Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-4431-840/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
2-4431-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01540-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
D. G.
Trečiasis asmuo
G. K.
Advokatai
Rytis Čėsna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4431-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01540-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.6.1; 2.6.6.3; 2.6.18.1; 2.6.29.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant ieškovui A. B.,atsakovei D. G.,atsakovės D. G. atstovui advokatui Ryčiui Čėsnai irtrečiajam asmeniui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 20–23) prašydamas priteisti iš atsakovės D. G. 700,00 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. G. ir jos atstovas advokatas Rytis Čėsna teismo posėdžio metu palaikė atsakovės D. G. atsiliepime į ieškinį (b. l. 46–48) išreikštą poziciją – su ieškovo A. B. ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo A. B. ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu palaikė atsakovės D. G. poziciją – su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

III. Ieškovo argumentai

5. Ieškovo A. B. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (b. l. 20–23) ir raštu pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 58–59) nurodytais argumentais, kuriuos ieškovas palaikė ir paaiškino teismo posėdžio metu:

5.1. Ieškovas A. B. 2018 m. gruodžio 18 d. paskolino atsakovei D. G. 700,00 Eur – grynaisiais, – o atsakovė D. G. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b. l. 30) ir įsipareigojo 700,00 Eur skolą grąžinti 2019 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė piniginės prievolės neįvykdė – iki šiol skolos negrąžino, – dėl šios priežasties ieškovas 2019 m. pabaigoje kreipėsi į teismą;

5.2. 2018 m. rudenį–2019 m. pavasarį atsakovė D. G. kartu su trečiuoju asmeniui (sutuoktiniu ar sugyventiniu) G. K. dėjo trinkeles ieškovui A. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kieme pagal žodinį susitarimą. Konkreti darbų atlikimo data lyg ir nebuvo nustatyta. Ieškovas sutarė su atsakove ir trečiuoju asmeniu dėl trinkelių klojimo, mokant jiems už vieną kvadratinį metrą 10,00 Eur, t. y. pagal tuo metu buvusią rinkos kainą. Iš viso trinkelėmis klotinas plotas yra 124 kv. m, t. y. iš viso mokėtina suma – 1240,00 Eur (10,00 Eur × 124 kv. m). Be to, atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu atliko ir kitus darbus: mūrijo sienas, šiltino gyvenamojo namo pamatus, dėjo bortus aplink gyvenamąjį namą. Dėl šių darbų iš anksto nebuvo tartasi. Visų darbų užsakovas buvo ieškovas, nors visame kame dalyvavo ir ieškovo draugė L. Č.: ieškovui nesant ar tuo metu negalint, perduodavo ieškovo prašymą atlikti vieną ar kitą darbą, taip pat perduodavo pinigus. Ieškovas mokėjo ir už darbams sunaudotas medžiagas, kurias pirko atsakovė ir/ ar trečiasis asmuo, nes jie geriausiai žinojo, kokių medžiagų ir kiek reikia. Už atliktus darbus su atsakove ir trečiuoju asmeniu buvo atsiskaitinėjama dalimis ir daug kartų. Atsakovė ir trečiasis asmuo nuolat prašė pinigų ir gaudavo. Buvo mokama net už iš anksto nesutartus dalykus – trinkelių pjaustymą (sumokėta maždaug 200,00 Eur), kas turėjo įeiti į trinkelių klojimo kainą. Be to, už atsakovę ir trečiąjį asmenį buvo mokama jų partneriams, kurie atliko žemės lyginimo ir kasimo darbus (traktoriui – 300,00 Eur). Visada su atsakove ir trečiuoju asmeniu būdavo atsiskaitinėjama grynaisiais. Ieškovo pinigus paduodavo ieškovas arba jo draugė kuriam nors vienam: atsakovei arba trečiajam asmeniui, arba abiem. Jokių sąskaitų ar darbų atlikimo lapelių, kuriuose būtų nurodyta, kas atlikta ir kokia atliktų darbų kaina, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikdavo: nei ieškovui, nei jo draugei. Atsakovė D. G. ir trečiasis asmuo G. K. rudenį pradėtų trinkelių klojimo darbų nebaigė dėl oro sąlygų, ėmė šalti – trinkelių kloti nebebuvo galima. Nuspręsta darbus tęsti pavasarį. Atsakovė ir trečiasis asmuo pasirodė paprasti ir darbštūs žmonės, įgavo ieškovo pasitikėjimą, dėl ko ieškovas, atsakovei paprašius, 2018 m. gruodį paskolino pinigų – davė 700,00 Eur grynaisiais. Atsakovė D. G. skolinosi pinigus motyvuodama tuo, kad artėja šventės, reikia dukteriai nupirkti dovanų, o jos ir trečiojo asmens finansinė padėtis yra sunki – trūksta pinigų. Apsidrausdamas, norėdamas užsitikrinti skolos grąžinimą, ieškovas A. B. iš atsakovės D. G. paėmė pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovei pinigus paskolino ieškovas, o atsakovė pasirašė vekselį. Viskas vyko tą pačią dieną ieškovo namuose. Vekselio blanką ieškovas rado internete, atsispausdino ir jį pateikė pasirašyti atsakovei. Anksčiau ieškovas niekam nėra skolinęs pinigų pagal vekselį. Dėl paskolos buvo deramasi kelias dienas – atsakovei iš karto buvo paaiškinta, kad pinigai jai bus paskolinti, jei ji pasirašys paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovė porą dienų galvojo ir sutiko paimti paskolą tokiomis sąlygomis – pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas A. B. tiksliai nepamena, bet gali būti, kad atsakovė D. G. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dalyvaujant ieškovui ir jo draugei L. Č.. Ieškovas A. B. kategoriškai paneigė atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. versiją, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vekseliu atsakovės D. G. iš ieškovo paimti pinigai – 700,00 Eur – buvo ne paskola, o avansas už jau atliktus trinkelių klojimo darbus – už aikštelės trinkelėms kloti paruošimą, – kad ieškovo atsakovei paskolinti pinigai grąžinti ieškovui įskaitymo būdu, galutinai atsiskaitant už atliktus darbus. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovo A. B. teigimu buvo labai aiškiai sutarta, kad tai nėra avansas už ateityje tęstinus trinkelių klojimo darbus, o paskola, kad atsakovei ieškovo duodami pinigai – 700,00 Eur – yra visiškai nesusiję su atsakovės ir trečiojo asmens pas ieškovą atliekamais darbais. Už 2018 m. atliktus atsakovės ir trečiojo asmens darbus buvo visiškai atsiskaityta. Suprantama, buvo galima atsakovės D. G. 700,00 Eur skolą nurašyti nuo ieškovo A. B. mokėtinos pinigų sumos atsakovei ir trečiajam asmeniu už jų 2019 m. atliktus darbus, kas būtų logiška, tačiau, galutinai atsiskaitant už atliktus darbus, nebuvo nuo ko nurašyti 700,00 Eur, t. y. ieškovo mokėtina suma buvo mažesnė (keli šimtai – 200,00 Eur) negu atsakovės skola. Be to, nei paskolos suteikimo metu, nei vėliau, nebuvo tartasi dėl ieškovo ir atsakovės priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo. Grįžę pas ieškovą dirbti po žiemos (kovą ar balandį), sutartų darbų atsakovė ir trečiasis asmuo taip ir nebaigė, paliko viską ir išėjo – tai nutiko dar nepasibaigus atsakovės skolos pagal vekselį grąžinimo terminui, bet ieškovas jiems sumokėjo kaip už atliktus visus darbus – avansu, – tikėdamasis, kad darbai bus užbaigti. Tąkart jokios sąskaitos ar darbų atlikimo lapelio, kuriame būtų nurodyta, kas atlikta ir kokia atliktų darbų kaina, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nei ieškovui, nei jo draugei nepateikė. Kiek paprašė, tiek ir sumokėjo, be jokių skaičiavimų – 200,00 Eur. Pinigus padavė atsakovei arba trečiajam asmeniui. Iš viso už visus atsakovės ir trečiojo asmens pas ieškovą atliktus darbus ieškovas sumokėjo maždaug 2000,00 Eur, per kelis kartus po 200,00–300,00 Eur, mokant per visą atsakovės ir trečiojo asmens darbo laikotarpį (2018 m. rudenį–2019 m. pavasarį). Atsakovei ieškovo duoti pinigai – 700,00 Eur – į šią sumą neįeina, nes tai buvo paskola, o ne mokestis už atliktus darbus ir ne avansas. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovė prašė ieškovo suteikti daugiau laiko skolai grąžinti dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovas patikėjo atsakove ir nusprendė palaukti, nes tebesitikėjo, kad darbai bus užbaigti. Dėl šios priežasties atsakovei nuolat buvo skambinama ir klausiama, kada bus pabaigti darbai ir grąžinta skola, o atsakovė nuoširdžiai įtikinėjo, kad neturi pinigų, negali dirbti ir jų užsidirbti, nes trečiasis asmuo G. K. susilaužė koją. Atsakovei buvo nuolat skambinama ir teiraujamasi dėl trečiojo asmens sveikatos, darbų užbaigimo, dėl skolos grąžinimo, tačiau pasak atsakovės trečiojo asmens sveikata vis negerėjo – koja negijo. Po kelių mėnesių, suabejojus atsakove, ieškovas nuvyko pas atsakovę ir trečiąjį asmenį į namus ir pamatė, kad atsakovė melavo – trečiasis asmuo dirbo lauko darbus – stūmė prikrautą karutį, gipso ant trečiojo asmens kojos nebuvo. Tada ieškovas bandė su atsakove susitarti taikiai, tačiau atsakovė pyko, šaukė ir išplūdo necenzūriniais žodžiais. Ieškovas A. B. galutinai suprato, kad atsakovė D. G. neplanuoja užbaigti pradėtų darbų ieškovo gyvenamojo namo kieme ir net neketina ieškovui grąžinti skolos, o tik įvairiais pasiteisinimais tempia laiką. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė ieškovui jokių atliktų darbų perdavimo aktų, t. y. darbus vykdė jų nedokumentuodami, chaotiškai, dėl ko atsekti tam tikras atliktų darbų detales yra sudėtinga. Darbai buvo atliekami nepasirašius jokių dokumentų, tokių kaip darbų sutartys, pridavimo aktai, garantiniai raštai, kas yra rangovo atsakomybė, kadangi jis yra šios srities profesionalas ir žino, kokie dokumentai turi būti pildomi atliekant minėtus darbus. Atsižvelgęs į tai, kad skolos grąžinimo terminas pagal vekselį jau buvo pasibaigęs, o atsakovė D. G. nerodė geranoriškumo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas A. B. registruotu paštu išsiuntė atsakovei du raginimus grąžinti skolą (2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 28 d.; b. l. 31–34), tačiau atsakovė į šiuos raginimus visiškai nereagavo. Atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. pradėtus trinkelių klojimo darbus užbaigė kiti žmonės, kurie dirbo keturias dienas ir kuriems ieškovas sumokėjo virš 300,00 Eur. Iš esmės ieškovas neturi pretenzijų atsakovei ir trečiajam asmeniui dėl atliktų darbų kokybės, išskyrus tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepabaigė sutartų darbų pas ieškovą – trinkelės nebuvo sudėtos iki garažo, nes, pasak juos, nebuvo įstatyti garažo vartai. Žadėjo sudėti visas trinkeles ir suvesti su vidaus apdaila tada, kai bus įstatyti garažo vartai, tačiau to nepadarė. Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens atliktų darbų baigtumą, galima sakyti, kad buvo atlikta 80,00 procentų darbų. Nors trinkelių klojimo darbai nebuvo pabaigti, ieškovas su atsakove ir trečiuoju asmeniu visiškai atsiskaitė, sumokėjo visą sutartą kainą ir net daugiau, nes mokėjo net už iš anksto nesutartus dalykus – trinkelių pjaustymą (maždaug 200,00 Eur), traktorių, šluotą ir kitą;

