Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-02-19 nutarimo Nr. 59-21 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. M. (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-02-19 priėmė nutarimą Nr. 59-21 taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

V. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, skirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu pridėta neatlikta bausmė, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu, ir skirta galutinė subendrinta šešerių metų 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2013-04-18, bausmės pabaiga 2019-05-17. 1/2 dalį bausmės atliko 2016-05-03. Neatliktos bausmės dalis 2018-02-15 yra vieneri metai trys mėnesiai dvi dienos.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018-02-15 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019-05-17; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019-05-17; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos; be to, nurodyta, kad, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra, gali paskirti nuteistajam pareigas, kurios teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu buvo 18 metų. V. M. pristatomas 6 kartą. Priešpaskutinį kartą jis komisijoje svarstytas 2017-09-21. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo stebimą pažangos nebuvimą mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 57 balai, į tai, kad nuteistasis ankščiau teistas 8 kartus, į nusikaltimams būdingą modelį, anksčiau 3 kartus taikytą lygtinį paleidimą (vieną kartą sąlygų nesilaikė), į tai, jog kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, į gyvenimo stilių ir draugus – praeityje įsiveldavo į rizikingas situacijas, kurios turėjo įtakos nusikalsti, nusikaltimus darė grupėje, į elgesį bausmės atlikimo metu – 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 3 kartus buvo baustas (nuobaudos jau nebegalioja), neseniai pradėjo dengti jam priteistą ieškinį, pataisos namuose nedirba, į mažą darbinę patirtį laisvėje, silpną motyvaciją keistis, todėl nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti AA grupės užsiėmimuose, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šiuo metu V. M. įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas: savanoriškai atliko gerbūvio darbus (tvarkė 4 aukšto koridorių), lanko AA grupės susirinkimus, konsultavosi su Psichologinės tarnybos darbuotojais, nuo 2018-02-01 pradėjo lankyti kassavaitinius psichokorekcinius „Bendravimo grupės” užsiėmimus, 2017 metų gruodį organizavo štangos spaudimo varžybas „Jėga”, dalyvavo konkurse „Auksinis protas”, užėmė antrą vietą. Motyvuotas atsiriboti nuo negatyvios aplinkinių įtakos.

Pasak socialinio tyrimo išvados, V. M. teigia, kad prieš įkalinimą vartojo narkotikus (amfetaminą) apie vienerius metus, patekęs į pataisos namus tik kartą pavartojo heroiną, tačiau didelę dozę, kuri buvo pavojinga gyvybei. Vėliau bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti. Nuteistasis mano, jog atsparumas narkotinėms medžiagoms ateityje bus maksimalus, kadangi jaučia atsakomybę ir pareigas prieš šeimos narius. Stebima aukšta motyvacija ateityje nevartoti narkotinių medžiagų, stiprinti santykius su šeimos nariais, turėti oficialų bei pastovų darbą, pajamų šaltinį. Pažymima, jog nuteistasis pataisos namuose sistemingai, kartą per savaitę, dalyvauja savitarpio pagalbos grupių (Anoniminiai Alkoholikai/Narkomanai Anonimai) susirinkimuose. Problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nestebima. Pats nuteistasis teigia, kad alkoholio visai nevartoja jau nuo 2001 ar 2002 metų, nes sugebėjo įvertinti alkoholio daromą žalą, alkoholinio apsvaigimo būsenos poveikį paties elgesiui, suvokė, jog alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamai praeičiai, dėl to ryžosi ir kategoriškai nutraukė alkoholio vartojimą. Nuteistasis bendrauja su kitais, socialiniai ryšiai nėra gausūs, daugiausia bendrauja su partnere, sūnumi, turi artimų giminaičių, keletą artimesnių draugų. Nuteistojo savęs vertinimas remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Teigia suicidinio turinio minčių neišgyvenęs, tokio turinio atvejų praeityje nebūta.

