Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-785/2015;

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01424-2012-9;

2015 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajai A. Z., jos gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam N. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistosios R. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Z., atstovaujamos advokato Mindaugo Vagonio, nuteistųjų R. B., V. M., N. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirtos bausmės:

pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų laikymą) – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu,

pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinės medžiagos perdavimą R. B.) – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-07-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-10-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir 8 MGL (1040 Lt) (301 EUR) baudą.

V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. (dvi veikos), 259 str. 2 d., ir paskirtos bausmės:

pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų laikymą) – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinės medžiagos pardavimą) – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 259 str. 2 d. – 20 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. subendrintos jas apimant ir pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str., prie šios bausmės pridėta bausmė, neatliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamąjį įsakymą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 29 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-04-18 iki 2014-12-03.

N. K. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d., ir paskirtos bausmės:

pagal BK 260 str. 1 d. (už 2013-04-11 veiką) – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., 65 str., bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-04-15 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta gaulinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-07 iki 2014-12-03.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteista už tai, kad 2013-04-18, apie 13.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai perdavė R. B. 0,271 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį 0,045 g (16,6 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, A. Z., veikdama bendrininkų grupėje su V. M., savo namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdama tikslą parduoti, vienkartiniame švirkšte neteisėtai laikė 0,9 ml skysčio su 0,089 g susikristalizavusios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,069 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, polietileniniuose maišeliuose – 4,786 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,036 g (21,6%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, polietileniniame maišelyje – 0,266 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,04 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,005 g (2,0%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino iki 2013-04-18, 17.50 val., kol kratos metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

R. B. nuteista už tai, kad 2013-04-18, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdama tikslo platinti, iš A. Z. neteisėtai įgijo 0,271 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių nedidelį kiekį 0,045 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno iki (duomenys neskelbtini), Kaune.

V. M. nuteistas už tai, kad 2013-04-18, apie 16.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartį leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, už 40 litų neteisėtai pardavė 0,640 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,113 g (17,6 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, V. M., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., savo namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą parduoti, vienkartiniame švirkšte neteisėtai laikė 0,9 ml skysčio su 0,089 g susikristalizavusios medžiagos, kurių sudėtyje yra 0, 069 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, polietileniniuose maišeliuose – 4,786 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 1,036 g (21,6%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, polietileniniame maišelyje – 0,266 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,04 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,005 g (2,0%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino iki 2013-04-18, 17.50 val., kol kratos metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

Be to, V. M., neturėdamas tikslo platinti, iki 2013-04-18, 20.30 val., neteisėtai prie savęs laikė nedidelį kiekį – 0,169 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,022 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate, Putvinskio g. 16, Kaune, atliekant asmens kratą, pareigūnai ją rado ir paėmė.

N. K. nuteistas už tai, kad 2013-03-07, apie 17.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, už 40 litų neteisėtai pardavė 0, 699 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,059 g (8,5 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, N. K. 2013-04-11, apie 17.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, už 40 litų neteisėtai pardavė 0, 651 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0, 057 g (8,8 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nusikaltimai, už kuriuos yra nuteisti A. Z. R. B., V. M., N. K., yra įrodyti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl A. Z. apeliacinio skundo.

Nuteistoji A. Z. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų laikymą) ir pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinės medžiagos perdavimą R. B.). Nuteistoji viso proceso metu teigė, kad ji nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteista, nepadarė. Nurodė, jog R. B. narkotinių medžiagų neperdavė, o kad jos namuose V. M. laikė narkotines medžiagas nežinojo. Jai niekas neskambino ir ji nesitarė dėl psichotropinių medžiagų pardavimo, niekam nėra jų pardavusi.

Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 str. 5 d., vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistosios kaltumo nekyla. Teismas palygino tarpusavyje liudytojų parodymus, kaltinamųjų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, specialisto išvadas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo suvestines, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistosios A. Z. kaltei įrodyti. Vien tai, kad nuteistoji pateikia kitokią įvykių versiją ir nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. A. Z. teigia, kad jos kaltės tiek dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimo R. B., tiek psichotropinių medžiagų laikymo nepatvirtina, jokie objektyvūs duomenys. R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nepatikimi, juos taip pat paneigia kiti byloje esantys duomenys. Taip pat teigiama, kad teismas neturėjo vadovautis liudytojo Nr. 1 parodymais, o telefoniniai pokalbiai visiškai nepatvirtina, kad A. Z. žinojo apie namie laikomas narkotines medžiagas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog tokius apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Z. kalta, rėmėsi liudytojų E. A. (G.), G. S., L. D., taip pat liudytojo Nr. 1 parodymais, nuteistosios R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2013-04-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, telefoninių pokalbių suvestinėmis ir kitais bylos duomenimis. Liudytojas Nr. 1 parodė, kad jis 2012 m. pabaigoje susipažino su mergina vardu A.. Bendraujant sužinojo, kad ji gali padėti įsigyti narkotikų, jų parduoti. Ji davė savo telefono numerį (du numerius). Tuomet liudytojas Nr. 1 tris kartus tarėsi su A. Z. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo. Pagrindo netikėti liudytojo Nr. 1 parodymais nėra, kadangi jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Iš byloje esančių A. Z. telefoninių pokalbių suvestinių taip pat matyti, kad nuteistoji konspiruotai kalbėjosi apie psichotropines medžiagas. Visa tai patvirtina kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos metu A. Z. bute buvo rastas ir paimtas maišelis su baltos spalvos milteliais, 10 vnt. tualetiniame popieriuje ir folijoje įvyniotų užspaudžiamų maišelių su baltos spalvos milteliais, švirkštas su skaidriu skysčiu, į tualetinį popierių įvyniota folija, kurioje suvyniotas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais. Kratos metu paimtos medžiagos buvo pateiktos specialistui iš kurio išvados Nr. 140-923000ISI-3597 matyti, kad skysčio ir bespalvio susikristalizavusios medžiagos gabalėlio iš 2,5 ml vienkartinio švirkšto, 2013-04-18 rasto ir paimto kratos metu A. Z. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 0,069 g. Baltos spalvos miltelių iš 11 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2013-04-18 rastų ir paimtų kratos metu A. Z. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 1,036 g. Be to, R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) davė 20 litų, o ji R. B. padavė į tualetinį popierių suvyniotą metanfetaminą. Sulaikius R. B. ji nurodė, kad nešė metamfetaminą ir nurodė vietą, kur jį išmetė. Kartu su policijos pareigūnu nuvykusį nurodytą vietą buvo rastas į tualetinį popierių įvyniotas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais. Iš specialisto išvados Nr. 140-923000ISI-3597 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2013-04-18 rastų ir paimtų įvykio vietos apžiūros metu, Kaune, tarp namų adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,045 g.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. parodymai nėra nuoseklūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš A. Z., tuo tarpu teisme šių savo parodymų atsisakė, nurodydama, jog A. Z. jokių psichotropinių medžiagų jai neperdavė. Be to, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia liudytojos E. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad mano A. Z. R. B. psichotropiniu medžiagų neperdavė. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Pažymima, kad apklausiant R. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje dalyvavo jos gynėjas advokatas G. Zavtrakovas. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tyrėja G. S. patvirtino, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, dalyvaujant jos gynėjui advokatui G. Zavtrakovui. R. B. parodymus davė laisva valia ir niekieno neverčiama. Tiek ji pati, tiek jos gynėjas su apklausų protokolais buvo supažindinti ir pastabų neturėjo. Liudytoju apklaustas L. D. taip pat patvirtino, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais netikėti nėra pagrindo, nes ji juos davė dalyvaujant gynėjui, nedarant spaudimo. Liudytoja E. A. (G.) parodė, kad į dušo patalpas atėjusi R. B. klausė kur gauti „gaidžio“. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Kaip jau minėta buvo rastas į tualetinį popierių įvyniotas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais (eksperto nustatyta, kad tai metamfetaminas), kurį R. B. buvo išmetusi. Pažymima, kad kratos metu A. Z. bute buvo rastos identiškai supakuotos ir platinimui paruoštos psichotropinės medžiagos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad liudytojo Nr. 1 parodymai, kuriuose jis nurodė, jog su A. Z. tris kartus tarėsi dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, numatytų BPK 20 str. 4 d., o rėmimasis priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. Z., pažeidžia BPK 301 str. 2 d. Pažymima, kad BPK 20 str. 4 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pažymima, jog teismas atliko liudytojo Nr. 1 duotų parodymų analizę ir pagrįstai juos pripažino įrodymais. Teismas taip pat įvertino sistemiškai tiek A. Z. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis vienus ar kitus įrodymus atmetė, o kitais grindė savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Tuo tarpu BPK 301 str. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas vien tik liudytojo Nr. 1 parodymais, tačiau A. Z. kaltė grindžiama ir kitais aukščiau išdėstytais įrodymais.