5.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnyje yra įtvirtintas pacta sunt servanda principas, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje tiesiogiai nurodyta, bet ir visus kitus veiksmus, kylančius iš jos esmės. Šalys negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos dalies ne įstatyme ar sutartyje numatytu pagrindu. Vieno iš sutarties dalyvio nesilaikymas lemia civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtina pamatines prievolių teisės nuostatas. Prievolės vykdymui keliamus reikalavimus nustato teisės principai (sąžiningumas, protingumas, teisingumas ir t. t.), įstatymai, sutartis. Taigi, tinkamas prievolės vykdymas ir įvykdymas reiškia, jog ji privalo būti vykdoma laiku, laikantis įstatymo, sutarties, tarp šalių susiklosčiusios praktikos, civilinės teisės principų. Tinkamas prievolės įvykdymas galimas tik tada, kai nėra jokių su jos vykdymu susijusių nusižengimų ar pažeidimų. Įvykdyta tinkamai prievolė baigiasi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skolininkė (atsakovė D. G.) turi būti laikoma pažeidusia prievolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vekselis nebuvo pateiktas apmokėti atsakovei D. G. įstatymo nustatytais terminais, laikytina, kad šis vekselis yra paskolos sutartis, todėl ieškovas A. B. prašo teismo priteisti iš atsakovės D. G. įsiskolinimą – 700,00 Eur, – jai neįvykdžius paskolos sutarties sąlygų grąžinti skolą;

5.4. Vienas iš piniginių prievolių bruožų yra palūkanos. Palūkanos nebuvo numatytos sutartyje, tačiau šis susitarimas galioja sutarties numatytam terminui. Nepriteisus įstatymo numatytų palūkanų dabar, atsakovė D. G. nebūtų suinteresuota skubiau įvykdyti įsipareigojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriais dar iki jiems kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. Be to, laikoma, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę pažeidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210–6.261 straipsniai). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Dėl to skolininkė – atsakovė D. G. – šiuo atveju privalo mokėti įstatymo nustatytas 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus – ieškovo A. B. – nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Tuo pačiu pažymėtina, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarę kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palūkanų skaičiavimo. Ieškovas A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo priteisti iš atsakovė D. G. 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas, kurias atsakovė turėtų mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5.5. Atsakovė D. G., kaip kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, taip pat ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kadangi dėl paskolos buvo deramasi kelias dienas ir atsakovei iš karto buvo paaiškinta, kad pinigai jai bus paskolinti tik pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį, atsakovė D. G., prieš 2018 m. gruodžio 18 d. pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį, net jeigu ir iki galo nesuprato šio dokumento reikšmės, turėjo galimybę pagal savo gyvenimo patirtį apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius, o esant reikalui – atidėti šio dokumento išdavimą, kol galutiniai išsiaiškins visas galimas pasekmes. Kadangi atsakovė to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tai ji pati prisiėmė savo veiksmų neigiamas pasekmes. Ieškovo A. B. gyvenamojo namo kieme atsakovė D. G. ir trečiasis asmuo G. K. atliko daug ir įvairių darbų, kurie nebuvo dokumentuojami. Atsakovei patogu minėtą skolą susieti su darbo/ rangos santykiais ir taip ją „nuskandinti“ chaotiškame darbų atlikime. Ieškovo atsakovei suteikta paskola nesietina su ieškovo ir atsakovės bei trečiojo asmens darbo/ rangos santykiais.

IV. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimai

6. Atsakovės D. G. atsikirtimai į ieškovo A. B. ieškinio reikalavimus grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (b. l. 46–48) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovė D. G. ir jos atstovas advokatas Rytis Čėsna:

6.1. Atsakovė D. G. kartu su trečiuoju asmeniu G. K. ieškovo A. B. užsakymu, t. y. pagal žodinę sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. balandžio klojo trinkeles ieškovo gyvenamojo namo teritorijoje. Be to, suklojo bortelius. Dėl darbų atlikimo tarėsi su ieškovu ir su jo drauge, pagrinde – su ieškovu. Už šį darbą ieškovas A. B. atsakovei, kartu su trečiuoju asmeniu, įsipareigojo sumokėti 1496,00 Eur po visų darbų atlikimo. Visų darbų kaina buvo paskaičiuota pagal trinkelėmis išklotiną plotą. Dėl žiemos šalčių teko nutraukti darbą, bet jau buvo sudėti borteliai, supilta skalda ir žvyras, t. y. visi paruošiamieji darbai trinkelėms kloti buvo padaryti. Nors buvo sutarta, kad ieškovas atsiskaitys po visų darbų atlikimo, tačiau kai reikėdavo pinigų, atsakovė paprašydavo ir gaudavo, t. y. ieškovas arba jo draugė sumokėdavo „į priekį“, duodavo avansą (50,00 Eur ar 100,00 Eur), kai kokie darbai jau būdavo padaryti. Kiek kartų taip buvo, nepamena, bet buvo ir vekselių nepasirašydavo. Kadangi darbai tęsėsi ilgą laiką, o atsakovei trūko piniginių lėšų pragyventi, su ieškovu buvo susitarta, kad ieškovas atsakovei paskolins 700,00 Eur ir šia pinigų suma ateityje bus sumažintas atsakovei mokamas atlygis už atliekamus trinkelių klojimo darbus. Ieškovas atsakovei sumokėjo sutartą pinigų sumą – 700,00 Eur – grynaisiais. Šiam paskolos faktui įforminti 2018 m. gruodžio 18 d. buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovė D. G. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti vekselio turėtojui 700,00 Eur. Pinigų perdavime ir vekselio pasirašyme dalyvavo tik atsakovė ir ieškovo draugė. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo tame nedalyvavo. Tai, kad ieškovas atsakovei paskolinta 700,00 Eur pinigų suma ateityje sumažins atsakovei mokamą atlygį už atliekamus trinkelių klojimo darbus, vekselyje neparašyta. Dėl kokių priežasčių tai vekselyje neparašyta, nežino, nes atsakovė pirmą kartą gyvenime susidūrė su tokiu dokumentu. Iš esmės tie ieškovo atsakovei paskolinti 700,00 Eur buvo už jau atliktus paruošiamuosius darbus trinkelėms kloti. 2019 m. balandį ar gegužę, iš esmės atlikus visus trinkelių klojimo darbus (liko tik maždaug 1,5 kv. m nepaklotų trinkelių prie garažo vartų), ieškovas atsakovei sumokėjo ne visą sutartą pinigų sumą – 1496,00 Eur, – o mažesnę – 796,00 Eur, t. y. iš už atliktus darbus mokėtinos pinigų sumos buvo išskaičiuota ieškovo atsakovei paskolinta suma – 700,00 Eur. Jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovas nepareiškė. Už atliktus darbus ieškovas atsakovei ir trečiajam asmeniui mokėjo kelis kartus, paskutinį kartą – 2019 m. balandį ar gegužę, lyg 300,00 Eur. Tokią pinigų sumą gavo atskaičius iš mokėtinos už atliktus darbus pinigų sumos 700,00 Eur skolą. Tokiu būdu ieškovas atsiskaitė už atliktus atsakovės darbus, o atsakovė įskaitymo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnis) grąžino 700,00 Eur paskolą. Pažymėtina, kad įskaitymas yra tinkamas ir leistinas būdas įvykdyti prievoles tuo atveju kai prievolių šalys turi viena kitos atžvilgiu priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Ieškovas A. B. turėjo pareigą sumokėti atsakovei ir trečiajam asmeniui už atliktus darbus (piniginė prievolė), o atsakovė D. G. turėjo pareigą grąžinti ieškovui pasiskolintą pinigų sumą (piniginė prievolė), todėl nagrinėjamu atveju įskaitymas buvo teisėtas ir faktiškai įgyvendinamas atsiskaitymo būdas. Galutinio atsiskaitymo metu ir ieškovui, ir jo draugei bei atsakovei su trečiuoju asmeniu buvo aišku, kad tarpusavyje atsiskaityta, t. y. atsakovė D. G. ieškovui A. B. nebeskolinga, nes tąkart nei ieškovas, nei jo draugė apie 700,00 Eur skolą nebeužsiminė, neklausė atsakovės, kada grąžins. Atsakovė D. G. iš užrašų knygelės išplėšė, surašė ir ieškovo A. B. draugei padavė lapelį, kuriame buvo surašyta, kokie darbai padaryti ir kokia jų vertė, kiek pinigų buvo paimta iš ieškovo avansu ir koks neapmokėtų darbų likutis. Į šį lapelį buvo įtraukti ir iš mokėtinos sumos išskaičiuoti atsakovės pasiskolinti 700,00 Eur. Jei šie pinigai nebuvo išskaičiuoti, ieškovas galėjo nebemokėti likusių už atliktus darbus sumokėti pinigų ir reikalauti skolos grąžinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Apie skolos grąžinimą niekas nebekalbėjo. Atsakovė tuo metu pamiršo apie išduotą vekselį – nepareikalavo jį jai grąžinti, nes pirmą kartą susidūrė su vekseliu, nesusiprato, – ir prisiminė tik tada, kada ieškovas atsiuntė jai raginimus grąžinti skolą;

6.2. Pažymėtina, kad atsakovė D. G., neturėdama teisinio išsilavinimo ir nebūdama susipažinusi su Lietuvos Respublikos vekselių įstatymu, vertino 2018 m. gruodžio 18 d. išrašytą vekselį kaip paskolos sutartį patvirtinantį dokumentą, o ne kaip vertybinį popierių. Nesuprasdama skirtumo tarp rašytinės sutarties ir vekselio kaip vertybinio popieriaus, atsakovė, įvykus įskaitymui, pagrįstai buvo įsitikinusi, kad jos prievolė ieškovui grąžinti pinigus pasibaigė, nes pasibaigė paskolos sutarties galiojimas skolininkui įvykdžius savo įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovė, galutinio atsiskaitymo su ieškovu metu, gaudama mažesnę pinigų sumą už atliktus darbus, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos vekselių įstatyme numatytomis vekselio davėjo teisėmis, pareikalauti grąžinti vekselio davėjui pakvituotą vekselį (41 straipsnio 1 dalis). Atsakovė D. G. yra įsitikinusi, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu A. B. ir neturi pareigos antrą kartą vykdyti jau įvykdytos prievolės – grąžinti pasiskolintų 700,00 Eur. Sutartiniais civiliniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir ieškovo turi būti grindžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), o įgyvendindami savo civilines teises turi elgtos sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.4 ir 6.158 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas, sumokėjęs atsakovei mažesnę nei buvo sutarta pinigų sumą už atsakovės atliktus rangos darbus, t. y. įvykus tarp šalių atsiskaitymui įskaitymo būdu, reikalauja papildomų 700,00 Eur, t. y. nori atgauti didesnę pinigų sumą, nei atsakovė buvo pasiskolinusi iš ieškovo. Toks ieškovo A. B. reikalavimas neatitinka civiliniams teisiniams santykiams keliamų sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, todėl yra atmestinas.

7. Po teismo posėdžio pertraukos, t. y. kitą bylos nagrinėjimo dieną, atsakovė D. G. pareiškė teismui, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pasirašydama paprastą neprotestuotiną vekselį ji pas ieškovą A. B. per jo draugę prašė 700,00 Eur avanso, o ne paskolos, už jau atliktus paruošiamuosius darbus trinkelėms kloti, t. y. iš esmės šie pinigai jau buvo uždirbti atsakovės ir trečiojo asmens. Tiek su ieškovo drauge, tiek ir su pačiu ieškovu buvo sutarta, kad paimtas 700,00 Eur avansas bus įskaitytas ateityje už jų atliktus trinkelių klojimo darbus, kas ir buvo padaryta.

