- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-842-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15857-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Z. M., P. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skolų girnos“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. M. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. M. ir P. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skolų girnos“ dėl vartotojų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K., išvadą teikianti institucija – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Z. M. ir P. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovo Z. M. naudai 115,85 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų ir 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovo P. S. naudai 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo UAB „Skolų girnos“ ieškovų Z. M. ir P. S. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienosNurodė, kad 2014-03-06 į ieškovų gyvenamąją vietą atvyko UAB „Skolų girnos“ atstovai, kurie pasiūlė ieškovams savo tarpininkavimo paslaugas išieškant ieškovų naudai skolininkų skolas; tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašytos skolų išieškojimo sutartys (toliau – Sutartys) ir ieškovai atsakovui už skolų išieškojimo paslaugų teikimą sumokėjo po 302,50 Lt. Nurodo, kad po sutarties pasirašymo atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė jiems jokios informacijos, neatsiliepinėjo į jų skambučius, nereagavo į siunčiamus laiškus, todėl ieškovai 2014-10-21 kreipėsi į atsakovą su pranešimais dėl sutarčių nutraukimo, nurodydami, kad remdamiesi sutarties 5.2 p. nutraukia sudarytas sutartis; pranešimai grižo neįteikti. Ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, kuris skenuotas pranešimų versijas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu. 2014-11-26 atsakomaisiais raštais atsakovas išreiškė savo sutikimą dėl sutarčių nutraukimo bei ieškovui Z. M. pateikė skolos dengimo grafiką, kuriuo išieškoma dalis skolos ieškovo Z. M. naudai; grafikas buvo pasirašytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. K.. Vadovaujantis grafike nurodyta informacija, 2014-11-25 atsakovas iš trečiojo asmens A. K. gavo 115,85 Eur (400 Lt), šie pinigai buvo gauti jau po Sutarties nutraukimo, tačiau be teisinio pagrindo išieškotos sumos atsakovas ieškovui negrąžino. Be to, šio grafiko atsakovas išvis nederino su ieškovu, neinformavo apie jo pasirašymą, ieškovo netenkina nei grafike nurodytos sumos, nei jų mokėjimo terminai. Ieškovas Z. M. 2014-12-23 pakartotinai paprašė grąžinti visus atsakovui pateiktus dokumentus bei nurodė savo sąskaitą, į kurią prašė pervesti iš skolininko gautas lėšas bei informavo, kad toliau išieškojimą vykdys asmeniškai. Ieškovui P. S. atsakovas nepateikė nei skolos išieškojimo grafiko, neinformavo, kiek skolos išieškojo, o išieškotų pinigų ieškovui negrąžino. Pažymėjo, kad ieškovų teisės yra suvaržytos jau ilgą laiko tarpą, o patiriami išgyvenimai dėl atsakovo nenoro spręsti situaciją geruoju ieškovų psichologinius pergyvenimus didina dar labiau, todėl dėl nesuteiktos paslaugos patirtą neturtinę žalą kiekvienas ieškovas vertina 200,00 Eur ir prašo šią žalą priteisti iš atsakovo.Atsakovas UAB „Skolų girnos“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad po sutarčių sudarymo atsakovas su ieškovais daugybę kartų bendravo tiek tiesiogiai, tiek telefonu, jiems buvo teikiama informacija dėl skolos išieškojimo eigos, derinami skolos išieškojimo klausimai. Ieškovo Z. M. reikalavimas priteisti jo naudai 115,85 Eur (400 Lt) iš atsakovo yra nepagrįstas. Nurodė, kad kai 2014-10-31 buvo pasiektas susitarimas dėl skolos grąžinimo su A. K., ieškovas Z. M. buvo apie tai informuotas; telefoninio pokalbio metu ieškovas dėl skolos išieškojimo atsakovui nereiškė jokių pretenzijų, apie pageidavimą nutraukti skolų išieškojimo sutartį atsakovas taip pat nebuvo informuotas. Remiantis tarp bylos šalių 2014-03-06 sudarytos skolų išieškojimo sutarties 5.2 p., sutartis gali būti nutraukta vienos iš šalių pageidavimu; sutartis laikytina nutraukta po mėnesio nuo pranešimo dėl sutarties nutraukimo įteikimo atsakovui dienos. Ieškovų pranešimus dėl sudarytų sutarčių nutraukimo ieškovas gavo 2014 m. lapkričio pabaigoje, todėl 2014-11-25 išieškota skolos dalis negali būti vertinama kaip gauta neteisėtai, nes sutartiniai santykiai tarp bylos šalių tuo metu dar nebuvo nutrūkę. Pažymėjo, kad 2014-11-25 gavęs iš skolininko 400 Lt, atsakovas telefonu susisiekė su ieškovu Z. M. informuodamas apie išieškotus pinigus ir norėdamas dalį pinigų nuo išieškotos 400 Lt sumos pervesti ieškovui Z. M., kaip tai numato tarp šalių sudaryta sutartis, tačiau pastarasis asmuo pinigų atsisakė ir pareiškė pretenzijas, kad jo netenkina 400 Lt suma bei pridūrė, kad pinigus jau išsiieškos kiti; susiklosčius tokiai situacijai, išieškotos sumos dalis Z. M. nebuvo sumokėta. Remiantis sutarties Nr. SG-140306-1 4.1 p. po visiško ar dalinio skolos sumažėjimo, klientas įsipareigoja sumokėti vykdytojui sutarties specialiojoje dalyje ar sutarties prieduose nustatyto dydžio atlyginimą/honorarą; remiantis Skolos perdavimo išieškojimui aktu Nr. SG-140306-l/la, honoraro dydis yra 50 % + PVM, taigi nuo 400 Lt išieškotos skolos dalies atsakovui pagal šalių susitarimą priklauso 242 Lt (detalizavimas: 400 Lt * 50 % + 42 Lt); ieškovas iš atsakovo galėtų reikalauti nebent 158 Lt/45,76 Eur sumos. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju jam nekilo pareiga mokėti ieškovui Z. M. net ir 158 Lt/45,76 Eur sumos, nes atsakovo patirtos skolos išieškojimo išlaidos yra kur kas didesnės, o pagal sutarties Nr. SG-140306-1 3.7 p., klientas įsipareigojo atlyginti papildomas išlaidas, kurias patiria vykdytojas, spręsdamas jo reikalus; nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos skolos išieškojimo išlaidos viršija klientui grąžintini 158 Lt/45,76 Eur sumą nuo išieškotos 400 Lt dalies, todėl ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl, neva, be teisinio pagrindo gautų piniginių sumų priteisimo iš atsakovo yra atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovo P. S. naudai skolų išieškota nebuvo. Atsakovo vertinimu, neturtinė nėra priteistina, kadangi atsakovas veikė pagal sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, teisės aktų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus ir ieškovų teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Skolų išieškojimo veiksmai buvo vykdomi, atsakovas daugybę kartų tiesiogiai ir telefonu bendravo su ieškovų skolininku, ragino sumokėti skolą ir derino skolos apmokėjimo sąlygas, ką patvirtina kartu su atsiliepimu teikiami 2015-05-20 A. K. atsiliepime pateikiami rašytiniai paaiškinimai. Atsakovui pavyko suderinti su skolininku A. K. dėl Z. M. susidariusios skolos mokamų įnašų grafiką, kuris buvo sudarytas 2014-10-31, o 2014-11-25 buvo gauta pirmoji įmokos dalis – 400 Lt; šie veiksmai rodo, atsakovas skolų išieškojimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė, siekė skolininko prievolių klientams įvykdymo. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti aplinkybių, susijusių su galimai be teisinio pagrindo atsakovo įgytomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikia išvadą byloje dėl vartotojų teisės į visapusišką ir tinkamą informaciją. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą, ataskaitos bei visos informacijos apie paslaugų suteikimą ir teikimo eigą atsakovas ieškovams nepateikė. Pažymėjo, kad informacija apie Sutarčių vykdymą, atsakovo atliekamus veiksmus yra esminė vartotojams (ieškovams). Nežinodami šios informacijos vartotojai (ieškovai) netenka galimybės kontroliuoti Sutarčių vykdymo, atsakovo veiksmų, įgyvendinti savo teisių gynimą. Išvadą teikianti institucija konstatavo, kad atsakovo veiksmai neatitiko Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje, 6.719 ir 6.722 straipsnyje paslaugų tiekėjui nustatytų reikalavimų, taigi atlygintinų paslaugų teikėjas laikytinas neįvykdęs savo pareigos veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus bei pareigos suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis. Vertinant ieškovų reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėjo, kad įvertinti neturtinės žalos dydį ir įpareigoti ją atlyginti turi teisę tik teismas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, jog ieškovų Z. M. ir P. S. atsakovo UAB „Skolų girnos“ atžvilgiu keliamas reikalavimas pateikti informaciją apie Skolų išieškojimo sutarties Nr. SG-140306-1 bei Skolų išieškojimo sutarties SG-140306-2 vykdymą ir visą susijusią informaciją, yra pagrįstas ir teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei 7,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas nustatė, kad priešingai nei nurodyta ieškinyje, būtent ieškovai kreipėsi į atsakovą, siekdami sudaryti sutartis dėl skolų išieškojimo. Pažymėjo, kad ieškovas P. S. neturėjo ir neturi jokių rašytinių įrodymų, t. y. oficialių institucijų išduoto vykdomojo dokumento, kur būtų pripažinta jo teisė gauti iš skolininko pinigines lėšas. Byloje nustatyta, kad abu ieškovai pasirašė su atsakovu Skolų išieškojimo sutartis net jų neperskaitę; iš teismui pateiktų sutarčių matyti, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs ir negarantavo ieškovams piniginių lėšų išieškojimą, pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo atstovauti klientą (ieškovą) ikiteisminiu bei teisminiu būdais susigrąžinant (išieškant) klientui arba jo atstovaujamam asmeniui skolas. Nustatyta, kad skolų išieškojimo sutartys SG-140306-1 ir SG-140306-2 buvo nutrauktos vadovaujantis sutarčių 5.2 p., t. y. po pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo praėjus mėnesiui; ieškovų 2014-10-21 siųsti pranešimai dėl sutarčių nutraukimo atsakovui buvo įteikti 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, o vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, atsakovas 2014-10-31 pasiekė susitarimą dėl skolos grąžinimo su trečiuoju asmeniu A. K., apie ką ieškovą Z. M. informavo. Teismas sprendė, kad atsakovo 2014-11-25 išieškota skolos dalis gauta teisėtai, kadangi šalis tuo metu dar siejo sutartiniai santykiai, be to, atsakovas 2014-11-25 gavęs iš skolininko 400 Lt, telefonu susisiekė su ieškovu Z. M., informuodamas apie išieškotus pinigus ir norėdamas dalį pinigų nuo išieškotos 400 Lt sumos pervesti ieškovui Z. M., kaip tai numato tarp šalių sudaryta sutartis Nr. SG-140306-1, tačiau ieškovas pinigų atsisakė. Remiantis Skolos perdavimo išieškojimui aktu Nr. SG-140306-l/la, ieškovo honoraro dydis yra 50 % + PVM, todėl teismas sutiko su atsakovu, jog nuo 400 Lt išieškotos skolos dalies atsakovui pagal šalių susitarimą priklauso 242 Lt (detalizavimas: 400 Lt * 50 % + 42 Lt). Pagal sutarties Nr. SG-140306-1 3.7 p., klientas įsipareigojo atlyginti papildomas išlaidas, kurias patiria vykdytojas, spręsdamas jo reikalus, todėl darytina išvada, kad atsakovo patirtos skolos išieškojimo išlaidos buvo didesnės nei liko atkaičius nuo išieškotos 400 Lt sumos atsakovui priklausančio honoraro sumą (262 Lt). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl vartotojų teisių gynimo (be teisinio pagrindo gautų piniginių sumų) priteisimo iš atsakovo yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, nustatęs, kad atsakovas dėjo pastangas įvykdyti sutartis, patyrė išlaidų, kurios buvo didesnės nei liko atkaičius nuo išieškotos 400 Lt sumos atsakovui priklausančio honoraro sumą (262 Lt), todėl nurodė nesant pagrindo teigti, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl vartotojų teisių gynimo (be teisinio pagrindo gautų piniginių sumų) priteisimo iš atsakovo yra pagrįsti. Priešingai, iš bylos medžiagos darytina išvada, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas su jais vengė bendrauti, teikti informaciją apie vykdomas sutartis, kadangi teismui pateiktas 2014-10-31 susitarimas dėl skolos grąžinimo ieškovui Z. M. su trečiuoju asmeniu A. K., patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas, galiojant tarp šalių pasirašytai sutarčiai, buvo aktyvus, kaip to reikalavo sutarties sąlygos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, jog atsakovas negalėjo nulemti ir nenulėmė ieškovų, kaip vartotojų, teisių pažeidimo, byloje nėra įrodymų, kad ieškovai nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir kt. – patyrė, ir patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo pačių veiksmų ar aplaidumo. Ieškovai neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Atsakovas, vykdydamas 2014-03-06 Skolų išieškojimo sutartis Nr. SG-140306-1 bei SG-140306-2, nepažeidė jokių teisės aktų, o kadangi CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodytų patirtų nepatogumų ir atsakovo veiksmų (sutarčių vykdymo) nesieja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Trečiojo asmens – išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, išvadą teismas vertino kritiškai, nurodė, kad turint vien ieškovų