Nors nuteistoji teigia, kad nežinojo, jog kartu su ja gyvenantis sutuoktinis laiko psichotropines medžiagas, tačiau ši aplinkybė pirmos instancijos teismo buvo paneigta. Skundžiamame nuosprendyje Kauno apylinkės teismas nurodė, kad A. Z. pati liudytojui Nr. 1 buvo pasakiusi, kad jai nesant namuose, psichotropinę medžiagą jam gali parduoti jos sugyventinis Vitas. Be to, nuteistoji nurodė, kad žinojo, jog jos sugyventinis vartoja narkotikus su kuriuo kartu gyvena apie metus. Taip pat nurodė, kad nuo 2010 metų narkotines medžiagas vartoja ir pati, tačiau nepastoviai. Taigi akivaizdu, jog A. Z., žinodama, kad V. M. vartoja narkotines medžiagas ir jas vartodama pati, žinojo apie jos namuose laikomas ir kratos metu rastas psichotropines medžiagas.

Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, tačiau nagrinėjamu aspektu aukštesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. Z. kaltės sutinka, jos kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodomų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodomų vertinimo principų ir taisyklių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Vien tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina pati nuteistoji A. Z., nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai A. Z. pripažino kalta pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų laikymą) ir pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinės medžiagos perdavimą R. B.) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą dėl A. Z. kaltės ir pagrįstai jai paskyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuteistosios A. Z. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl jos padarytų nusikalstamų veikų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl R. B. apeliacinio skundo.

Nuteistoji R. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 259 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. 2014-04-18, apie 13 val. neteisėtai iš A. Z. įgijo, prie savęs laikė ir gabeno 0,045 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neturint tikslo ją platinti. Nuteistosios kaltė įrodyta jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei 2013-04-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, liudytojų L. D., G. S., E. A. (Garnmutės) parodymais.

Nuteistoji prašo ją išteisinti ir teigia, kad psichotropinių medžiagų neįgijo, o ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Be to, apklausiant R. B. gynėjas buvo skirtas tik tuomet, kai apklausa jau buvo beveik baigta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios versiją. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodymus davė laisva valia ir spaudimas jai nebuvo daromas, o atliekant apklausą dalyvavo gynėjas. N. B. niekieno neįtakota nurodė, kad (duomenys neskelbtini) davė 20 litų, o ji R. B. padavė į tualetinį popierių suvyniotą metanfetaminą, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Plačiau dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pasisakė atsakydama į A. Z. apeliacinį skundą, todėl tapačių motyvų nebekartoja.

Nuteistoji taip pat nesutinka su jai paskirta bausme. Tvirtina, kad yra ligonė ir jai paskirti psichotropiniai vaistai nuo epilepsijos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). Skirdamas bausmę teismas minėtų normas taikė tinkamai ir pagrįstai R. B. skyrė laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 va. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad R. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdama tiesiogine tyčia, yra teisiama antrą kartą, nedirba, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, jog nuteistoji yra ligonė ir jai paskirti psichotropiniai vaistai, negali įtakoti paskirtos bausmės ir jos dydžio.

Dėl V. M. apeliacinio skundo.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą ir teigia, kad byla buvo išnagrinėta aplaidžiai, byloje yra daug neatitikimų ir nepagrįstų kaltinimų nuteistojo atžvilgiu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teisingai ištyrė surinktus įrodymus, tinkamai paskyrė bausmę ir BPK pažeidimų nepadarė.

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų laikymą, pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinės medžiagos pardavimą) ir pagal BK 259 str. 1 d. rėmėsi liudytojų Nr. 1, A. A. (G.) parodymais, telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų kontrolės įrašais, kratos, daiktų pateikimo protokolais, specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis.

Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad A. Z. apie nuteistojo įsigytus narkotikus, kuriuos jis įsigijo savoms reikmėms, nieko nežinojo, tačiau šią versija teisėjų kolegija atmetė pasisakydama dėl A. Z. apeliacinio skundo, todėl pakartotinai tų pačių motyvų nebekartoja.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad narkotines medžiagas buvo nusipirkęs savam vartojimui, tačiau primygtinai prašomas liudytojo Nr. 1 juos jam pardavė. Iš V. M. skundo galima suprasti, jog nuteistasis nurodo, kad liudytojas Nr. 1 jį provokavo parduoti narkotines medžiagas, tačiau aukštesnysis teismas šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamą veiklą imituojantys veiksmai (toliau – NVIV) buvo pritaikyti nepažeidžiant jų sankcionavimo pagrindų. Operatyvinės veiklos subjektai disponavo pakankama operatyvine informacija, jog A. Z. platina psichotropines medžiagas. Siekiant išsiaiškinti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, buvo nutarta taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį patikrinti šią informaciją. Vadovaujantis BPK 159 straipsniu, prokurorui kreipusis į ikiteisminio tyrimo teisėją, Kauno apylinkės teismo 2012-10-09, 2013-01-31, 2013-03-19 nutartimis buvo sankcionuotas NVIV, t. y. tartis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, platinimo, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Atliekant nurodytus veiksmus buvo surinkti duomenys apie tai, kad V. M., A. Z. ir N. K. platina psichotropines medžiagas – amfetaminą ir metamfetaminą.

Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad NVIV buvo sankcionuoti teisėtai. Tačiau, kad teismas pripažintų taikant NVIV surinktą informaciją įrodymu byloje, nepakanka, kad jie būtų sankcionuoti nepažeidžiant atitinkamų BPK nuostatų. NVIV teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant minėtuose teisės aktuose numatytiems sankcionavimo pagrindams, negalima taikant NVIV asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Galima tik prisijungti prie daromų nusikalstamų veikų. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Taigi iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad liudytojas Nr. 1 aktyviais veiksmais būtų raginęs gauti, o po to jam parduoti narkotines medžiagas, taip pat būtų įkalbinėjęs V. M. ar kitus asmenis parduoti šias medžiagas jam nesutikus to daryti.

Apklaustas liudytojas Nr. 1 parodė, kad jis 2012 m. pabaigoje susipažino su mergina vardu A.. Bendraujant sužinojo, kad ji gali padėti įsigyti narkotikų, jų parduoti. Ji davė savo telefono numerį (du numerius). 2013-03-07, apie 17 val., paskambino (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti, ji pasakė atvažiuoti pas ją į (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Atėjo pas (duomenys neskelbtini) į butą, pasakė, kad jam reikia metamfetamino. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad šiuo metu narkotikų neturi, bet tuoj pakvies kaimyną vardu N. ir šis jam parduos. (duomenys neskelbtini) pakvietė N. ir prie jo pasakė, kad jam reikia įsigyti narkotikų. N. liepė eiti su juo. Bute buvo N. žmona ar draugė. Ji liepė būti atsargiam. N. liepė paduoti pinigus, jam padavė 40 litų. Paėmęs pinigus, N. išėjo iš buto. Grįžo gal po 10 min., padavė jam plastikinį maišelį, kuriame buvo miltelių pavadino narkotinė medžiaga. Milteliai buvo įvynioti į foliją ir į tualetinį popierių. Sakė, jeigu reikės, gali gauti jų daugiau, didesniais kiekiais ir geros kokybės. 2013-04-11 jis vėl pasiskambino (duomenys neskelbtini), susitarė susitikti. Tą kartą ėjo tiesiai į (duomenys neskelbtini)s butą, bet niekas neatidarė durų. Išeidamas koridoriuje susitiko N. Jis jį atpažino, klausė, ar buvo jis pas (duomenys neskelbtini) to paties, ko ir praėjusį kartą. Tada jis pasakė, kad gali įsigyti pas jį. Nuėjo į jo butą, koridoriuje N. padavė 40 litų, tą kartą N. paketėlį narkotikų turėjo prie savęs, narkotikai buvo supakuoti į plastikinį maišelį, kuris apvyniotas tualetiniu popieriumi. 2013-04-18 vėl skambino (duomenys neskelbtini) ir vyko pas ją. Duris tą kartą atidarė jos sugyventinis V.. Jam pasakė, kad reikia vieno ir padavė 40 litų. V. buto koridoriuje spintelėje greitai surado narkotikus, kurie buvo plastikiniame maišelyje, apvyniotame tualetiniu popieriumi. Šiuos liudytojo Nr. 1. parodymus patvirtina 2013-04-18 kratos protokolas ir kiti byloje esantys ir teismo įvertinti įrodymai.

