Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-356-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-25
Bylos Nr.: e2A-356-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11059-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skolų girnos“
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-356-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11059-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų girnos“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2722,43 Eur skolą, 41,21 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. spalio 30 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas be sąlygų įsipareigojo ieškovei iki 2016 m. lapkričio 25 d. sumokėti 9400 Lt (2 722,43 Eur) sumą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal vekselį neįvykdė ir ieškovei nurodytos sumos nesumokėjo. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (109 dienas) ieškovė apskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 41,21 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 ieškovei skolingas buvo ne atsakovas, o UAB „Suvirininkystė“. Nurodytoje byloje ieškovė buvo atsakove, o atsakovas byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Nors ieškovė skolą kildina iš 2014 m. spalio 30 d. vekselio, tačiau atsakovas sutiko jį pasirašyti tikėdamasis, kad UAB „Suvirininkystė“ vėliau kompensuos tą skolą ir 2014 m. lapkričio 25 d. net padengė dalį skolos – 115,85 Eur, kuri faktiškai buvo skirta A. M.. Ieškovė UAB „Skolų girnos“ anksčiau atstovavo darbuotojams santykiuose su darbdaviu UAB „Suvirininkystė“, tačiau UAB „Skolų girnos“ atstovavimas pasibaigė vėliausiai 2014 m. gruodžio 26 d. Pati ieškovė 2016 m. gegužės 6 d. direktoriaus pavaduotojo G. Š. rašytiniu pareiškimu civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 pareiškė, kad ginčo vekselis yra anuliuojamas. Atsakovo manymu, ieškovė sąmoningai nepateikė atsakovo pasirašyto vekselio notarui dėl vykdomojo įrašo gavimo suėjus vekselio apmokėjimo terminui, nes tai buvo nenaudinga UAB „Skolų girnos“ pagal tuo metu buvusią procesinę situaciją civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016. Laimėjusi ginčą toje byloje, atsakovė nesąžiningai pareiškė ieškinį šioje byloje, remdamasi vekseliu, kurį pati yra pripažinusi negaliojančiu.

4. Dublike ieškovė nurodė, kad iš vekselio kildinama reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė vykdomojo įrašo pagal vekselį neišdavė tik todėl, kad nebuvo nurodyta jo data. Atsakovas, 2014 m. spalio 30 d. išdavęs ieškovei vekselį, sukūrė naują prievolę, o pats vekselis laikytinas vertybiniu popieriumi, nepriklausančiu nuo pagrindinės prievolės. Atsakovas pradėjo ginčyti vekselio galiojimą, nors anksčiau jo neginčijo. Ieškovei nėra nežinoma apie G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimą dėl vekselio anuliavimo. Darytina prielaida, kad G. Š. veiksmai, mėginant anuliuoti vekselį, galimai buvo atlikti iš anksto neteisėtai susitarus su atsakovu. Kadangi G. Š. viršijo savo įgaliojimus ir jo, kaip ieškovei atstovaujančio asmens, veiksmams ieškovė nepritarė, G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimas yra negaliojantis. Ieškovė pažymėjo, kad G. Š. turi priklausomybę nuo alkoholio, be to, ieškovės žiniomis, yra nuteistas už dokumentų klastojimą. Vekselį galima panaikinti tik abiem šalims susitarus, tačiau dėl to ketinimo ieškovė niekada neišreiškė.

5. Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė dublike nepateikė jokių argumentų dėl aplinkybės, jog, praleidus ginčijamo vekselio apmokėjimo terminą, jis tapo paprastu skolos rašteliu. Kadangi pati ieškovė pripažino aplinkybę, kad notarė pagal vekselį neišdavė vykdomojo įrašo, tai ginčo vekseliui netaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatos ir laikytina, kad vekselis tapo paprastu skolos raštu. Atsakovo nuomone, ieškovė reikalavimą reiškia ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti, nes ieškovė turėjo skųsti notarės veiksmus – atsisakymą išduoti vykdomąjį įrašą. Todėl ieškovės argumentai apie iš vekselio kylančios prievolės neapibrėžtumą yra nereikšmingi. Atskiro reikalavimo dėl išieškojimo solidariai arba subsidiariai iš UAB „Suvirinkystė“ ir atsakovo ieškovė nereiškė, bet to, atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 28 d. nebedirba UAB „Suvirinkystė“ ir neprivalo dengti įmonės skolų ar apmokėti išlaidų ginčuose, kilusiuose iš buvusių darbo santykių. G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimas buvo pateiktas į civilinę bylą ir yra galiojantis, o civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 nustatytos aplinkybės turi šiam ginčui prejudicinę galią. Pagal susiklosčiusias aplinkybes atsakovas neturėjo pagrindo atskiroje byloje ginčyti vekselį. Ieškovė nepateikė įrodymų aplinkybėms apie G. Š. priklausomybes patvirtinti, o G. Š. sėkmingai atstovavo ieškovei teismuose.

6. Trečiasis asmuo G. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Skolų girnos“ akcininkas A. K. įtikino atsakovą pasirašyti vekselį, kuriuo jis įsipareigojo atsakyti už UAB „Suvirininkystė“ prievoles. G. Š. paaiškino A. K., kad atsakovas negali atsakyti pagal juridinio asmens prievoles, bei informavo jį, kad, iškilus tokiems klausimams teisme, G. Š. laikysis pozicijos, jog atsakovo pasirašytas vekselis yra negaliojantis. Nagrinėjant ginčą teisme, vekselio teisėtumo klausimas nebuvo keliamas, o vėliau, atsakovui pasiteiravus dėl vekselio eigos, G. Š. pasirašė raštą, kad vekselis yra negaliojantis, nes ginčo vekselis visiškai neatitiko atsakovo valios. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose jį apšmeižė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2722,43 Eur skolos, 41,21 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 763,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. spalio 30 d. išrašė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti 9400 Lt ( 2 722,43 Eur) iki 2016 m. lapkričio 25 d. Atsakovas iki vekselyje nustatyto termino (2016 m. lapkričio 25 d.) skolos nesumokėjo.

9. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė vekselį būtų pateikusi notarui vykdomajam įrašui išduoti, todėl pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė prarado teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Teismas nurodė, kad nepateikus vekselio apmokėti per nustatytą terminą, atsakovo išduotas vekselis turi būti laikomas paskolos rašteliu, tačiau tai nereiškia, kad dėl to išnyko vekselio išdavimo pagrindas.

10. Teismas konstatavo, kad ĮPVĮ nenumatė būtinojo reikalavimo, kad šalia vekselio davėjo parašo turi būti nurodyta data. Ginčo vekselyje nurodyta jo išrašymo vieta ir data (2014 m. spalio 30 d.), todėl tai, kad atsakovas šalia savo parašo nenurodė datos, nesudaro pagrindo vekselį laikyti negaliojančiu. Tokio vekselio negaliojimo pagrindo nenumato ĮPVĮ 78 straipsnis, reglamentuojantis paprastojo vekselio, kuriame yra ne visi rekvizitai, galiojimą. Teismo vertinimu, ginčo vekselis turi visus privalomus rekvizitus ir nėra jokių jo formos trūkumų, kurie leistų pripažinti jį negaliojančiu.

11. Nors atsakovas teigė, kad jam nebuvo jokio pagrindo išduoti vekselį ir jo nesiejo jokie santykiai su ieškove bei atsakovas neturėjo būti atsakingas už buvusio darbdavio UAB „Suvirininkystė“ skolas, tačiau teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė jokio svaraus argumento apie tai, kodėl išrašė vekselį. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad vekselį atsakovas išdavė dėl ieškovės panaudoto spaudimo ar apgaulės, nes pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu tų aplinkybių nepatvirtino, tik nurodė, jog, pasirašydamas vekselį, neteikė tam ypatingos reikšmės.

12. Teismas nurodė nenustatęs, kad ieškovės atstovo G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimas dėl vekselio laikymo negaliojančiu buvo pateiktas į civilinę bylą Nr. e2-753-433/2016 ir kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai būtų vertinę šį pareiškimą. Dėl to teismas sprendė, kad G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 3, 6 dalys, 2.136 straipsnio 1 dalis), ir nėra jokio pagrindo vekselį laikyti negaliojančiu, remiantis nurodytu pareiškimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats G. Š., pateikęs argumentus dėl vekselio tariamo negaliojimo, neatvyko nė į vieną teismo posėdį šioje byloje, kad tiesiogiai paaiškintų aplinkybes, susijusias su 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimu.

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Teismas nurodė, kad vekselio davėjui (šiuo atveju atsakovui, o ne ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.

14. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginį, kad vekselyje nurodyta suma susijusi su UAB „Suvirininkystė“, kurios darbuotojas anksčiau buvo atsakovas, skola Z. M. ir P. S.. Atsakovas nepateikė argumentuoto paaiškinimo, dėl kokių priežasčių išdavė vekselį, jeigu jam išduoti nebuvo jokio pagrindo ir vekselyje nurodyta suma buvo ne atsakovo, o UAB „Suvirininkystė“ skola. Teismas nesiejo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl UAB „Skolų girnos“ atstovavimo santykių (jų pasibaigimo) su Z. M. ir P. S. kitoje byloje, nes jos neturi įtakos 2014 m. spalio 30 d. vekselio galiojimui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nenuginčijo vekselio išdavimo pagrindo, todėl vekselio pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovo 2 722,43 Eur skolą ir 41,21 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmeti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12096-67/2010 iš UAB „Suvirininkystė“ buvusio darbuotojo Z. M. naudai buvo priteista 14 100 Lt. Z. M. 2014 m. kovo 6 d. sudarė su UAB „Skolų girnos“ Skolų išieškojimo sutartį Nr. SG-140306-1 dėl 14 000 Lt skolos (dalį civilinėje byloje priteistos sumos UAB „Suvirininkystė“ padengė geruoju) iš buvusio darbdavio išieškojimo darbuotojo naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 konstatuota, kad sutartiniai santykiai tarp Z. M. ir „Skolų girnos“ pasibaigė 2014 m. gruodžio 26 d.

15.2. Iki atleidimo iš pareigų dienos atsakovas, kaip UAB „Suvirininkystė“ darbuotojas, dalyvavo tarp ir UAB „Suvirininkystė“ Z. M. kilusiame darbo ginče darbdavio (UAB „Suvirininkystė“) pusėje ir, siekdamas pabaigti ginčą taikiai, 2014 m. spalio 30 d. sutiko pasirašyti 2 722, 43 Eur (9 400 Lt) vertės paprastąjį vekselį darbuotojo Z. M. (jam atstovavusios skolų išieškojimo įmonės UAB „Skolų girnos“) naudai, tikėdamasis, kad vėliau UAB „Suvirininkystė“ kompensuos jam kreditoriui sumokėtas sumas. Pats atsakovas nėra skolingas nei UAB „Suvirininkystė“, nei Z. M., nei UAB „Skolų Girnos“, kuri buvo tik Z. M. atstovė išieškant iš UAB „Suvirininkystė“ priteistą įsiskolinimą. Kadangi UAB „Skolų girnos“ ir Z. M. atstovavimo santykiai pasibaigė pastarojo iniciatyva 2014 m. gruodžio 26 d., UAB „Skolų girnos“ nebeturi teisinio pagrindo tęsti likusios skolos išieškojimo.

15.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 konstatavus, kad Z. M. sutartiniai santykiai su UAB „Skolų girnos“ yra nutraukti, pastarosios atstovas G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. rašytiniu pareiškimu anuliavo ginčo vekselį, kuris buvo išduotas ieškovei užtikrinti jos atstovaujamam Z. M. buvusio darbdavio UAB „Suvirininkystė“ piniginės prievolės įvykdymą. Atsakovui nebuvo pagrindo abejoti UAB „Skolų girnos“ direktoriaus pavaduotojo ir teisininko G. Š. kompetencija. Dėl to atsakovas laikė, kad jo išrašytas vekselis nuo 2016 m. gegužės 6 d. nebeturi juridinės galios ir dėl jo pripažinimo negaliojančiu į teismą papildomai nesikreipė.

Atsiliepimas

15.4. Ir atsiliepime, ir triplike atsakovas nuosekliai teigė, kad vekselis buvo išgautas iš jo neteisėtu būdu, ieškovei panaudojus nesąžiningas moralinio spaudimo ir gąsdinimo priemones.

15.5. Skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas paskutiniame 2018 m. kovo 12 d. posėdyje kardinaliai pasikeitusia ieškovės pozicija, neva vekselis atsakovo buvo išrašytas ne išieškant su darbo santykiais susijusį UAB „Suvirininkystė“ įsiskolinimą buvusio darbuotojo Z. M. naudai, bet dėl galimų kitokių asmeninių atsakovo skolų ieškovei, kurios nebuvo įvardintos. Tačiau dublike ieškovė teigė priešingai, t. y. kad 2722,43 Eur vertės paprastasis neprotestuotinas vekselis iš atsakovo gautas ieškovei vykdant išieškojimą iš skolininkės UAB „Suvirininkystė“ buvusio darbuotojo Z. M. naudai (pagal 2014 m. kovo 6 d. Z. M. ir UAB „Skolų girnos“ sudarytą Skolų išieškojimo sutartį Nr. SG-140306-1, dėl kurios kilęs ginčas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016).

15.6. Nurodytos 2014 m. kovo 6 d. Skolų išieškojimo sutarties priede, sudarytame 2014 m. spalio 31 d., t. y. kitą dieną po atsakovo vekselio išrašymo, nurodyta suma sutampa su ginčo vekselio suma, o tai paneigia ieškovės atstovės D. G. 2018 m. kovo 12 d. posėdžio metu išdėstytą naują poziciją, neva prašoma priteisti suma nėra susijusi su anksčiau vykdytu išieškojimu iš UAB „Suvirininkystė“, bet yra atsakovo asmeninė skola UAB „Skolų girnos“. Skundžiamą sprendimą grįsdamas tik žodiniais ieškovės atstovės paaiškinimais, kurie prieštarauja ankstesniems iki tol ieškovę atstovavusio advokato byloje pateiktų procesinių dokumentų turiniui ir šios įmonės vadovo pripažintiems faktams, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

15.7. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2A-842-590/2017 nutartimi konstatavus, kad išieškotojo Z. M. darbo ginče atstovavimo santykiai su ieškove UAB „Skolų girnos“ nutrūko, laikytina, kad ji nebeturi teisinio pagrindo reikalauti vekselyje nurodytos 2 722,43 Eur sumos iš atsakovo. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovas yra visiškai įrodęs, kad nebuvo ir nėra skolingas ieškovei, o buvusio darbdavio darbuotojų naudai priteistų skolų mokėti neprivalo. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu pagrindu atsakovas jai yra skolingas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs iš ieškovės ar kitų asmenų vekselyje nurodytą 2 722,43 Eur sumą.

16. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantas ginčo vekselį 2014 m. spalio 30 d. pasirašė nebūdamas darbiniuose santykiuose su UAB „Suvirininkystė (apeliantas iš UAB „Suvirininkystė“ direktoriaus pavaduotojo pareigų buvo atleistas 2010 m. gruodžio 28 d.), todėl sieti išrašytą vekselį su ginčais, vykusiais tarp UAB „Suvirininkystė“ ir jos darbuotojų, nėra jokio pagrindo.

16.2. Apeliantas savo skundo faktinį pagrindą taip pat remia trečiojo asmens G. Š. rašteliu, kad tariamai 2014 m. spalio 30 d. surašytas vekselis nebeturi juridinės reikšmės. G. Š., rašydamas tokio turinio raštą civilinėje byloje Nr.e2-753-433/2016, rėmėsi jam išduotu įgaliojimu, kurį apeliantas vertina kaip tinkamą vekselio pripažinimui negaliojančiu, tačiau įgaliojimas, esantis civilinėje byloje Nr.e2-753-433/2016, nenumatė UAB „Skolų girnos“ teisininko G. Š. teisės anuliuoti įmonės išrašytą dokumentą ar kitaip jį panaikinti.

16.3. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu, kritikuodamas vekselio turinį, nesugebėjo įvardyti konkrečius jo manymu esančius vekselio trūkumus. Remiantis ĮPVĮ 77 straipsniu, ginčo vekselis turi visus privalomus rekvizitus ir nėra jokių jo formos trūkumų, kurie leistų jį pripažinti negaliojančiu.

16.4. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nesibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio pagrindas iš esmės neegzistuoja.

16.5. Teismas pagrįstai motyvavo sprendimą tuo, jog apeliantas nepateikė jokio svaraus argumento apie tai, kodėl išrašė vekselį, jei, kaip teigė, tam nebuvo pagrindo. Nesuprantama apelianto pozicija, gavus ieškinį ir aiškų reikalavimą priteisti skolą pagal vekselį bei girdint aiškią ieškovės nuostatą, kad ji nepripažįsta trečiojo asmens G. Š., viršijusio jam suteiktus įgalinimus, vekselio panaikinimo, neužimti aktyvios procesinės padėties ir neginčyti įstatymo nustatyta tvarka vekselio, pareiškiant priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

19. Su apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) pateikė naujus įrodymus – dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-753-433/2016 (UAB „Skolų girnos“ 2014 m. lapkričio 26 d. raštus, 2014 m. kovo 6 d. Skolų išieškojimo sutarties Nr. SG-140306-1 priedą Nr. 1, Z. M. 2014 m. gruodžio 23 d. raštą, A. K. 2015 m. gegužės 20 d. atsiliepimą, UAB „Skolų girnos“ 2016 m. kovo 3 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą).

20. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu pažymėtina, kad nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai sprendžiamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

21. Viso teismo proceso metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-753-433/2016 medžiaga (tai nurodyta skundžiamame sprendime), todėl teismas turėjo įvertinti ir nurodytoje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įrodo, jog atsakovas išdavė vekselį ieškovei kaip skolų išieškojimo įmonei, vykdančiai su darbo santykiais susijusio įsiskolinimo iš darbdavio UAB „Suvirinkystė“ išieškojimą darbuotojo Z. M. naudai. Atsakovas prašymą prijungti naujus įrodymus grindžia tuo, kad ieškovė paskutiniame teismo posėdyje pakeitė savo procesinę poziciją, teigdama, jog iš atsakovo prašoma priteisti skola nėra susijusi su ieškovės vykdytu skolos išieškojimu Z. M. naudai, be to, tik priėmus skundžiamą sprendimą, iš jo turinio atsakovui tapo aišku, kad teismas nesivadovavo civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 buvusiais rašytiniais įrodymais, paneigiančiais ieškovės poziciją.

22. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis naujų įrodymų pateikimą iš esmės grindžia tuo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į skundžiamame sprendime išdėstytą argumentaciją ir paskutinio teismo posėdžio metu išsakytą pasikeitusią ieškovės poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybę lėmė skundžiamame sprendime pateikta teismo argumentacija ir būtinybė tikslinti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos galutiniam sprendimui, atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini tam, jog būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. spalio 30 d. išrašė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2016 m. lapkričio 25 d. sumokėti 9400 Lt (2722,43 Eur) (t. 1, b. l. 3). Atsakovas vekselyje nustatytu terminu skolos nesumokėjo. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo, kad, suėjus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, t. y. jis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nepateikus vekselio apmokėti per nustatytą terminą, atsakovo išduotas vekselis turi būti laikomas paskolos rašteliu, kartu nurodydamas, jog tai nereiškia, kad dėl to išnyko vekselio išdavimo pagrindas.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

26. Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).

27. Atsakovo teigimu, tarp jo ir ieškovės paskolos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Remiantis atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais, atsakovas ginčo vekselį išdavė ieškovei, kaip skolų išieškojimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri pagal 2014 m. kovo 6 d. Skolų išieškojimo sutartį Nr. SG-140306-1 vykdė skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Suvirininkystė“ kreditoriaus Z. M. naudai. Atsakovo teigimu, jis vekselį ieškovei išrašė siekdamas UAB „Suvirininkystė“ ir Z. M. ginčą užbaigti taikiai, užtikrindamas esamos prievolės įvykdymą ir tikėdamasis, kad UAB „Suvirininkystė“ kompensuos atsakovo patirtas išlaidas. Anot atsakovo, nurodyta Skolų išieškojimo sutartis Nr. SG-140306-1 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo nutraukta (ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016), todėl ieškovė prarado teisinį pagrindą skolos išieškojimą nukreipti į atsakovą.

28. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu – kad atsakovas nenuginčijo vekselio išdavimo pagrindo. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl pirmiau nurodytų atsakovo argumentų, susijusių su vekselio išdavimu, siekiant užtikrinti UAB „Suvirininkystė“ piniginės prievolės įvykdymą Z. M., kuriam dėl skolos išieškojimo atstovavo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad nurodytos aplinkybės neturi įtakos ginčo vekselio galiojimui, tačiau tokios savo pozicijos nemotyvavo ir nepagrindė.

29. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 6 d. Z. M. ir ieškovė UAB „Skolų girnos“ sudarė Skolų išieškojimo sutartį Nr. SG-140306-1, pagal kurią UAB „Skolų girnos“ įsipareigojo atstovauti Z. M. išieškant jam skolą iš UAB „Suvirininkystė“ (t. 1, b. l. 113-115). 2014 m. spalio 30 d. atsakovas išdavė ieškovei vekselį 9400 Lt sumai (t. 1, b. l. 3). Kitą dieną, t. y. 2014 m. spalio 31 d., tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas dėl 9400 Lt skolos mokėjimo pagal grafiką, įvardytas kaip priedas Nr. 1 prie 2014 m. kovo 6 d. Skolų išieškojimo sutarties Nr. SG-140306-1, kuri, kaip jau nurodyta, saistė UAB „Skolų girnos“ ir Z. M. teisiniuose santykiuose dėl skolos išieškojimo iš UAB „Suvirininkystė“ (t. 2, b. l. 14-15). Šios, taip pat kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-753-433/2016 nustatytos aplinkybės bei nurodytoje byloje dalyvavusių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti paaiškinimai neabejotinai patvirtina sąsajas tarp ieškovės vykdyto skolos išieškojimo Z. M. naudai iš UAB „Suvirininkystė“ ir atsakovo ieškovei išduoto vekselio. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau jos liko neišnagrinėtos.

30. Ieškinio nepagrįstumą ir piniginės prievolės ieškovei nebuvimą atsakovas byloje, be kita ko, grindė ieškovės atstovo G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pasirašytu pareiškimu dėl vekselio negaliojimo (anuliavimo), kurį pasirašydamas jis veikė ieškovės direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. išduoto įgaliojimo pagrindu (t. 1, b. l. 31-32). Ieškovės teigimu, ji apie šį jos atstovo pareiškimą nežinojo, be to, pasirašydamas nurodytą pareiškimą, G. Š. viršijo savo įgaliojimus ir veikė ultra vires. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atstovo G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė savo veiksmais nepatvirtino jos atstovo G. Š. 2016 m. gegužės 6 d. pasirašyto pareiškimo dėl vekselio negaliojimo, atstovas jo nederino su ieškovės vadovu ir apie jį nepranešė po jo pasirašymo, bei tuo, kad nurodytas pareiškimas nebuvo pateiktas civilinę bylą Nr. e2-753-433/2016 nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, o šio teismo priimtą sprendimą apskundus – apeliacinės instancijos teismui.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apie ieškovės atstovo 2016 m. gegužės 6 d. pasirašyto pareiškimo galiojimą sprendė neatsižvelgdamas į teisinio reglamentavimo ypatybę, jog įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai savo prigimtimi yra nuginčijami sandoriai. Tokių sandorių negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

32. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Loreta BujokaitėLaima RibokaitėEglė Surgailienė