- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-7-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01424-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Vilnius miesto apylinkės teismo 2018-11-28 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 6 mėnesiai ir 17 dienų.
2. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdžio 2018 m. spalio 31 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-28 nutartimi atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M.. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius įgūdžius ir kitas reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad nuteistojo V. M. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Teismas nurodė, kad, nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad V. M., pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nuteistasis nurodo, jog jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas. Mano, jog teismo išvados paneigia ir prieštarauja visų pataisos namų specialistų išvadoms, kad pastebima aiški jo (V. M.) elgesio korekcija, žymiai sumažėjo nusikalstama elgesio rizika. Pažymima, jog po nuobaudų skyrimo, kurios yra negaliojančios, jis buvo tik skatinamas, kas patvirtina akivaizdžią elgesio pažangą. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju yra svarbiausios aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius ir pagrįstai leidžia manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu. Mano, jog teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui ir jo įvykdymui, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl negalėjo būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, esant komisijos sprendimui taikyti lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, o kinta tik jos atlikimo sąlygos, dėl kurių nevykdymo lygtinis paleidimas gali būti panaikinamas. Mano, jog teismas atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nenurodė jokių svarių argumentų ir nekreipė dėmesio į Europos tarybos rekomendacijas kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje. Nuteistasis mano, jog Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir aplinkybes, reikšmingas darant išvadą taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. V. M. teigia, kad jo ryšiai su šeimos nariais yra tvirti, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamų veikų, tvirtina, jog po bausmės atlikimo jis turi kur gyventi. Nurodo dengiantis įsiskolinimus. Išėjęs į laisvę įsipareigoja susirasti darbą, užsiimti socialia veikla, integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
6. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas, svarstydamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad V. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Sprendžiant klausimą dėl V. M. lygtinio paleidimo, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo išliekančią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai jog jis bausmę atlieka nuo 2015 m. sausio 14 d. paprastosios grupės sąlygomis, komisijai buvo pristatomas aštuntą kartą. Taip pat žemesnės instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog nuteistasis V. M. anksčiau teistas net 8 kartus (amžius pirmojo teistumo – 18 metų). Ši aplinkybė leido daryti išvadą, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jau jauname amžiuje. Be to, kaip liudija pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys, V. M. kaltę dėl padarytų veikų pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę, taip pat bausmę už nusikaltimus, padarytus su bendrininkais, vienas kurių – sunkus, susijęs su itin dideliu pavojumi visuomenei. Teismas atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu nuosprendžiu už analogiškas veikas yra nuteista ir V. M. sugyventinė A. Z., kuri augina jo nepilnametį vaiką, pas kurią V. M. ir ketina gyventi lygtinai paleistas ir integruotis į visuomenę. Kaip pagrįstai akcentavo žemesnės instancijos teismas, ypatingai svarbu ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą V. M. pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kas leidžia daryti išvadą, jog V. M. vis tik savo elgesiu jau yra nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl pakartotinis lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų ne tik teisingumo, tačiau ir protingumo principams. Nors, kaip akcentuoja nuteistasis V. M., bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, tačiau bausmės atlikimo metu jis režimo reikalavimus buvo pažeidęs 3 kartus. Bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, pritariant apylinkės teismo išvadoms, rodo, jog nuteistasis, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika po pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo naudojant OAsys metodiką vis dar išlieka vidutinė – 49 balai (iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balų, dinaminiai – 14 balų), t. y. 9 balais aukštesnė už mažos rizikos maksimalią ribą. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų nors nuteistasis po paskutinio prašymo teikimo dėl lygtinio paleidimo taikymo vykdė socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, tačiau vis tik dinaminiai veiksniai nuo praeito svarstymo nekito, o 14 balų iš 49 nuteistasis turi galimybę sumažinti dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad V. M. turi galimybę pagerinti savo asmenybę apibūdinančius duomenis ir turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką iki žemos. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis nesiima visų priemonių mažinant savo nusikalstamumo riziką, todėl konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. M. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
9. Kolegija pritaria Komisijos išvadoms, kurią įvertino ir žemesnės instancijos teismas, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie detaliai aptarti Komisijos nutarime (kurių aukštesnės instancijos teismas nebekartoja), tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, bet ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, kadangi V. M. teistas 8 kartus, tai lemia finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą aplinką, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, socialiniai ryšiai. Išvadoje nurodyta, jog nors nuteistasis ir suvokia, kad visų veiksmų eiga turi pasekmes tiek jam, tiek kitiems, išsako prosocialinius tikslus, tačiau jų nekonkretizuoja, dėl to tikėtina, kad V. M. tikslus bei siekius gali formuoti atsižvelgdamas į tam tikras ateityje susiklosčiusias situacijas ir aplinkybes, nes jis susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasiduoda impulsams ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai ir priveda prie netinkamų elgesio modelių pasirinkimo, skatina nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šios socialinio tyrimo išvados duomenis, kartu vertintini ir nuteistąjį neigiamai apibūdinantys charakterizuojantys duomenys, jog jam net tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tai, jog vieną kartą nuteistasis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų bei tai, kad V. M. net 7 kartus nubaustas laisvės atėmimo bausme. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. M. gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, V. M. suteikus galimybę pasitaisyti, parodžius pasitikėjimą ir sudarius sąlygas reintegruotis į visuomenę bei gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, jis ir vėl pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Ankstesni teistumai, kuriuos akcentuoja nuteistasis savo skunde, nors ir neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo asmenybę apibūdina kaip nenorinčią laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, linkusią nusikalsti. Todėl aukštesnės instancijos teismas vertina, kad nuteistasis nesugeba pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, tinkamai elgtis laisvėje, savarankiškai keisti elgesio, daryti išvadų, todėl jam reikalinga griežta ir nuolatinė kontrolė. Aptarti duomenys, pakankamai didelis teistumų skaičius rodo V. M. pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą.
10. Pasisakant dėl skundo argumentų, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, prieštaravo visų pataisos namų specialistų išvadoms, pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas ir nepriklausomas bei vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas ar nuteistojo išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas.
11. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir jos neleidžia konstatuoti, kad V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-28 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.