Taigi kolegijai abejonių nekyla, kad V. M. inkriminuotu atveju, t. y. 2013-04-18 jis pats nusprendė elgtis nusikalstamai ir pardavė narkotines medžiagas liudytojui Nr. 1. Nenustatyta, jog liudytojas Nr. 1 kokiais nors veiksmais V. M. skatino ar vertė tai daryti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos imitacijos modeliu buvo tik prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos. Taikant NVIV nebuvo suvaržyta V. M. ar kitų asmenų pasirinkimo laisvė, nes nuteistasis, užuot pardavęs narkotines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą, teisėtą elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, bet to nepadarė. Taigi teigti, jog nusikaltimai buvo išprovokuoti (kaip teigia V. M. primygtinai prašant), nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad NVIV buvo sankcionuoti ir realizuoti teisėtai, o jų naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais tiek V. M., tiek ir A. Z. ir N. K. dalyvavimą padarant BK 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Versiją, jog V. M. narkotines medžiagas buvo nusipirkęs savam vartojimui, paneigia aplinkybė, jog 2013-04-18 kratos metu rastos psichotropinės medžiagos buvo paruoštos dozėmis, t.y. polietilene ir folijoje užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais, cigarečių pakelyje 10 vnt. tualetiniame popieriuje ir folijoje įvynioti užspaudžiami maišeliai su baltos spalvos milteliais, virtuvėje, puodelyje švirkštas su skaidriu skysčiu, stalčiuje į tualetinį popierių įvyniota folija, kurioje suvyniotas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Taigi įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus akivaizdu, jog V. M. turimas psichotropines medžiagas vartojo ne tik pats, bet ir platino.

Dėl nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų dėl jam paskirtos bausmės pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, skiriant bausmę V. M. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Teismas nurodė, kad V. M. padarė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų priskiriamos sunkiems nusikaltimams, viena baudžiamiesiems nusižengimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Taip pat įvertino, jog V. M. teisiamas dešimtą kartą, nedirba, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, nesusituokęs, turi mažametį sūnų, gimusį 2013-06-12, jo neaugino, nes vaikas gimė kaltinamajam esant suėmime. Naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas pirmos instancijos teismas skyrė pačias griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Pastebėtina, jog nors ir buvo nustatyta nuteistojo V. M. atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė, bausmių dydžiai parinkti mažesni nei šių bausmių vidurkiai, numatyti straipsnių sankcijose. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dar labiau švelninti nuteistajam V. M. paskirtas bausmes nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos tikslus, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Dėl N. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis N. K. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti, kadangi, nuteistojo manymu, skundžiamas nuosprendis yra paremtas prielaidomis. N. K. nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama slapto liudytojo Nr. 1 parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, telefoniniais pokalbiais, kuriuose nuteistasis nekalba apie jų platinimą, o kratos metu pas jį nebuvo rasta narkotinių medžiagų.

Iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos duomenų matyti, jog N. K. kaltė buvo įrodyta surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė liudytojo Nr. 1 parodymais, kuris parodė, kad iš nuteistojo du kartus įsigijo narkotinių medžiagų. Netikėti liudytojo Nr. 1 parodymais nėra pagrindo, kadangi jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, jo parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Specialisto išvada patvirtino, jog įgyti baltos spalvos milteliai yra metanfetaminas. Iš byloje esančių N. K. pokalbių suvestinių matyti, kad nuteistasis konspiruotai kalbėjosi su nenustatytais asmenimis apie psichotropinių medžiagų platinimą. Taigi konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai N. K. pripažino padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde N. K. taip pat nurodo, kad jam inkriminuotos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena testinė nusikalstama veika, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistojo N. K. veikas būtų vienijusi vieninga tyčia, kad jis darydamas pirmą veiksmą, jis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, o atlikdamas nusikalstamus veiksmus būtų siekęs vieningo rezultato ir jis juos būtų vertinęs kaip vieną veiką, nes atlikęs pirmą nusikalstamą veiką dėl kito susitikimo, kuris įvyko daugiau kaip po mėnesio, jis su liudytoju Nr. 1 konkrečiai nesusitarė, todėl dėl šių priežasčių nuteistojo padarytų nusikaltimų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip tęstinės nusikalstamos veikos. N. K. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, kadangi kiekviena iš šių veikų buvo įgyvendinta atskirai, kitu metu, skyrėsi įgytų medžiagų kiekiai ir tai įrodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

N. K. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam skirta bausme. Nuteistasis teigia, kad skiriant bausmę nebuvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo principų bei buvo pažeistas įstatymo reikalavimas paskirta bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau pažymima, kad teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos tikslus. Skirdamas bausmę N. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, nedirba, nuo 2004-04-05 įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas N. K. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnes negu BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, N. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. B., išlaidas iki 2015 m. kovo 24 d. sudaro 11,58 EUR dydžio advokato užmokestis; teisinės pagalbos, teikiamos V. M., išlaidas iki 2015 m. kovo 24 d. sudaro 46,32 EUR dydžio advokato užmokestis; teisinės pagalbos, teikiamos N. K., išlaidas iki 2015 m. kovo 24 d. sudaro 49,22 EUR dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos nuteistųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. Z., atstovaujamos advokato Mindaugo Vagonio, R. B., V. M., N. K. apeliacinius skundus atmesti.