Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-813-893/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-29Kauno apygardos teismas
  3. TS-61-1035/2016Nutartis · 2016-08-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-250-506/2018Nutartis · 2018-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-813-893/2018Nutartis · 2018-08-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-1233-817/2018Nutartis · 2018-11-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
T-813-893/2018
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01424-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-813-893/2018Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01424-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė – 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. liepos 12 d. –10 mėnesių ir 5 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 13 nutarimu Nr. 59-132 nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam nustatant tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. gegužės 17 d., neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nutarime teigiama, jog nuteistasis nuo 2015-01-14 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, baustas 3 kartus, nuobaudos nebegalioja. 2014-09-30 Kauno tardymo izoliatoriuje už gerą elgesį skatintas, 2016-07-14 jam pareikšta padėka, 2018-05-03 papildomas ilgalaikis pasimatymas.

V. M. pataisos įstaigoje nedirba, tačiau motyvuotas dirbti, kreipėsi dėl įdarbinimo VšĮ „Mūsų amatai“, bet nepriimtas. Materialiai remiamas artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Lygtinio paleidimo atveju V. M. planuoja grįžti gyventi į turimą gyvenamąją vietą, pas sugyventinę, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybės. Nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 49 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai 14 balų (yra galimybė mažinti).

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatuoja, jog V. M. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. M. palaiko ryšius su sugyventine, bausmę atlieka paprastoje grupėje, pataisos namuose įgijo suvirintojo specialybę, yra kreipęsis dėl įdarbinimo.

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad V. M. yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, išėjęs iš pataisos įstaigos, planuoja kreiptis į darbo biržą, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, vienas kurių – sunkus, susijęs su itin dideliu pavojumi visuomenei. V. M. praeityje teistas 8 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, kas rodo, jog asmuo, jau žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes jokių išvadų nepasidarė ir vėl nusikalstamais veiksmais pažeidė įstatymus, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo taikyta valstybės prievarta.

Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios 2018 m. birželio 22 d. Socialinio tyrimo išvados, atkreiptinas dėmesys į pažymėtus kriminogeninius veiksnius, tarp kurių ir – ankstesni nusikaltimai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, narkotikų vartojimas, socialiniai ryšiai. Nuteistajam rekomenduojama įsidarbinti, kas mažintų veiksnius, susijusius su finansinėmis problemomis, laikytis blaivaus gyvenimo būdo, nesilankyti tam tikrose vietose.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, baustas 3 kartus.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog V. M. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl V. M. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo nusikalstamumo rizika yra vidutinė, artima žemai, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau jo nusikalstamumo rizikos dinaminiai veiksniai nuo praėjusio karto, kai buvo svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, sumažėjo tik trimis balais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo V. M. nebuvo vieninga – net dvi narės motyvuotai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, nurodydamos, jog nuteistasis yra nemotyvuotas ir neturi ateities plano.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, V. M. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi Komisijos nutarimas taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas