Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-1233-817/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
T-1233-817/2018
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01424-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1233-817/2018
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01424-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-213 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 6 mėnesiai ir 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-213 remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdžio 2018 m. spalio 31 d. protokolu Nr. 58-40, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019-05-17; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2019-05-17; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis V. M. svarstomas aštuntą kartą. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-132, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti AA grupės užsiėmimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarime Nr. 59-213 konstatuota, jog nuteistasis V. M. vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos patektas rekomendacijas – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose; dalyvavo „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ užsiėmimuose nuo 2018-09-08 iki 2018-10-02; dalyvavo „Sporto žinių viktorinoje“, lanko AA grupės susirinkimus. Komisijos nutarime atsižvelgiant į žemai artimą nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką – 49 balus, vykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, vieningą Komisijos sprendimą, atliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, nesunkėjančius nusikaltimus, pripažįstamą buvusį piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis bei pastangas keisti gyvenimo būdą, mąstymą ir elgesį, atliekant laisvės atėmimo bausmę, galiojančių nuobaudų neturėjimą, skatinimą, priskyrimą paprastajai grupei, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, savanorišką dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, turimą vidurinį išsilavinimą, įgytas aukšto slėgio garo katilų kūriko, staliaus, tekintojo, plytelių klojėjo, medkirčio, suvirintojo elektra, elektros įrengimo remontininko specialybes, išreikštą motyvaciją dirbti, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, turimus glaudžius socialinius ryšius, motyvaciją keistis, daroma išvada, jog nuteistojo V. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis V. M. bausmę nuo 2015 m. sausio 14 d. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Jis Komisijai buvo pristatomas aštuntą kartą. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-132, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti AA grupės užsiėmimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (a. b. l. 191). Nuteistasis V. M. vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos patektas rekomendacijas – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ užsiėmimuose nuo 2018-09-08 iki 2018-10-02; dalyvavo „Sporto žinių viktorinoje“, lanko AA grupės susirinkimus. Nuteistasis V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat psichoedukacinėje, iki reabilitacijos programoje „Įžanginė grupė“, kur įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gynimosi būdus, smurto prevencijos programoje EPP Elgesys – pakalbis – pasitikėjimas, periodiškai lanko AA susirinkimus. Akcentuotina, kad nuteistasis V. M. prieš įkalinimą vartojo narkotikus apie vienerius metus, o patekęs į pataisos namus pavartojo tik kartą, tačiau didelę dozę, kuri buvo pavojinga gyvybei, tuomet jis buvo baustas drausmine nuobauda už narkotikų vartojimą (2015-01-26). Nuteistojo V. M. nusikaltimai atskleidžia, kad laisvėje jo nusikalstamą elgesį lėmė potraukis/priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Nuteistasis mano, jog atsparumas narkotinėms medžiagoms ateityje bus maksimalus, kadangi jaučia atsakomybę ir pareigas prieš šeimos narius. Stebima aukšta motyvacija ateityje nevartoti narkotinių medžiagų, stiprinti santykius su šeimos nariais. Problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nepastebima. Paties nuteistojo teigimu, visai alkoholio nevartoja nuo 2001 m. ar 2002 m, suprato alkoholio neigiamą įtaką. Nėra duomenų apie nuolatinio smurto naudojimo atvejus. Nusikalstamoje praeityje buvo vienas atvejis, kurio metu nuteistasis panaudojo smurtą. Nuteistasis V. M., atlikinėdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, lanko AA užsiėmimus, yra baigęs Įžanginę grupę, skirtą asmenims, turintiems problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, Tėvystės įgūdžių ugdymo programą, nuo 2018-02-09 iki 2018-04-20 dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose. Taip pat nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei yra įgijęs aukšto slėgio garo katilų kūriko, staliaus, tekintojo, plytelių klojėjo, medkirčio specialybes. Pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę. Išreiškė motyvaciją dirbti, tačiau nepriimtas. Išėjęs į laisvę bus bedarbis, ketina registruotis darbo biržoje. Nuteistojo teigimu, jis turįs maždaug vienerių metų oficialų darbo stažą, dirbo Kaune kelininku. Neoficialaus darbo stažo turi apie trejus metus – remontavo butus, kirto mišką. Nuteistojo teigimu, jis nedaug buvęs laisvėje skaičiuojant nuo 18 metų – apie ketverius metus. Įgijo elektros įrengimo remontininko specialybę. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis V. M. biologinių tėvų, artimųjų neturi, jie mirę. Bendrauja su sugyventine, su kuria turi mažametį vaiką, kurį materialiai remia, domisi vaiko ugdymo procesu. Nuteistasis pasimatymų metu lankomas. V. M. asmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes. Pirmenybę teikia planavimui, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasiduoda impulsams ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie netinkamų elgesio modelių pasirinkimo, skatina nusikalstamą veiką. Lygtinio paleidimo laikotarpiu ketina gyventi pas sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas jos atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo minėtu adresu).

Teismas teigiamai vertina aukščiau nurodytas aplinkybes, jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, leidžianti manyti, jog V. M. pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals, t. y. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Be to, vien faktas, kad V. M. yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, išėjęs iš pataisos įstaigos, planuoja kreiptis į darbo biržą, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis V. M. anksčiau teistas 8 kartus. Amžius pirmojo teistumo – 18 metų, kas leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Kaltę dėl padarytų veikų nuteistasis pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimus, padarytus su bendrininkais, vienas iš nusikaltimų – sunkus, susijęs su itin dideliu pavojumi visuomenei. Ypatingai svarbu, kad jo atžvilgiu anksčiau jau 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vieną kartą jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Kitaip tariant, nuteistasis V. M. savo elgesiu jau yra nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl pakartotinis lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų ne tik teisingumo, tačiau ir protingumo principams. Be to, nuteistasis V. M. realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, kas rodo, jog asmuo, jau žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes, išvadų nepadarė ir vėl nusikalstamais veiksmais pažeidė įstatymus, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo taikyta valstybės prievarta. Nors nuteistasis V. M. bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus (2014-09-30 Kauno tardymo izoliatoriuje už gerą elgesį skatintas pasivaikščiojimo laiko prailginimu, 2016-07-14 – pareikšta padėka, 2018-05-03 – papildomas ilgalaikis pasimatymas), tačiau bausmės atlikimo metu jis režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus (2015-01-26 – narkotikų vartojimas, 2015-02-09 – dienotvarkės pažeidimas, 2015-04-14 lokalizacija), už ką buvo nubaustas (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi). Pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taigi, nuteistojo V. M. elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis net ir esant nuolatinei kontrolei, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turi problemų laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis V. M. šiuo metu skolingas 193,06 Eur, pagal patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, antstoliui pervesta 255,00 Eur. Nuteistasis V. M. pataisos įstaigoje nedirba, tačiau motyvuotas dirbti, kreipėsi dėl įdarbinimo VšĮ „Mūsų amatai“, bet buvo nepriimtas. Materialai remiamas artimųjų, turi pakankamai lėšų kasdieniniams poreikiams tenkinti. Laisvėje gyveno iš atlyginimo už atliktus darbus. Atlikus nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 49 balas (iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balų, dinaminiai – 14 balas), t. y. 9 balais aukštesnė už mažos rizikos maksimalią ribą. Kaip matyti, 14 balų iš 49 nuteistasis turi galimybę sumažinti dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. V. M. turi galimybę pagerinti savo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl manytina, kad tikslinga jam toliau atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Šių aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad V. M., pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios įstatyme numatytos V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas sprendžia, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Taigi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-213 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė