Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4431-840/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. G. 700,00 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas įrodinėjo, kad jis 2018 m. gruodžio 18 d. paskolino atsakovei D. G. 700,00 Eur grynaisiais pinigais, o atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau piniginės prievolės neįvykdė ir iki šiol skolos negrąžino.

3. Atsakovė D. G. su ieškovo ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji kartu su trečiuoju asmeniu G. K. ieškovo užsakymu, t. y. pagal žodinę sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. klojo trinkeles ieškovo gyvenamojo namo teritorijoje. Už šiuos darbus ieškovas atsakovei, kartu su trečiuoju asmeniu, įsipareigojo sumokėti 1 496,00 Eur po visų darbų atlikimo. Dėl žiemos šalčių teko nutraukti darbą, bet jau buvo sudėti borteliai, supilta skalda ir žvyras, t. y. visi paruošiamieji darbai trinkelėms kloti buvo padaryti. Nors buvo sutarta, kad ieškovas atsiskaitys po visų darbų atlikimo, tačiau jei reikėdavo pinigų, atsakovė paprašydavo ir juos gaudavo, t. y. ieškovas arba jo draugė sumokėdavo „į priekį“, duodavo avansą (50,00 Eur ar 100,00 Eur), kai kokie darbai jau būdavo padaryti, vekselių nepasirašydavo. Atsakovė teigė, kad darbai tęsėsi ilgą laiką ir jai trūko piniginių lėšų pragyventi, todėl su ieškovu buvo susitarta, kad ieškovas atsakovei paskolins 700,00 Eur, kuri bus įskaityta į atsakovei mokamą atlygį už atliekamus trinkelių klojimo darbus. Ieškovas atsakovei sumokėjo sutartą pinigų sumą grynaisiais pinigais. Šiam paskolos faktui įforminti 2018 m. gruodžio 18 d. buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d. Pinigų perdavime ir vekselio pasirašyme dalyvavo tik atsakovė ir ieškovo draugė. Atsakovė įrodinėjo, kad paskolinti pinigai buvo už jau atliktus paruošiamuosius darbus trinkelėms kloti. 2019 m. balandžio ar gegužės mėn., iš esmės atlikus visus trinkelių klojimo darbus, ieškovas atsakovei sumokėjo ne visą sutartą pinigų sumą (1 496,00 Eur), o 796,00 Eur, t. y. iš už atliktus darbus mokėtinos pinigų sumos buvo išskaičiuota ieškovo atsakovei paskolinta suma. Ieškovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Tokiu būdu ieškovas atsiskaitė už atliktus atsakovės darbus, o atsakovė įskaitymo būdu grąžino 700,00 Eur skolą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė poziciją ir teigė, kad ieškovas, duodamas atsakovei 700,00 Eur, t. y. iš dalies apmokėdamas už jau atliktus darbus ir duodamas avansą, nusprendė tai formalizuoti, tačiau tai padarė netinkamu būdu, t. y. sukūrė paskolos teisinius santykius, nes buvo pasirašytas skolos dokumentas vekselis, nors turėjo būti surašyta tarpinė sąskaita ar tarpinis atsiskaitymo dokumentas. Šiuo atveju svarbiausia yra susitarimo / sutarties turinys – tikroji susitarimo šalių valia ir ketinimai.

4. Trečiasis asmuo G. K. palaikė atsakovės poziciją ir su ieškiniu visiškai nesutiko bei prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nežinojo dėl kokių priežasčių atsakovė ieškovui pasirašė vekselį, vekselio pasirašyme nedalyvavo. Visada iš ieškovo gaudavo pinigų grynaisiais pinigais ir užsirašydavo, jokių vekselių nepasirašydavo. Ieškovas visada sumokėdavo už jau atliktus darbus pagal trečiojo asmens išrašytą lapelį. Jokių avansų iki vekselio nebūdavo. Kai darbai sustojo, atsakovei ir trečiajam asmeniui reikėjo, kad už jau atliktus darbus būtų sumokėta, taip pat reikėjo garantijų, kad pavasarį jie galės tęsti pradėtus darbus ir ieškovas neperleis jų nepadarytų rangos darbų kitiems asmenims. Trečiasis asmuo teigė, kad atsakovės iš ieškovo paimti pinigai – 700,00 Eur, yra avansas už jau atliktus darbus, o ne skola / paskola. Atšilus orams, pas ieškovą buvo atlikti visi prieš žiemą likę darbai, buvo išrašytas lapelis, kurį, kaip visuomet, išrašė trečiasis asmuo ir kuriame buvo nurodyta, kas atlikta ir už kiek, kiek iš ieškovo buvo paimta pinigų anksčiau ir iš likusios už atliktus darbus mokėtinos sumos buvo išskaičiuotas 2018 m. gruodžio mėn. paimtas 700,00 Eur avansas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 700,00 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 12,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; ieškovui grąžino 10,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 700,00 Eur. Ieškovas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintų Notarų vykdomųjų įrašu atlikimo numatyta tvarka ne ginčo tvarka gauti notaro vykdomąjį įrašą dėl vekselyje nurodytos 700,00 Eur sumos ir, kaip vekselio turėtojas, nebegali pasinaudoti vekselio suteikiama teise gauti notaro atliekamą vykdomąjį įrašą, dėl ko vekselis tokiu atveju netenka savo, kaip vertybinio popieriaus savybės, tačiau išlieka dokumentu, patvirtinančiu vekselio davėjo įsiskolinimą.

7. Įvertinęs ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens ir liudytojos L. Č. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovės ieškovui išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis atitiko visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, tačiau po 2019 m. birželio 1 d. ieškovas nebegali pasinaudoti šio vekselio suteikiama teise gauti notaro atliekamą vykdomąjį įrašą. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad jos išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra apsimestinis sandoris, t. y. ne 700,00 Eur paskola, o 700,00 Eur avansas už jos ir trečiojo asmens 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn. pradžioje atliktus trinkelių klojimo paruošiamuosius darbus. Atsakovė taip pat neįrodė, kad pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį iš ieškovo gauti pinigai / skola grąžinti ieškovui, šalių sutarimu atlikus įskaitymą, t. y. 2019 m. pavasarį, galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu nurodyta pinigų suma buvo sumažintas atsakovei ir trečiajam asmeniui mokėtinas atlygis.

8. Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovę kartu su trečiuoju asmeniu siejo rangos teisiniai santykiai. Už atliktus darbus buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o pinigų perdavimas ir priėmimas, mokėjimai už medžiagas ir atsiskaitymai už atliktus darbus nebuvo fiksuojami jokiuose dokumentuose. Kadangi trečiasis asmuo nei pokalbiuose dėl vekselio pasirašymo, nei paties vekselio pasirašymo metu nedalyvavo, todėl teismas jo paaiškinimus dėl 700,00 Eur sumos suteikimo ieškovei laikė samprotavimais ir jais nesivadovavo.

9. Teismas suabejojo atsakovės nenuoseklių paaiškinimų dėl suteiktų pinigų paskirties pagrįstumu. Teismas laikė, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovės ieškovui išduotas vekselis nėra ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens rangos santykių elementas – avanso davimą ar atsiskaitymą už jau atliktus trinkelių klojimo paruošiamuosius darbus fiksuojančiu dokumentu, ir pripažino jį skolos rašteliu. Teismas pažymėjo, kad 700,00 Eur skolos ir vekselio pasirašymo šalys tarėsi kelias dienas, t. y. vekselį atsakovė pasirašė tik po kelių dienų nuo atsakovei ieškovo pateikto pasiūlymo pasirašyti vekselį, imant iš ieškovo 700,00 Eur paskolą, ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat neįvertino fakto, kad ginčo vekselio pagrindu sumokėta suma buvo atsakovės grąžinta atliekant statybos rangos darbus, išskaičiuojant šią sumą iš apmokėjimo už atsakovės ir trečiojo asmens atliktus statybos rangos darbus.

10.2. Atsakovė ir trečiasis asmuo norėjo gauti iš ieškovo apmokėjimą už jau atliktų darbų dalį kaip garantiją, kad su jais bus atsiskaityta. Pinigus atsakovė iš ieškovo gavo kaip rangos sandorio dalį. Atsakovė ir trečiasis asmuo teismui teiktuose paaiškinimuose būtent tai ir nurodė, kad paimtą iš ieškovo pinigų sumą sugrąžins atlikdami ieškovui statybos rangos darbus, t. y. 700,00 Eur bus išskaičiuota iš atliktų statybos rangos darbų sumos. Pirmosios instancijos teismas vekselį be žymos apie apmokėjimo įvertino kaip pakankamą įrodymą, kad ginčo pinigai nebuvo grąžinti. Teismas visai neįvertino tam prieštaraujančių įrodymų, jog pinigus buvo planuojama grąžinti būtent darbu ir, kad ieškovas dar galutinio atsiskaitymo metu mokėjo pinigus atsakovei ir trečiajam asmeniui.

