taip ilgą nustatytą baudos sumokėjimo terminą, o jo ilginimas dar 1,5-2 metams, kaip prašo nuteistasis, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką apskritai negalimas.

BK 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). BPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 365 straipsnio 4 dalis nustato, kad bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Sistemiškai vertinant šias teisės normas, konstatuotina, jog asmens mokumą ir objektyvų negalėjimą sumokėti baudą patikrina antstolis, kuris atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį įvertina, ar yra jo veikoje vengimo mokėti baudą požymių. Teismas šiuo atveju nėra įgaliotas ir neturi galimybių patikrinti I. M. finansinę būklę, pvz. ar jis turi lėšų banko sąskaitose, todėl klausimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nuteistojo prašymu nesprendžia. Toks klausimas spręstinas tik gavus antstolio, patikrinusio asmens mokumą, medžiagą. Pažymėtina, kad toks analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos aiškinimas ne kartą buvo pateiktas ir teisminėje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-25-312/2016 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo I. M. prašymo pratęsti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu skirtos baudos mokėjimo terminą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2867-369/2021 arba pakeisti paskirtą baudą viešaisiais darbais.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.