V. M. asmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes. Pirmenybę teikia planavimui, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasiduoda impulsams ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie netinkamų elgesio modelių pasirinkimo, skatina nusikalstamą veiką. Nėra duomenų apie nuolatinio smurto naudojimo atvejus. Nusikalstamoje praeityje yra buvęs vienas atvejis, kurio metu nuteistasis yra panaudojęs smurtą. Šiuo metu stebimi pakankamai geri savitvardos, savikontrolės įgūdžiai. Atpažįsta, kaip pats ir kiti yra susiję su problemų atsiradimu, ir aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu. Supranta poreikį spręsti kilusias problemas, nori užsitikrinti kitų sau svarbių žmonių palaikymą. Suvokia, kad visų veiksmų eiga turi pasekmes tiek jam, tiek kitiems. Išsako prosocialius tikslus, tačiau jų nekonkretizuoja, tikėtina, jog nuteistasis tikslus bei siekius formuos atsižvelgdamas į tam tikras ateityje susiklosčiusias situacijas, aplinkybes. Socialines situacijas vertina tinkamai. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir prisitaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. V. M. negatyvios, kriminalinį (ir smurtinį) elgesį palaikančios ar diskriminacinio pobūdžio nuostatos nestebimos. Priežiūrą bei jo atžvilgiu taikomus apribojimus vertina palankiai, stengiasi elgtis gerai ir laikytis režimo reikalavimų. Nuostatos bei įsitikinimai paremti socialiai priimtinomis normomis bei vertybėmis.

Nuteistasis nuo 2015-01-14 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, baustas 3 kartus, nuobaudos nebegalioja. 2014-09-30 Kauno tardymo izoliatoriuje už gerą elgesį skatintas, 2016-07-14 jam pareikšta padėka.

Nuteistasis biologinių tėvų, artimųjų neturi (mirę). Ryšius palaiko su sugyventine, su kuria turi bendrą mažametį vaiką. Paskutiniu metu nelankomas, sugyventinė dirba socialine darbuotoja, neturi laisvo laiko. Bendrauja laiškais, skambina telefonu. Santykiais su partnere patenkintas, neigia praeities atvejus, susijusius su santykių problemomis ar smurtu šeimoje. Turi mažametį sūnų, kurį materialiai remia, domisi vaiko ugdymo procesu. V. M. yra vidurinio išsilavinimo, turi aukšto slėgio garo katilų kūriko, staliaus, tekintojo, plytelių klojėjo, medkirčio specialybes. Pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę. Išėjęs į laisvę ketina registruotis darbo biržoje. Teigia turįs maždaug vienerių metų oficialų darbo stažą, dirbo Kaune kelininku. Neoficialaus darbo stažo turi apie tris metus – remontavo butus, kirto mišką. Teigia nedaug buvęs laisvėje skaičiuojant nuo 18 metų – apie ketverius metus.

V. M. pataisos įstaigoje nedirba, tačiau motyvuotas dirbti, kreipėsi dėl įdarbinimo VšĮ „Mūsų amatai“, bet nepriimtas. Materialiai remiamas artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Laisvėje gyveno iš atlyginimo už atliktus darbus. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 448,06 eurų, ieškinių nemoka.

Lygtinio paleidimo atveju V. M. planuoja grįžti gyventi į turimą gyvenamąją vietą, pas sugyventinę į Kauną, Šiaurės pr. 77-34. 2017-09-08 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybės.

Nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 32 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai 17 balų (yra galimybė mažinti). Šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo 5 balais, nuteistasis nuobaudų neturi, skatintas, lanko psichologines konsultacijas ir savanoriškai dalyvauja programose (vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, smurto prevencijos programoje EPP (Elgesys-pokalbis-pasikeitimas), periodiškai lanko AA susirinkimus, todėl, komisijos nuomone, nuteistasis šiuo metu atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir V. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

V. M. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nuteistojo asmens byla nustatė, kad V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, vienas kurių – sunkus, susijęs su itin dideliu pavojumi visuomenei. Pažymėtina, kad kaltę dėl padarytų veikų nuteistasis pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, nuosprendžiu jam buvo skirta sunkesnio nusikaltimo sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Šiai dienai tebėra neatlikta didesnė nei vieneri metai bausmės dalis.