10.3. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminės aplinkybės dėl to, kas prisiėmė įsipareigojimus grąžinti ginčo pinigų sumą. Nors iš vekselio matyti, kad skolininkė yra atsakovė, tačiau bylos dalyvių paaiškinimai patvirtina, jog ginčo suma (ar jos dalis) priklauso būtent trečiajam asmeniui ir būtent jis pats nurodė, jog ją planuoja grąžinti atlikdamas sutartus statybos rangos (plytelių klojimo) darbus. Be to, nors iš byloje teiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ginčijama pinigų suma yra būtent rangos teisinių santykių dalis (avansas ar dalinis apmokėjimas už atliktus darbus), tik netinkamai įformintas kaip atskiras paskolos teisinis santykis, teismas dėl to praktiškai nepasisakė. Teismas neišsamiai įvertino surinktus byloje įrodymus, nesiaiškino ir nepanaikino esminių prieštaravimų tarp surinktų įrodymų byloje ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10.4. Gauta pinigų suma buvo paimta iš ieškovo kaip mokėjimas už atliktus ir ateityje atliktinus statybos rangos darbus ir neprieštaravo sudaryti (pasirašyti) atitinkamą rašytinį dokumentą, tačiau nebuvo ketinama sukurti naujų teisinių santykių (paskolos) su ieškovu. Tarp atsakovės bei trečiojo asmens ir ieškovo buvo susiformavę būtent statybos rangos teisiniai santykiai. Paskolos teisinių santykių atsakovė kurti neketino, jie buvo klaidingai aprašyti būtent ieškovo iniciatyva pasirašant netinkamą dokumentą (vekselį).

10.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisinį santykį, esantį tarp ieškovo ir atsakovės, nepagrįstai rangos teisinio santykio dalį vertino kaip naują paskolos teisinį santykį, kurio nebuvo ir kurio sukurti atsakovė neketino. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Atsakovė ginčo pinigų sumą priėmė kaip rangos sutarties (teisinio santykio) vykdymo dalį, gaunant avansą / apmokėjimą už atliekamus darbus. Ketinimo skolintis pinigus iš atsakovo ji neturėjo. Atsakovė, neturėdama teisinio išsilavinimo ir veiklos su paskolos vertybiniais popieriais patirties, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad pasirašytas vekselis sukūrė ne tokius civilinius santykius, kuriuos ji planavo, norėjo sukurti. Šiuo atveju turėjo būti taikomos rangos sutarčiai taikytinos taisyklės. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys viena su kita visiškai atsiskaitė dar 2018 m. gegužės mėn.

11. Ieškovas A. B. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinkus įrodymus, atkreipė dėmesį į prieštaravimus tiek tarp atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, tiek tarp atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų. Skundžiamame sprendime yra išsamiai aprašyti byloje esantys įrodymai bei pateiktas šių įrodymų vertinimas. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta.

11.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nepažeidė: ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino įrodymų visetą, taip pat įvertino prieštaravimus tarp įrodymų, teismo išvados logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė visiškai pagrįstas ir teisingas išvadas tiek dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių egzistavimo, tiek dėl iki šiol atsakovės neįvykdytos pareigos grąžinti ieškovui 700,00 Eur skolą.

11.3. Tarp atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų, teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių egzistuoja prieštaravimai, į kuriuos, vertinant atsakovės paaiškinimų patikimumą ir teisingumą, yra būtina atsižvelgti, t. y. prieštaravimai dėl bendros statybų darbų kainos, dėl ieškovo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus ir dėl atsiskaitymo už darbus tvarkos.

11.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai identifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius, kaip paskolos teisinius santykius. Atsakovės pozicija dėl ginčo pinigų sumos keitėsi bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsiliepime į ieškinį ji neneigė, kad iš ieškovo pasiskolino ir paskolos faktą įformino vekseliu, tačiau vėliau, teismo posėdžio metu, savo poziciją pakeitė. Teismas tokį atsakovės nenuoseklumą visiškai pagrįstai vertino, kaip leidžiantį abejoti atsakovės paaiškinimais bei tikėti, tuo, ką visą laiką nuosekliai tvirtino ieškovas – jog vekselis laikytinas skolos rašteliu (o ne ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens rangos santykių elementas).

11.5. Atsakovė vekselį pasirašė tik po kelių dienų nuo atsakovei ieškovo pateikto pasiūlymo pasirašyti vekselį, imant iš ieškovo 700,00 Eur paskolą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Prieš išrašydama vekselį, atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galėjo apsvarstyti bei pasidomėti tokio veiksmo (vekselio išrašymo) teisinėmis pasekmėmis.