Atsiliepimas

8. Baigiamosiose kalbose atsakovės D. G. atstovas advokatas Rytis Čėsna pakeitė atsakovės atsiliepime į ieškovo A. B. ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus: iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad ieškovo A. B., atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. santykiai turėjo rangos teisinių santykių elementų – pagal žodinį susitarimą pas ieškovą buvo atlikta visa eilė statybos darbų. Atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. nebuvo svarbu formalizuoti tų santykių, t. y. sutarties forma jiems buvo visiškai nesvarbi, t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė žodinę sutartį, prisiėmė įsipareigojimus ir juos vykdė – jiems svarbiausia buvo sutarties turinys. Lygiai taip pat jiems visiškai nesvarbus teisinių santykių pasibaigimo formalizavimas. Atsakovei suprantama, kad tarpusavyje atsiskaičius, santykiai pasibaigia – niekas niekam nebeskolingas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokį sutartinių santykių pasibaigimą – sutartis pasibaigia ją įvykdžius. Tikslios pinigų sumos, kuri buvo sumokėta už visus pas ieškovą atsakovės ir trečiojo asmens atliktus darbus, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti nepavyko. 2018 m. vasarą ar rudenį pas ieškovą pradėtus rangos darbus dėl oro sąlygų teko nutraukti lapkritį ar gruodžio pradžioje, tačiau dalis darbų vis tik buvo padaryta. Esant tokiai situacijai, atsakovei ir trečiajam asmeniui reikėjo, kad už jau atliktus darbus būtų sumokėta, taip pat reikėjo garantijų, kad pavasarį jie galės tęsti pradėtus darbus ir ieškovas neperleis jų nepadarytų rangos darbų kitiems asmenims. Ieškovas A. B., duodamas atsakovei D. G. 700,00 Eur, t. y. iš dalies apmokėdamas už jau atliktus darbus ir duodamas avansą, nusprendė tai formalizuoti, tačiau tai padarė netinkamu būdu – sukūrė paskolos teisinius santykius, nes buvo pasirašytas skolos dokumentas – vekselis, – nors turėjo būti surašyta kažkokia tarpinė sąskaita ar kažkoks tarpinis atsiskaitymo dokumentas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausia yra susitarimo/ sutarties turinys – tikroji susitarimo šalių valia ir ketinimai. Teismui reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis ir kasacinio teismo išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. tikrasis ketinimas buvo gauti pinigus už jau atliktus darbus ir kažkiek avanso – štai toks to teisinio santykio turinys, – o forma buvo pasirinkta netinkama. Vekselis sukuria visiškai kitus teisinius santykius ir nagrinėjamu atveju visiškai neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Akivaizdu, kad tai klasikinis apsimestinis sandoris, kai sutarties turinys yra paslėptas po netinkama sutarties forma, t. y. tikruosius rangos santykius paslepia po paskolos santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.87 straipsnį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos rangos sutarties taisyklės. Pažymėtina, kad 2019 m. pavasarį (balandį ar gegužės pradžioje) pasibaigus rangos santykiams, buvo galutiniai atsiskaityta – ieškovas A. B. atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. sumokėjo 200,00–300,00 Eur. Nors atliktų darbų ir atsiskaitymų už juos apskaita buvo vedama netinkamai, labai tikėtina, kad rangos sutarties šalys, skaičiuodamos galutinę rangovams išmokėtiną sumą, iš jos išskaitė atsakovei ieškovo duotus 700,00 Eur. Priešingu atveju ieškovas nebūtų atsakovei ir trečiajam asmeniui apskritai mokėjęs pinigų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad rangos sutarties šalys yra visiškai atsiskaičiusios ir ieškovas A. B. neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės D. G. neva paskolintų pinigų – 700,00 Eur.

Šalies argumentai

9. Trečiasis asmuo G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo A. B. ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu palaikė atsakovę G. K. – su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti šiais argumentais: trečiasis asmuo G. K. kartu su atsakove D. G. sutarė su ieškovu A. B. ir jo drauge dėl pas ieškovą atliktinų darbų ir kainų – dėl trinkelių klojimo, mokant 12,00 Eur už 1 kv. m. Tuo metu ieškovui ir jo draugei viskas tiko. Darbus pradėjo 2018 m. rudenį, tačiau dėl žiemos šalčių darbus teko nutraukti, bet jau buvo padaryti visi paruošiamieji darbai trinkelėms kloti: sudėti borteliai, supilta skalda ir žvyras, suvibruota ir išlyginta. Šių darbų vertė – 700,00 Eur. Dėl kokių priežasčių atsakovė D. G. ieškovui pasirašė vekselį, trečiasis asmuo nežino, vekselio pasirašyme nedalyvavo. Visada iš ieškovo gaudavo pinigų grynaisiais ir užsirašydavo, jokių vekselių nepasirašydavo. Trečiasis asmuo G. K. paskaičiuodavo ir išrašydavo lapelius, kuriuose būdavo nurodyta, kiek padaryti darbai kainuoja, kiek skolos, kiek atsiskaityti, ir šiuos lapelius visada paduodavo ieškovo draugei, sau jokių raštelių nepasilikdavo. Ieškovas visada sumokėdavo už jau atliktus darbus pagal trečiojo asmens išrašytą lapelį, pavyzdžiui, už pamūrijimą. Jokių avansų iki vekselio nebūdavo. Tąkart, sustojus darbams, atsakovei ir trečiajam asmeniui reikėjo, kad už jau atliktus darbus būtų sumokėta, taip pat reikėjo garantijų, kad pavasarį jie galės tęsti pradėtus darbus ir ieškovas neperleis jų nepadarytų rangos darbų kitiems asmenims, t. y. atsakovės iš ieškovo paimti pinigai – 700,00 Eur – yra avansas už jau atliktus darbus, o ne skola/ paskola. Trečiasis asmuo G. K. tvirtino, kad siuntė atsakovę G. K. pas ieškovą A. B. 700,00 Eur avanso, o ne paskolos. Tai pinigų sumai lapelis nebuvo išrašytas, nes lapeliai išrašomi už galutinį rezultatą/ atliktą darbą, pavyzdžiui, trinkelių klojimą, o paruošiamųjų darbų niekas neišskaido, jie įtraukiami į galutinį rezultatą. Taip jau susiklostė, kad jis tvarkydavo trinkelių klojimo reikalus, t. y. spręsdavo, kiek ir kokių medžiagų reikia, skaičiuodavo darbų kiekius ir kainas, išrašydavo lapelius, o atsakovė D. G. tvarkė piniginius reiklaus su ieškovu ir jo drauge. Trečiasis asmuo piniginiuose reikaluose tiesiogiai nedalyvavo, t. y. trečiojo asmens išrašytus lapelius atsakovė perduodavo ieškovo draugei, o ši sumokėdavo grynaisiais atsakovei. Atšilus orams, pradžiuvus gruntui, gal 2019 m. balandį, pas ieškovą per dvi savaites atliko visus iš žiemos likusius darbus. Atlikus darbus, buvo išrašytas lapelis, kurį, kaip visada, išrašė trečiasis asmuo ir kuriame buvo nurodyta, kas atlikta ir už kiek, kiek iš ieškovo buvo paimta pinigų anksčiau ir iš likusios už atliktus darbus mokėtinos sumos buvo išskaičiuotas 2018 m. gruodį paimtas 700,00 Eur avansas. Šis raštelis ieškovo draugei buvo pateiktas dieną prieš galutinį atsiskaitymą. Tarpusavyje atsiskaitė visi keturi – ieškovas trečiajam asmeniui ir atsakovei išmokėjo likutį (tikslios pinigų sumos nebepamena, lyg 300,00 Eur), – ir vieni kitiems pretenzijų neturėjo, visi buvo patenkinti. Galutinai atsiskaičius, vekselis nebegalioja, bet tąkart jie pamiršo iš ieškovo pasiimti vekselį. Nors trečiasis asmuo G. K. nedalyvavo vekselio pasirašyme ir 700,00 Eur davime ir paėmime, tačiau teigė, jog su ieškovu buvo sutarta dėl 700,00 Eur įskaitymo į atliktų darbų kainą. Iš viso už trinkelių klojimą iš ieškovo gavo 1400,00 Eur: pirmą kartą gavo 700,00 Eur avanso, pasirašant vekselį, dar porą kartų gavo avanso, mažesnėmis sumomis ir nepasirašant vekselio, ir galutinai gavo 300,00 Eur. Problema kilo vėliau – dėl likusio 1,5 kv. m nesuklotų trinkelių prie garažo. Už nepadarytus darbus nei atsakovė, nei trečiasis asmuo iš ieškovo pinigų neėmė, nes trečiasis asmuo negalėjo tiksliai apskaičiuoti šio darbo kainos, kadangi atsiskaitydavo už trinkelėmis padengtą plotą, kurį skaičiavo pagal sudėtą trinkelių skaičių (1 kv. m yra 50 trinkelių). Trečiasis asmuo ir atsakovė pažadėjo užbaigti darbą, kai bus pakeisti garažo vartai. Maždaug po trijų ar keturių mėnesių ieškovas paskambino ir paprašė užbaigti darbus, tačiau tuo metu trečiasis asmuo ir atsakovė tokio darbo nebedirbo ir nebeturėjo įrankių. Be to, trečiojo asmens automobilis buvo remontuojamas, o ir paties trečiojo asmens sveikata buvo sušlubavusi. Dėl šių priežasčių jie prašė ieškovą atidėti darbus, o ne skolos mokėjimą, vėlesniam laikui. Po kiek laiko paskambino ieškovo draugė ir pareikalavo sumokėti 200,00 Eur arba užbaigti darbus. Skambindavo atsakovei. Tada jie taip pat pasakė, kad darbus padarys vėliau. Štai tada ieškovas A. B. prisiminė, kad turi atsakovės D. G. vekselį.