Vertinant nuteistojo asmens bylos duomenis, yra pagrindas konstatuoti, kad V. M. ne visiškai atitinka lygtinio paleidimo pagrindą – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nors įstatymas reikalauja, kad ji būtų žema, o pažanga nors ir stebima, tačiau vertintina kaip nepakankama per gana ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinime net 17 balų yra dinaminiai, tai yra, jie gali keistis. Teismas atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu nuosprendžiu už analogiškas veikas yra nuteista ir V. M. sugyventinė A. Z., kuri augina jo nepilnametį vaiką, be to, turi dar du vaikus, gimusius 1999 ir 2005 metais, ir būtent pas ją V. M. ketina gyventi lygtinai paleistas.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtus kriminogeninius veiksnius, tarp kurių ir – ankstesni nusikaltimai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, narkotikų vartojimas, socialiniai ryšiai.

Tarp kitų paskirčių bausmė turi paskirtį sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, kad egzistuoja prielaidos, jog asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su siekimu tiesioginio atlygio, kuris dažnai ir veda prie netinkamų elgesio modelių pasirinkimo. Nuteistajam rekomenduojama įsidarbinti, kas mažintų veiksnius, susijusius su finansinėmis problemomis, laikytis blaivaus gyvenimo būdo, vengti rizikingų situacijų bei negatyvios aplinkos įtakos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinių paleidimų laikotarpiais už ankstesnius nusikaltimus nuteistasis vieną kartą jau nesilaikė paleidimo sąlygų, taip pat – į aplinkybę, kad, atlikdamas bausmę pataisos namuose ir 2015-01-14 pervestas į paprastąją grupę, jis labai greitai – jau 2015-01-26, – buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą.

Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis pradėjo atlyginti žalą pagal priteistus ieškinius, tačiau atkreipia dėmesį, jog žalą atlygina tik nuo 2017-05-22, atlyginta suma yra 150 eurų, kai tuo tarpu skola valstybei yra 372,06 euro, fiziniam asmeniui – 288,99 euro, tad atlyginta nežymi dalis. Teismas pažymi, kad teikime netiksliai nurodyta neatlygintų žalų suma 448,06 euro ir kad ieškinių nemoka. Pastarąją aplinkybę paneigia Vilniaus pataisos namų 2018-02-20 pažyma Nr. 29(6)-126.

Nors bausmės atlikimo metu nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, tačiau kartu pažymėtina, kad kiek ženkliau V. M. elgesys pasikeitė tik pastaraisiais metais, kai jis teikė prašymus dėl lygtinio paleidimo. Todėl teismui kyla abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Atkreiptinas dėmesys, kad ir komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo V. M. nebuvo vieninga – net dvi narės motyvuotai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo. Jeigu komisijos narės Laimos Zabulėnaitės nuomonę iš dalies galima laikyti ne visai pagrįsta (kas liečia aplinkybes, jog nuteistasis nedirba ir nemoka pagal vykdomuosius dokumentus), tai komisijos narė Lina Juškevičiūtė aiškiai nurodė, jog V. M. požiūris dėl lygtinio paleidimo yra nemotyvuotas.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teikimą nagrinėjančio teismo nuomone, V. M. nuosprendį priėmęs teismas įvertino visas reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes ir, siekdamas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra tiek siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, parinko adekvačią bausmę, kurios gana didelės dalies V. M. dar nėra atlikęs.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad V. M. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes bausmės tikslai šiai dienai dar nėra pasiekti, ir nėra objektyvių duomenų teigti, kad nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2018-02-19 nutarimą Nr. 59-21 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. M..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.