11.6. Atsakovė neįrodė, kad išduotas vekselis yra apsimestinis sandoris. Atsakovė neišrašė vekselio, turėdama tikslą pridengti kitą sandorį, ir juo labiau – dviejų sandorių (išorinio ir kito) nesudarė. Pasak atsakovės, jos veiksmai (vekselio išrašymas) neatitiko jos vidinės valios (anot atsakovės, ji norėjo įforminti mokėjimą už atliktus ir ateityje ketinamus atlikti statybos rangos darbus, o ne paskolą), t. y. ji suklydo, išrašydama vekselį. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis, dėl ko atsakovė visiškai nepagrįstai šiuo atveju bando remtis CK 1.87 straipsniu. Atsakovė vekselio niekada neginčijo, priešingai, net ir gavusi ieškovo raginimus apmokėti skolą, į juos nereagavo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad vekselis įformino paskolos paėmimo faktą, tuo tarpu versija apie apsimestinį sandorį buvo iškelta tik atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje.

11.7. Reikalavimas byloje pareikštas yra atsakovei, kuri išrašė vekselį. Trečiajam asmeniui jokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad būtent ji pasiskolino iš ieškovo 700,00 Eur sumą, o trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad vekselio pasirašyme ir 700,00 Eur paėmime nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skolą priteisė iš vekselį išrašiusio, pinigus paėmusio ir iki šiol ieškovui negrąžinusio asmens – atsakovės, kuriai ir buvo pareikštas reikalavimas byloje.

11.8. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog pinigus buvo planuojama grąžinti būtent darbu, bei, kad ieškovas dar galutinio atsiskaitymo metu mokėjo pinigus atsakovei ir trečiajam asmeniui už darbus. Priešingai, būtent abiejų šalių pripažįstamas galutinio atsiskaitymo už atliktus darbus faktas, ieškovui sumokant 200,00 Eur, patvirtina, jog šalis sieję paskolos santykiai (įforminti atsakovės išrašytu vekseliu) buvo visiškai atskirti nuo šalis ir trečiąjį asmenį siejusių rangos santykių ir jokie priešpriešinių reikalavimų įskaitymai (pilni ar daliniai) nebuvo atliekami. Ieškovas nuo pat pradžių aiškino, jog atsakovei paskolinti 700,00 Eur buvo visiškai nesusiję su atsakovės ir trečiojo asmens pas ieškovą atliekamais darbais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 329 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Atsakovė (toliau ir – apeliantė) D. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o šalių tikroji valia įrodinėjama iš esmės tik šalių ir liudytojų paaiškinimais. Siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą ir išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimas turėtų būti vykdomas žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu ieškovas su pareikštu prašymu nesutinka ir nurodo, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose ir yra davusios paaiškinimus žodžiu, buvo apklausta ir liudytoja, o teisingos bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantė ir jos atstovas dalyvavo, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, bylos aplinkybės yra įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius paaiškinimus, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

16. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl apeliantės (vekselio davėjos) ieškovui (vekselio turėtojui) išrašyto paprastojo 700,00 Eur vekselio. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, tuo tarpu apeliantės (vekselio davėjos) argumentai dėl šalis siejusio teisinio santykio ir vekselio išdavimo aplinkybių nėra nuoseklūs: apeliantė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad iš ieškovo pasiskolino 700,00 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti ar atlikti užskaitą už ieškovo naudai darbus, vėliau pakeitė poziciją ir nurodė, kad ginčo vekseliu buvo užtikrintas pagal rangos sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas.

17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė iš ieškovo gavo 700,00 Eur sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. rudenį–2019 m. pavasarį apeliantė D. G. kartu su trečiuoju asmeniu G. K. pagal žodinį susitarimą atliko ieškovui A. B. darbus: mūrijo gyvenamojo namo sienas, šiltino pamatą, dėjo bortelius aplink namą ir klojo trinkeles. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuos asmenis nurodytu laikotarpiu siejo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad jos prievolė sumokėti vekselyje nurodytą sumą yra pasibaigusi, nes ji ir trečiasis asmuo yra įvykdę savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį ir vekselio pagrindu gauta suma buvo įskaityta į atliktų darbų kainą, tuo tarpu ieškovas bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu nuosekliai teigė, kad vekseliu apeliantei buvo suteikta paskola ir ji šios sumos nėra grąžinusi.

18. Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

19. Vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

20. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių iškilusį ginčą išsamiai aiškinosi vekselio išrašymo aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu padarė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad apeliantė neginčija gavusi iš ieškovo 700,00 Eur sumą, neneigė ir prievolę gautą sumą grąžinti ieškovui – sumokant pinigais ar atliekant užskaitą už rangos darbus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantė, aiškindama aplinkybes apie šalis siejusius sutartinius rangos santykius, nurodė, kad įprastai atsiskaitymas už atliktus darbus vykdavo po darbų atlikimo, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai darbų atlikimo metu tiek ieškovas, tiek jo (ieškovo) gyvenimo draugė sumokėdavo apeliantei ir trečiajam asmeniui avansines nuo 50,00 iki 100,00 Eur sumas. Apeliantė, aiškindama vekselio surašymo aplinkybes, nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. dėl oro sąlygų darbai pas ieškovą atliekami nebuvo, todėl trūkstant lėšų pragyvenimui apeliantė gavo iš ieškovo vekselyje nurodytą sumą. Iš apeliantės paaiškinimų spręstina, kad vekselio surašymo dieną nebuvo aiški jos nurodomų atliekamų rangos sutartimi darbų apimtis ir vertė, jų terminai, gauta pinigų suma nebuvo siejama su rangos sutarties pagrindu atliekamų darbų rezultatu, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, kad vekselis atliko rangos sutarties, dėl kurios buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo (avanso) funkciją nagrinėjamos bylos atveju pagrindo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

22. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.).

23. Byloje nustatyta, kad apeliantei 2018 m. gruodžio 18 d. pasiskolinus iš ieškovo 700,00 Eur, šalis taip pat laikotarpiu 2018 m. rudenį–2019 m. pavasarį siejo sutartinai rangos santykiai. Šių sandorių pagrindu bylos šalims, viena kitos atžvilgiu, atsirado apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, ir kiekviena jų viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku: apeliantei atsirado prievolė grąžinti vekselyje įvardintą sumą, o ieškovui – pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, t. y. susidarė visos aptartos būtinos įskaitymui atlikti sąlygos ir šalys galėjo turėti teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Įskaitymo atlikimo tvarka įtvirtina CK 6.131 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog grąžino ieškovui 700,00 Eur sumą ar ją įskaitė, ieškovo, atsiskaitymo už jos ir trečiojo asmens atliktus darbus, metu.

24. CK 6.131 straipsnyje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tokia teismų praktika formuojama ir kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba” v. UAB „Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-538/2004). Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008).

26. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pirmiau aptartus materialiosios teisės normų reikalavimus, keliamus įskaitymo formai, tinkamai vertino įrodymus, savo išvadą grindė išsamia įrodymų analize. Teismas, analizuodamas atsakovės argumentus dėl įskaitymo, tyrė ir vertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus. Teismas, darydamas išvadą dėl sandorio, kuriuo apeliantė pasiskolino iš ieškovo 700,00 Eur, sudarymo aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusią atsiskaitymų už atliktus rangos darbus praktiką, nustatė, kad atlikę darbus atsakovė ir trečiais asmuo paskaičiuodavo atliktų darbų kainą, ją pateikdavo ieškovui ar jo draugei ir šie asmenys atsiskaitydavo grynais pinigais. Iš šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad tiek rangos sutartimi atliktų darbų rezultatas, tiek atsiskaitymai už darbus buvo vykdomi nesurašant nei atliktų darbų aktų, nei pakvitavimų apie atsiskaitymą už juos. Tuo tarpu, nustatytos vekselio išrašymo aplinkybės patvirtina, kad apeliantės gauta iš ieškovo 700,00 Eur suma buvo įforminta raštu-vekseliu.

27. Byloje aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad šalys susitarimą dėl 700,00 Eur perdavimo–priėmimo, skirtingai nei vykdydamos rangos sutartį, sutarė įforminti raštu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, be savo paaiškinimų, nepateikė įrodinėjimo priemonių, kad šalys susitarė, jog atsakovės prievolės įvykdymas bus priimtas neįforminus jo raštu, kad ieškovas žinojo apie atsakovės ketinimą atlikti užskaitymą už atliktus rangos darbus, t. y. byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė grąžino 700,00 Eur sumą, ar, kad šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas ir ieškovui buvo žinomas bei atitiko jo valią. Ieškovui nepripažinus nei skolos grąžinimo, nei įskaitymo fakto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai sprendė, kad apeliantė D. G. savo prievolės ieškovui A. B. sumokėti / grąžinti 700,00 Eur skolą yra neįvykdžiusi.

28. Pirmosios instancijos teismo išvada apie šalis siejusius sutartinius santykius, prievolės įvykdymą pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir atitinka CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės D. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas A. B. prašo priteisti iš apeliantės 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-26904).

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 13,24 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 13,24 Eur (trylika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.