V. Liudytoja

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – ieškovo A. B. draugė, su kuria ieškovas kuria šeimyninius santykius, – L. Č. paaiškino, kad atsakovė D. G. ir trečiasis asmuo G. K. dirbo pas ieškovą A. B.. Darbus pradėjo 2018 m. rugsėjį: mūrijo gyvenamojo namo sienas, šiltino pamatą, dėjo bortelius aplink namą ir klojo trinkeles. Finansiniuose atsiskaitymuose už atliktus darbus liudytoja dalyvavo tik tiek, kiek ieškovas paprašydavo jos perduoti pinigus darbininkams – gana dažnai. Perduodamų pinigų sumos buvo įvairios, nuo 100,00 Eur iki 300,00 Eur. Jokių dokumentų dėl perduodamų pinigų nebuvo surašoma. Visada pinigus liudytoja perduodavo atsakovei D. G.. Užduočių darbininkams liudytoja nepateikdavo ir į darbų atlikimą nesikišo – tai buvo ieškovo A. B. reikalas. Atsakovė D. G. dėl sunkios finansinės padėties paprašė paskolinti pinigų. Šį atsakovės pageidavimą liudytoja perdavė ieškovui A. B.. Liudytojai toks sumanymas nepatiko, nes įprastai atsiskaitoma už atliktus darbus ir viskas, o štai dabar prašo paskolinti pinigų – veltis dar ir į paskolos santykius, – bet ieškovas A. B. sutiko. Tada liudytoja pasiūlė ieškovui bent paimti vekselį – apsidrausti. Liudytoja L. Č. pasakė atsakovei D. G., kad reikės pasirašyti vekselį. Po kelių dienų atsakovė D. G. sutiko, atvyko pas ieškovą A. B. į namus, paėmė 700,00 Eur paskolą ir pasirašė vekselį – įsipareigojo grąžinti skolą, – tačiau, kiek žino, skolos atsakovė iki šiol ieškovui negrąžino. Pinigus atsakovei padavė arba ieškovas, arba liudytoja. Kiek pamena, atsakovei D. G. pasirašant vekselį, dalyvavo ieškovas A. B., liudytoja L. Č. ir atsakovės nepilnametė duktė. Liudytojai girdint, susitarimo dėl 700,00 Eur įskaitymo į atliktų darbų kainą nebuvo. Atsakovė D. G. jai apie tai nieko nesakė, nes visus piniginius sprendimus priimdavo ieškovas A. B.. Kiek liudytojai žinoma, tokio susitarimo nebuvo ir su ieškovu. Galutinai atsiskaitant už atliktus darbus, 2019 m. pavasarį, liudytoja tiesiogiai nedalyvavo. Kadangi buvo prie gyvenamojo namo, matė kaip ieškovas A. B. kalbasi su atsakove D. G. ir trečiuoju asmeniu G. K., tačiau pokalbio negirdėjo. Buvo priėjusi, tuo metu jie kalbėjo apie trinkelių pjaustymą, bet ji nusprendė nesikišti ir nuėjo. Pinigų perdavimo nematė, tik žino, kad ieškovas A. B. į susitikimą nešėsi pinigų. Liudytoja L. Č. kategoriškai neigė tąkart gavusi lapelį apie atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. atliktus darbus ir jų kainas bei atskaičiuotas avansų sumas. Kiek žino, tokio lapelio negavo ir ieškovas A. B.. Tokių lapelių apskritai niekada nėra buvę – jų nėra gavusi nei liudytoja, nei ieškovas. Atsakovė D. G. pateikdavo tik medžiagų pirkimo kvitus, nes atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu nupirkdavo darbams reikiamų medžiagų. Iš karto pagal pateiktus kvitus būdavo atiduodami pinigai.

VI. Ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

11. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

11.1. Atsakovė D. G. 2018 m. gruodžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti ieškovui A. B. 700,00 Eur (b. l. 30; vekselio originalas saugomas byloje);

11.2. Ieškovas A. B. 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 28 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei D. G. du raginimus sumokėti 700,00 Eur skolą pagal 2018 m. gruodžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Abu raginimai atsakovei buvo įteikti (b. l. 31–34).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 700,00 Eur. Ieškovas A. B. nuo pat pradžių – nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui (b. l. 2) – tvirtino, kad šie pinigai yra atsakovės D. G. skola pagal 2018 m. gruodžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu, iki pertraukos, tai pripažino, tačiau teigė skolą grąžinusi, šalių sutarimu atlikus įskaitymą, t. y. galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu nurodyta pinigų suma buvo sumažintas atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. mokėtinas atlygis (šio teismo sprendimo 6.1. punktas). Tačiau po teismo posėdžio pertraukos, kitą bylos nagrinėjimo dieną, atsakovė D. G. teigė, kad, pasirašydama paprastą neprotestuotiną vekselį, ji iš ieškovo A. B. paėmė 700,00 Eur avansą už jau atliktus paruošiamuosius darbus trinkelėms kloti, o ne paskolą, kuris šalių sutarimu turėjo būti ir buvo įskaitytas galutinio atsiskaitymo metu už atliktus trinkelių klojimo darbus (šio teismo sprendimo 7. punktas). Pažymėtina ir tai, kad baigiamosiose kalbose atsakovės D. G. atstovas advokatas Rytis Čėsna pakeitė atsakovės atsiliepime į ieškovo A. B. ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus – pasak atstovo, atsakovės D. G. 2018 m. gruodžio 18 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra klasikinis apsimestinis sandoris, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnį yra negaliojantis, nes ieškovas A. B., duodamas atsakovei D. G. 700,00 Eur, juos ne paskolino, o iš dalies apmokėjo atliktus trinkelių klojimo paruošiamuosius darbus ir davė avanso (šio teismo sprendimo 8. punktas).

14. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2018 m. rudenį–2019 m. pavasarį atsakovė D. G. kartu su trečiuoju asmeniu G. K. pagal žodinį susitarimą dirbo pas ieškovą A. B.: mūrijo gyvenamojo namo sienas, šiltino pamatą, dėjo bortelius aplink namą ir klojo trinkeles, t. y. šiuos asmenis siejo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnis). 2018 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, atšalus orams, atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. padarius paruošiamuosius trinkelių klojimo darbus: sudėjus bortelius, supylus skaldą ir žvyrą, suvibravus ir išlyginus, darbus teko sustabdyti. Trinkelių klojimo darbai buvo tęsiami 2019 m. pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Už atliktus darbus buvo atsiskaitoma grynaisiais, taip pat ir galutinio atsiskaitymo metu pavasarį, tačiau pinigų perdavimas ir priėmimas, mokėjimai už medžiagas ir atsiskaitymai už atliktus darbus nebuvo fiksuojami jokiuose dokumentuose. Šalys viena kita pasitikėjo. 2018 m. gruodžio 18 d., tuo metu, kai trinkelių klojimo darbai buvo sustabdyti, atsakovė D. G. iš ieškovo A. B. paėmė 700,00 Eur grynaisiais ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti ieškovui A. B. 700,00 Eur. Ieškovas A. B. nepasinaudojo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintų Notarų vykdomųjų įrašu atlikimo numatyta tvarka ne ginčo tvarka gauti notaro vykdomąjį įrašą dėl vekselyje nurodytos 700,00 Eur sumos ir, kaip vekselio turėtojas, nebegali pasinaudoti vekselio suteikiama teise gauti notaro atliekamą vykdomąjį įrašą, dėl ko vekselis tokiu atveju netenka savo, kaip vertybinio popieriaus savybės, tačiau išlieka dokumentu, patvirtinančiu vekselio davėjo įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

15. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis).

16. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis).

17. Esant ginčui dėl sandorio, sandorio sąlygos turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sandorio šalių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sandorio esmę, tikslą, jo sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sandorio sudarymo, šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės, tačiau sandorio sudarymo priežastys paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jo teisinį tikslą bei pobūdį. Aiškinant sandorį taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio įtvirtintais bendraisiais teisės principais, t. y. sandorio sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

18. Įvertinęs ieškovo A. B., atsakovės D. G., trečiojo asmens G. K. ir liudytojos L. Č. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

18.1. Atsakovės D. G. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovui A. B. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis (b. l. 30) atitiko visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, tačiau po 2019 m. birželio 1 d. ieškovas A. B. nebegali pasinaudoti šio vekselio suteikiama teise gauti notaro atliekamą vykdomąjį įrašą;