pateiktą informaciją, negalima objektyviai nustatyti, ar buvo pažeistos ieškovų, kaip vartotojų, teisės ir teisėti interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai Z. M. ir P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Neaišku kuo remdamasis pirmos instancijos teismas priėjo išvados, kad sutartys sudarytos ieškovų iniciatyva, kadangi teismo posėdžių metu nustatyta, kad skolų išieškojimo sutartys pasirašytos kaime prie bažnyčios, o ne atsakovo ofise.Ieškovo P. S. reikalavimus atsakovui teismas atmetė vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas P. S. neva neturėjo ir neturi jokių rašytinių įrodymų, oficialių institucijų išduoto vykdomojo dokumento, kur būtų pripažinta jo teisė gauti iš skolininko pinigines lėšas. Pažymi, jog apeliantams nebuvo išmokėtas darbo užmokestis dėl kurio išieškojimo jie ir pasirašė sutartis su atsakovu. Sodroje yra kaupiami duomenys apie asmens socialinį draudimą bei gaunamas pajamas ir ieškovo P. S. dokumentai iš Sodros buvo pateikti atsakovui. Tai pakankamas pagrindas išsiieškoti darbo užmokesčio skolą iš darbdavio, tačiau atsakovas P. S. atveju neatliko jokių veiksmų, kad jo skola būtų išieškota, dėl to nesuprantama kaip pirmos instancijos teismas galėjo ieškinį atmesti.Klaidinga teismo išvada, kad apeliantai pasirašė sutartis su atsakovu net jų neperskaitę. Apeliantai teisme paaiškino, kad sutartis buvo lietuvių kalba, o tai nėra jų gimtoji kalba, todėl jie negalėjo suprasti jos nuostatų. Maža to, atsakovas sutartis pasirašinėjo automobilyje prie bažnyčios, todėl natūralu, kad sąlygos susipažinti su sutarčių tekstu apeliantams sudarytos nebuvo.Nepagrįstais laikytini sprendimo motyvai, neva Z. M. skolos neišieškojo net antstolis, o atsakovas neįsipareigojo ir negarantavo skolos išieškojimo, todėl neva atsakovas toje situacijoje negalėjo nieko atlikti. Dokumentai, kad Z. M. skolos negali išieškoti antstolis buvo atsakovui pateikti dar iki sutarties pasirašymo, todėl jos atsakovui buvo žinomos. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas turėjo pareigas teismine tvarka kelti apeliantų skolininkui bankroto bylą, tačiau tokių veiksmų net nepradėjo.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai visas pasekmes perkėlė apeliantams, nurodydamas, kad pranešimas buvo įteiktas ne 2015-10-21, o 2015 lapkričio pabaigoje. Laikytina, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo įteiktas atsakovui būtent 2015-10-21 ir nuo to momento atsakovas nebegalėjo atlikti jokių naujų veiksmų.Pažymėtina, kad atsakovas pasisavinęs su skolų išieškojimu susijusius dokumentus. Nors apeliantai ieškinyje kėlė klausimus dėl jų grąžinimo, pirmos instancijos teismas šių klausimų net nesprendė, sprendime dėl jų nepasisakė.Nežinia kokiais įrodymais remdamasis teismas priėjo išvados, kad atsakovo turėtos išlaidos išieškant apeliantų skolas yra didesnės už atlygį, kadangi jokių atsakovo išlaidas tinkamai pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Maža to, apelianto P. S. skola net nebuvo išieškoma, todėl nežinia už ką šis asmuo turi mokėti atsakovui. Apelianto Z. M. suma nepagrįstai sumažinta, nežinia kuo imdamasis atsakovas nustatė grafiko sumą ir mokėjimo terminus.Neaišku kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovas dėjo pastangas vykdydamas sutartis – byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas atliko kokius nors veiksmus nuo sutarties pasirašymo iki 2015-10-31. Trečiasis asmuo A. K., kaip skolininko atstovas, posėdžio metu paliudijo, kad atsakovas su juo pirmą kartą susisiekė 2015-10-31, tą dieną jis ir pasirašė grafiką su vekseliu.Pirmos instancijos teismas negynė vartotojų teisių šioje byloje, o labiau buvo atsakovo atstovu ir tai patvirtina teismo posėdžių garso įrašai.Apeliantai tinkamai ir visapusiškai pagrindė aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas jų nevertino.Valstybinė vartotojų teisių apsaugos institucija palaikė apeliantus, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nesirėmė specialistų išvada.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Skolų girnos“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog sutartys pasirašytos ne atsakovo ofise, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi, nes sutartys pasirašytos laisva valia, niekieno neverčiant, ne kažkieno kito, o ieškovų iniciatyva.Sutarčių sudarymo metu ieškovai nereiškė jokių pastabų, jog sutarčių sąlygos jiems yra neaiškios ar nesuprantamos. Sutarties sąlygos ieškovams buvo tinkamai atskleistos, jie puikiai suprato pasirašomų sutarčių esmę. Pats ieškovas Z. M. teismo posėdyje pripažino, kad dėl skolos išieškojimo buvo pateikęs vykdomąjį dokumentą antstoliui, tačiau antstolis nesugebėjo išieškoti jam skolos. Todėl ieškovui buvo aišku, jog skolos išsiieškojimas iš A. K. nagrinėjamu atveju yra apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas su jais vengė bendrauti, teikti informaciją apie vykdomas sutartis, kadangi teismui pateiktas 2014-10-31 susitarimas dėl skolos grąžinimo ieškovui Z. M. su trečiuoju asmeniu A. K. patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas, galiojant tarp šalių pasirašytai sutarčiai, buvo aktyvus, kaip to reikalavo sutarties sąlygos.Atsakovo įsitikinimu, jei skolų išieškojimo sutartis nebūtų buvusi nutraukta, skolos atlyginimas su A. K. ieškovo P. S. naudai taip pat būtų suderintas ir išieškotas.Ieškovų samprotavimai, jog atsakovas net ir po sutarčių nutraukimo gali savavališkai vykdyti piniginių lėšų išieškojimą iš trečiojo asmens A. K. yra atmestini kaip nepagrįsti. Skolų išieškojimo sutartys SG-140306-1 ir SG-140306-2 buvo nutrauktos, o atsakovo 2014-11-26 atsakomajame rašte ieškovui Z. M. buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškus pageidavimą nutraukti skolos išieškojimo sutartį, tolimesnius dalinius skolininko periodiškus mokėjimus bei jų kontrolę ieškovas galės vykdyti savarankiškai.Atsakovo vertinimu, neturtinė žala ieškovams pagrįstai nebuvo priteista, kadangi atsakovas veikė pagal sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, teisės aktų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus ir ieškovų teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, dėl ko reikalavimas atlyginti netirtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir kt. – patyrė, ir patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo pačių veiksmų ar aplaidumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo P. S. reikalavimus atsakovui teismas atmetė vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas P. S. neva neturėjo ir neturi jokių rašytinių įrodymų, oficialių institucijų išduoto vykdomojo dokumento, kur būtų pripažinta jo teisė gauti iš skolininko pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas P. S. prašė priteisti tik 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė ne dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, bet dėl to, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 2014-10-21 ieškovų pranešimi apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo įteikti 2014-10-21 ir tokiu būdu su atsakovu ieškovų sudarytos skolų išieškojimo sutartys nutrūko 2014-10-21. Šie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad pranešimus dėl sutarčių nutraukimo ieškovai išsiuntė atsakovui paštu 2014-10-21. Tačiau pranešimai atsakovui nebuvo įteikti ir 2015-11-05 grąžinti ieškovams. Ieškovai patys pripažįsta, kad tik po to kreipėsi teisinės pagalbos į VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas “, kuri atsakovams pranešimus dėl sutarties nutraukimą įteikė elektroniniu paštu. Taigi apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas ne anksčiau 2015-11-05. Pagal 2014 m. kovo 6 d. ieškovų Z. M. ir P. S. su atsakovu UAB „Skolų Girnos“ sudarytų Skolų išieškojimo sutarčių Nr. SG-140306-1 bei SG-140306-2 5.2 punktą sutartys galėjo būti nutrauktos vienos iš šalių pageidavimu, raštiškai įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą prieš mėnesį iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad skolų išieškojimo sutartys negalėjo būti nutrauktos 2014-10-21 ir atsakovui šią dieną dar nebuvo žinoma apie ieškovų ketinimus nutraukti sutartį. Todėl ieškovų argumentai, kad 2014-10-31 atsakovas neturėjo teisės sudaryti susitarimo dėl skolos grąžinimo su trečiuoju asmeniu A. K. ir kad tokį susitarimą sudarė, žinodamas apie ieškovų ketinimus nutraukti sutartis, yra visiškai nepagrįsti. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovas neturėjo teisės priimti iš trečiojo asmens A. K. ieškovams skirtos 400 Lt skolos apmokėjimo dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurią dieną atsakovui pranešė apie sutarčių nutraukimą. Kadangi byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui pranešimai apie skolų išieškojimo sutarčių nutraukimą buvo išsiųsti anksčiau nei 2015-11-05, o pagal sutarties sąlygas sutartis galėjo būti nutraukta, pranešus kitai sutarties šaliai prieš mėnesį, darytina išvada, atsakovas 2014-10-31 turėjo teisę sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo su trečiuoju asmeniu A. K. ir 2014-11-25 iš jo priimti 400 Lt skolos dalies mokėjimą. Todėl atmetami ieškovų argumentai, kad 115, 85 EUR atsakovas įgijo neteisėtai. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nežinia kokiais įrodymais remdamasis teismas priėjo išvados, kad atsakovo turėtos išlaidos išieškant apeliantų skolas yra didesnės už atlygį, kadangi jokių atsakovo išlaidas tinkamai pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui priklausančio 242 Lt honoraro ir kitos 158 Lt išlaidų dalies, vadovavosi skolų išieškojimo sutarties 4.1 ir 3.7 punktais. Pagal 3.7 punktą ieškovas Z. M. įsipareigojo atlyginti papildomas išlaidas, kurias patiria vykdytojas, spręsdamas jo reikalus (komandiruočių, kelionės išlaidos, apgyvendinimo viešbutyje išlaidos, dokumentų tvarkymo, užsakymo ir įforminimo, tarpmiestinių, tarptautinių ir mobiliųjų telefonų pokalbių, vertimo paslaugų, informacijos surinkimo ir paslaugų, žyminio mokesčio ir dokumentų kopijavimo ir pa.). Atsakovas kartu su atsiliepimu į byla pateikė teisinių paslaugų suteikimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovo išlaidos teikiant Z. M. skolos išieškojimo paslaugas sudaro 1484,51 EUR. Nors pastaroji išlaidų suma vertintina kritiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pavyko surasti skolininką, susitarti dėl skolos grąžinimo ir išieškoti dalį skolos, pagrįsta manyti, kad atsakovas turėjo 158 Lt/45,76 EUR išlaidų, susijusių su Z. M. skolos išieškojimu, kurias pagal sutarties 3.7 punktą privalo atlyginti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skola, dėl kurios išieškojimo Z. M. su atsakovu sudarė 2014-03-06 skolų išieškojimo sutartį, buvo priteista dar 2010-10-25. Taigi iki kreipimosi į atsakovą skola nebuvo išieškota ilgą laiką. Aplinkybė, kad atsakovui, vykdant 2014-03-06 skolų išieškojimo sutartį, per trumpą laiką jau 2014-10-31 pavyko sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo ir gauti jos dalį, paneigia ieškovų argumentus, kad atsakovas nedėjo pastangų ir netinkamai vykdė skolos išieškojimo sutartį. Atmetami apeliantų argumentai, kad buvo pažeistos jų vartotojų teisės, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl vartotojų teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje konstatavo tik tai, kad ieškovų Z. M. ir P. S. atsakovo UAB „Skolų girnos“ atžvilgiu keliamas reikalavimas pateikti informaciją apie Skolų išieškojimo sutarties Nr. SG-140306-1 bei Skolų išieškojimo sutarties SG-140306-2 vykdymą ir visą susijusią informaciją, yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi išvadoje tarnyba konstatavo tik ieškovų teisę gauti informaciją, o ne tai, kad atsakovas pažeidė ieškovams priklausančias vartotojų teises. Pažymėtina, kad institucijos išvada kaip ir bet kuris kitas į bylą pateiktas įrodymas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į įrodymų visetą ir visas bylos aplinkybes (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl jiems aktualios informacijos, o atsakovas tokios informacijos nesuteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti vartotojų teisių pažeidimo. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nustatytos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. būtina nustatyti neteisėtą veiką (veikimą ar neveikimą), priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius (žalą). Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jos nereikia įrodinėti. Kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei nuostolius (žalą), privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė yra negalima. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nepagrįsti apeliacinio skundo reikalavimai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio dalyje dėl atsakovui perduotų dokumentų grąžinimo, nes ieškovai ieškinyje kartu su kitais ieškinio reikalavimais tokio ieškinio reikalavimo nereiškė. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.