Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad 2014-03-06 į ieškovų Z. M. ir P. S. (toliau – ieškovai) gyvenamąją vietą atvyko UAB „Skolų girnos“ (toliau – atsakovas) atstovai, kurie pasiūlė ieškovams savo tarpininkavimo paslaugas išieškant ieškovų naudai skolininkų skolas. Kadangi ieškovai turėjo skolininką, tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašytos skolų išieškojimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys). Ieškovai atsakovui už skolų išieškojimo paslaugų teikimą sumokėjo po 302,50 Lt kiekvienas. Po sutarties pasirašymo atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė jiems jokios informacijos, neatsiliepinėjo į jų skambučius, nereagavo į siunčiamus laiškus. Ieškovai, neapsikentę tokio atsakovo elgesio, 2014-10-21 kreipėsi į atsakovą su pranešimais dėl sutarčių nutraukimo, nurodydami, kad remdamiesi sutarties 5.2 punktu nutraukia sudarytas su atsakovu sutartis, šiame punkte numatyta tvarka ir toliau išieškojimus vykdys asmeniškai. Sutarties 5.2 punktas įtvirtina teisę nutraukti sutartį vienos iš šalių pageidavimu, raštiškai įspėjus kirą šalį apie sutarties nutraukimą prieš mėnesį nuo numatomos sutarties nutraukimo dienos. Pranešimai grižo neįteikti, atsakovui neatsiliepus į pranešimus. Telefonu atsakovas neatsiliepė. Ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, kuris skenuotas pranešimų versijas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu. Atsakovas telefonu informavo VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ atstovą apie pranešimų gavimą, pranešė, jog atsakymą pateiks ieškovams. 2014-11-26 atsakomaisiais raštais atsakovas išreiškė savo sutikimą dėl sutarčių nutraukimo bei ieškovui Z. M. pateikė skolos dengimo grafiką, kuriuo išieškoma dalis skolos ieškovo Z. M. naudai. Grafikas buvo pasirašytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. K.. Vadovaujantis šiame grafike nurodyta informacija, 2014-11-25 atsakovas iš trečiojo asmens A. K. gavo 115,85 EUR (400 Lt), šie pinigai buvo gauti jau po Sutarties nutraukimo, tačiau be teisinio pagrindo išieškotos sumos atsakovas ieškovui negrąžino, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovo. Be to, šio grafiko atsakovas išvis nederino su ieškovu, net pastarojo neinformavo apie pastarojo pasirašymą, ieškovo netenkina nei grafike nurodytos sumos, nei jų mokėjimo terminai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad grafiką atsakovas sudarė jau po ieškovo valios išraiškos dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas Z. M. 2014-12-23 atsakymu į atsakovo atsakomąjį raštą pakartotinai paprašė grąžinti visus ieškovų atsakovui pateiktus dokumentus bei nurodė savo sąskaitą, į kurią prašė pervesti iš skolininko gautas lėšas bei informavo, kad toliau išieškojimą vykdys asmeniškai. Tačiau nepagristai išieškotos 115,85 EUR pinigų sumos atsakovas ieškovui negrąžino. Ieškovui P. S. atsakovas nepateikė nei skolos išieškojimo grafiko, neinformavo, kiek skolos išieškojo, o išieškotų pinigų ieškovui negrąžino. Atsakovas ieškovams priklausančių dokumentų, gautų sutarties pasirašymo metu, negrąžina iki šios dienos. Piniginių lėšų taip pat jokių neišmokėjo. Jokios konkrečios informacijos iš atsakovo ieškovai taip pat negauna – nei kiek lėšų išieškota, nei kokie veiksmai atlikti. Ieškovai neatmeta galimybės, kad atsakovas net ir po sutarčių nutraukimo gali savavališkai vykdyti iš trečiojo asmens A. K. ieškovams priklausančių piniginių lėšų išieškojimą, šių pinigų ieškovams nepervesdamas bei aplamai neturėdamas teisės veikti ieškovų vardu ir interesais. Šią informaciją ieškovams žodžiu patvirtino trečiasis asmuo A. K., kuris patvirtino, kad atsakovas prisistato ieškovų atstovu ir reikalauja skolas grąžinti būtent atsakovui, o ne ieškovams. Ieškovams neturint tikslios informacijos, kiek lėšų atsakovas išieškojo ieškovų vardu iš ieškovų skolininkų iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovai prašo teismą įpareigoti atsakovą pateikti šią informaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju (paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnes sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. VTAĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Taigi ginčo nagrinėjimas vartotojų teisių apsaugos institucijoje nėra privalomas: šalis turi teisę dėl ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma., ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos Įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovai pažymi, kad sudarę su atsakovu skolų išieškojimo sutartis, tikėjosi, kad atsakovas veiks ieškovų interesais, veikdamas kaip savo srities profesionalas išieškos jų skolininkų skolas ir ieškovai gaus iš ieškovo veiksmų turtinės naudos. Tačiau sumokėję pinigus už skolų išieškojimo paslaugos suteikimą, ieškovai negavo iš atsakovo jokios išieškotos skolos dalies bei buvo atsakovo apgauti. Ieškovai sumokėjo pinigus, tačiau jokios naudos iš pasirašytos sutarties negavo, jų skolininkų įsiskolinimai išieškoti nebuvo. Maža to, atsakovas slapstėsi nuo ieškovų, nereagavo į jų kreipimusis, neteikė jiems informacijos apie skolų išieškojimo eigą, tokiais savo veiksmais pažeidė savo pareigas. Ieškovai jaučiasi atsakovo apgauti ir nuvilti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovui netinkamai suteikus paslaugą, ieškovai patyrė nuolatinę psichologinę įtampą. Atsakovo veikimas vertintinas kaip didelis aplaidumas ir itin šiurkštus ieškovų teisių pažeidimas, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė ieškovų interesus. Atsakovas apgavo ieškovus, žadėdamas jiems, kad ieškovai atgaus savo skolas. Pažymėtina, kad ieškovų teisės yra suvaržytos jau ilgą laiko tarpą, o patiriami išgyvenimai dėl atsakovo nenoro spręsti situaciją geruoju ieškovų psichologinius pergyvenimus didina dar labiau. Atsižvelgiant į išdėstytus nepatogumus ir ieškovų emocinę būseną, dėl nesuteiktos paslaugos patiną neturtinę žalą kiekvienas ieškovas vertina 200,00 EUR ir prašo šią žalą priteisti iš atsakovo. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovo Z. M. naudai 115,85 EUR be teisinio pagrindo gautų lėšų; priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovo Z. M. naudai 200,00 EUR neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovo P. S. naudai 200,00 EUR neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovų Z. M. ir P. S. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2014-03-06 sudarytos Skolų išieškojimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo teikti paslaugas ieškovams, o ieškovai įsipareigojo už teikiamas paslaugas atsiskaityti. Ieškovai nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė informacijos apie Sutarčių vykdymą, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl Sutarčių nutraukimo. Ieškovai atsakovo atžvilgiu kelia reikalavimą pateikti informaciją apie Sutarčių vykdymą, priteisti galimai be pagrindo gautas lėšas, neturtinę žalą bei metines procesines palūkanas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti aplinkybių, susijusių su galimai be teisinio pagrindo atsakovo įgytomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikia išvadą byloje dėl vartotojų teisės į visapusišką ir tinkamą informaciją. Pagal Civilinio kodekso 1.39 straipsnį (Sutarčių sudarymo metu galiojusi redakcija) „vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis (Sutarčių sudarymo metu galiojusi redakcija) įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.“ Ieškovams ir atsakovui sudarius Sutartis, tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriems taikomos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) normos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 4 dalimi, vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju (paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-10 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30). Pažymėtina, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006 konstatavo, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, ir taikyti įstatymus, nustatančius stipresnę vartotojo interesų apsaugą, todėl sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Pagal Sutartį ieškovai užsisakė paslaugas išieškant skolas, o atsakovas įsipareigojo atlikti skolų išieškojimo veiksmus. Vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pažymi, kad Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Vienas iš atlygintinų paslaugų ypatumų yra kliento prioriteto principo įtvirtinimas (Civilinio kodekso 6.718 straipsnis), pagal kurį paslaugų teikėjui nustatoma pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalį „Prieš sudarant sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų tiekimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.“ Civilinio kodekso 6.722 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė informacijos apie Sutarčių vykdymą. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą, ataskaitos bei visos informacijos apie paslaugų suteikimą ir teikimo eigą atsakovas ieškovams nepateikė. Pažymi, kad informacija apie Sutarčių vykdymą, atsakovo atliekamus veiksmus yra esminė vartotojams (ieškovams). Nežinodami šios informacijos vartotojai (ieškovai) netenka galimybės kontroliuoti Sutarčių vykdymo, atsakovo veiksmų, įgyvendinti savo teisių gynimą. Atsižvelgiant į išdėstytų teisės aktų nuostatas bei į nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovo veiksmai neatitiko Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje, 6.719 ir 6.722 straipsnyje paslaugų tiekėjui nustatytų reikalavimų. Taigi atlygintinių paslaugų teikėjas laikytinas neįvykdęs savo pareigos veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus bei pareigos suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis. Ieškinyje ieškovai prašo teismo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą. Vertinant ieškovų reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymi, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą vartotojas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įvertinti neturtinės žalos dydį ir įpareigoti ją atlyginti turi teisę tik teismas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, teikia išvadą: ieškovų Z. M. ir P. S. atsakovo UAB „Skolų girnos“ atžvilgiu keliamas reikalavimas pateikti informaciją apie Skolų išieškojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Skolų išieškojimo sutarties (duomenys neskelbtini) vykdymą ir visą susijusią informaciją, yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir ieškovų atstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. kovo 6 d. ieškovai Z. M. ir P. S. su atsakovu UAB „Skolų Girnos“ sudarė Skolų išieškojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriomis susitarė, kad atsakovas (vykdytojas) atstovauja klientą (ieškovą) ikiteisminiu bei teisminiu būdais susigrąžinant (išieškant) klientui arba jo atstovaujamam asmeniui skolas pagal skolų perdavimo išieškojimui aktus iš kliento nurodytų Lietuvoje ir užsienio šalyse registruotų įmonių – verslo subjektų. Atsakovas įsipareigojo visomis teisėtomis priemonėmis siekti kuo greitesnio visiško skolininko prievolių klientui įvykdymo, o kiekvienas ieškovas įsipareigojo už teikiamas paslaugas atsiskaityti. Ieškovų teigimu, po sutarčių pasirašymo atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė jiems jokios informacijos, neatsiliepinėjo į jų skambučius, nereagavo į siunčiamus laiškus, todėl jie 2014-10-21 kreipėsi į atsakovą su pranešimais dėl sutarčių nutraukimo, nurodydami, kad remdamiesi sutarties 5.2 punktu nutraukia sudarytas su atsakovu sutartis, šiame punkte numatyta tvarka ir toliau išieškojimus vykdys asmeniškai. Ieškovai taip pat teigia, kad pranešimai grižo neįteikti, atsakovui neatsiliepus į pranešimus, telefonu atsakovas neatsiliepė, todėl ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, kuris skenuotas pranešimų versijas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu. Atsakovas telefonu informavo VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ atstovą apie pranešimų gavimą, pranešė, jog atsakymą pateiks ieškovams. 2014-11-26 atsakomaisiais raštais atsakovas išreiškė savo sutikimą dėl sutarčių nutraukimo bei ieškovui Z. M. pateikė skolos dengimo grafiką, kuriuo išieškoma dalis skolos ieškovo Z. M. naudai. Grafikas buvo pasirašytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. K.. Vadovaujantis šiame grafike nurodyta informacija, 2014-11-25 atsakovas iš trečiojo asmens A. K. gavo 115,85 EUR (400 Lt). Ieškovų manymu, kadangi šie pinigai buvo gauti po sutarčių nutraukimo, tačiau be teisinio pagrindo išieškotos sumos atsakovas ieškovui negrąžino, todėl mano, kad ši suma yra priteistina iš atsakovo.