18.2. Atsakovė D. G. neįrodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. jos išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra apsimestinis sandoris – ne 700,00 Eur paskola, o 700,00 Eur avansas už atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. 2018 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje atliktus trinkelių klojimo paruošiamuosius darbus. Atsakovė D. G. taip pat neįrodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį iš ieškovo A. B. gauti pinigai/ skola – 700,00 Eur – grąžinti ieškovui, šalių sutarimu atlikus įskaitymą, t. y. 2019 m. pavasarį, galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu nurodyta pinigų suma buvo sumažintas atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. mokėtinas atlygis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovą A. B. ir atsakovę G. K. kartu su trečiuoju asmeniu G. K. siejo rangos teisiniai santykiai. Už atliktus darbus buvo atsiskaitoma grynaisiais, taip pat ir galutinio atsiskaitymo metu 2019 m. pavasarį, tačiau pinigų perdavimas ir priėmimas, mokėjimai už medžiagas ir atsiskaitymai už atliktus darbus nebuvo fiksuojami jokiuose dokumentuose: nei prieš atsakovei D. G. išduodant vekselį, nei po jo. Trečiasis asmuo G. K. atsakovės D. G. pokalbiuose su ieškovo A. B. drauge L. Č. ir derybose su ieškovu A. B. dėl 700,00 Eur nedalyvavo, taip pat nedalyvavo vekselio pasirašymo metu, todėl trečiojo asmens paaiškinimai dėl 700,00 Eur (šio teismo sprendimo 9 punktas) yra laikytini trečiojo asmens samprotavimais, kuriais teismas nesivadovauja. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu, iki pertraukos, pripažino pasiskolinusi iš ieškovo A. B. 700,00 Eur, tačiau teigė skolą grąžinusi, šalių sutarimu atlikus įskaitymą, t. y. galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu nurodyta pinigų suma buvo sumažintas atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. mokėtinas atlygis (šio teismo sprendimo 6.1. punktas). Tačiau po teismo posėdžio pertraukos, kitą bylos nagrinėjimo dieną, atsakovė D. G. teigė, kad, pasirašydama paprastą neprotestuotiną vekselį, ji iš ieškovo A. B. paėmė 700,00 Eur avansą už jau atliktus paruošiamuosius darbus trinkelėms kloti, o ne paskolą, kuris šalių sutarimu turėjo būti ir buvo įskaitytas galutinio atsiskaitymo metu už atliktus trinkelių klojimo darbus (šio teismo sprendimo 7. punktas). Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti atsakovės D. G. paaiškinimais ir tikėti nuo pat šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliais ieškovo A. B. paaiškinimais, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino teisme nagrinėjamuose įvykiuose dalyvavusi liudytoja L. Č.. Objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių teismui šios liudytojos patikimumu, nėra, todėl teismas tiki šios liudytojos paaiškinimais ir jais vadovaujasi. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė D. G. teigė, kad galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu atsakovė D. G. iš užrašų knygelės išplėšė, surašė ir ieškovo A. B. draugei padavė lapelį, kuriame buvo surašyta, kokie darbai padaryti ir kokia jų vertė, kiek pinigų buvo paimta iš ieškovo avansu ir koks neapmokėtų darbų likutis. Į šį lapelį buvo įtraukti ir iš mokėtinos sumos išskaičiuoti atsakovės pasiskolinti 700,00 Eur (šio teismo sprendimo 6.1. punktas), tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. nurodė, kad tai jis visada paskaičiuodavo ir išrašydavo lapelius, kuriuose būdavo nurodyta, kiek padaryti darbai kainuoja, kiek skolos, kiek atsiskaityti, perduodavo atsakovei D. G., o atsakovė trečiojo asmens išrašytus lapelius perduodavo ieškovo draugei, o ši sumokėdavo grynaisiais atsakovei. Atlikus galutinius darbus, buvo išrašytas lapelis, kurį, kaip visada, išrašė trečiasis asmuo ir kuriame buvo nurodyta, kas atlikta ir už kiek, kiek iš ieškovo buvo paimta pinigų anksčiau ir iš likusios už atliktus darbus mokėtinos sumos buvo išskaičiuotas 2018 m. gruodį paimtas 700,00 Eur avansas. Šis raštelis ieškovo draugei buvo pateiktas dieną prieš galutinį atsiskaitymą (šio teismo sprendimo 9. punktas). Akivaizdu, kad galutiniame atsiskaityme už trinkelių klojimo darbus dalyvavusių atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. paaiškinimai nesutampa, kas taip pat leidžia teismui abejoti atsakovės D. G. ir trečio asmens G. K. paaiškinimais ir tikėti nuo pat šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliais ieškovo A. B. paaiškinimais, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino teisme nagrinėjamuose įvykiuose dalyvavusi liudytoja L. Č.. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovės D. G. ieškovui A. B. išduotas vekselis nėra ir negali būti laikytinas ieškovo A. B., atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. rangos santykių elementu – avanso davimą ar atsiskaitymą už jau atliktus trinkelių klojimo paruošiamuosius darbus fiksuojančiu dokumentu, – o pripažintinas skolos rašteliu. Taip pat darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad nei derybose dėl skolos, nei vekselio pasirašymo metu, nei kada vėliau, taip pat ir galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu, atsakovė D. G. nesitarė ir nesusitarė su ieškovu A. B. dėl atsakovės 700,00 Eur skolos pagal nurodytą vekselį/ skolos raštelį įskaitymo į atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. mokėtiną galutinį atlygį už trinkelių klojimo darbus. Taip pat labiau tikėtina, kad toks įskaitymas nebuvo padarytas, t. y. atsakovės D. G. skola ieškovui A. B. negražinta: nei galutinio atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus metu, nei kada vėliau. Pažymėtina ir tai, kad dėl 700,00 Eur skolos ir vekselio pasirašymo šalys – atsakovė D. G. ir ieškovas A. B. – tarėsi kelias dienas, t. y. vekselį atsakovė pasirašė tik po kelių dienų nuo atsakovei ieškovo pateikto pasiūlymo pasirašyti vekselį imant iš ieškovo 700,00 Eur paskolą (šio teismo sprendimo 5.2. ir 10. punktai). Šios aplinkybės atsakovė D. G. neginčijo;

18.3. Ieškovą A. B. ir atsakovę G. K. sieja teisiniai prievoliniai – paskolos – santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnis). Kadangi atsakovė D. G. savo prievolės ieškovui A. B. sumokėti/ grąžinti 700,00 Eur skolą iki šiol neįvykdė, iš atsakovės D. G. ieškovui A. B. priteistina 700,00 Eur skolos. Kadangi atsakovė pažeidė piniginės prievolės vykdymą, t. y. sutartu laiku negrąžino skolos, iš atsakovės D. G. ieškovui A. B. taip pat priteistina 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d., b. l. 2) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

VII. Bylinėjimosi išlaidos

19. Patenkinus ieškovo A. B. ieškinį, iš atsakovės D. G. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai):

19.1. Ieškovui A. B. – 21,00 Eur žyminio mokesčio, nes nagrinėjamu atveju už ieškinį, kurio suma yra 700,00 Eur, mokėtinas 21,00 Eur dydžio žyminis mokestis, bet ieškovas A. B. sumokėjo 31,00 Eur (10,00 Eur sumokėjo 2019 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 298, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo uždavimo, b. l. 4; 21,00 Eur sumokėjo 2020 m. sausio 15 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 300, pateikdamas ieškinį, b. l. 28). Atsižvelgus į tai, ieškovui A. B. grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 10,00 Eur, sumokėtų 2019 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 298 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1dalies 1punktas ir 5 dalis);

19.2. Valstybei – 12,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 12,31 Eur (dvylika eurų 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 298.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė