- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-465-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00034-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. L., V. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. L. (A. L.), V. L., A. L. (A. L.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Paulina pagrindu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3772, kuria atsakovas A. L. perleido A. L. ir V. L. 435/2097 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovinčio pastato dalį – butus su priklausiniais (sandėliukai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir taikyti restituciją natūra; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad teismas pripažino negaliojančiu ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį pakvitavimą apie gautus 200 000 Lt iš pirkėjo už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
4. 2020 m. sausio 15 d. buvo išduotas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas, kurį vykdyti ieškovas pateikė antstoliui J. P. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. sausio 28 d. antstolis raštu pateikė duomenis apie skolininko A. L. turimo turto sudėtį, iš kurių matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas, 0,0962 ha, ir ant jo stovintis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra suvaržyti hipoteka (105 000 Eur suma). Dar du žemės sklypai, esantys Skuodo rajone, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 3,25 ha, nėra areštuoti. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendra vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, sudaro 134 750 Eur, jam įsigyti buvo panaudota ir tikslinė banko 105 000 Eur paskola. Minėtų žemės sklypų Skuodo rajone vidutinė rinkos vertė yra apie 6 080 Eur. Nukreipus išieškojimą į hipoteka suvaržytą turtą pirmiausia būtų tenkinami paskolą suteikusio banko 105 000 Eur sumos reikalavimai. Taigi iš šio turto ieškovo reikalavimui tenkinti liktų apie 29 750,00 Eur, likęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypai Skuodo rajone – vertas apie 6 080 Eur. Taigi atsakovo A. L. turimo turto nepakanka padengti jo turimą įsiskolinimą ieškovui.
5. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad dar civilinės bylos nagrinėjimo metu A. L. ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., padovanojo savo tėvams, t. y. A. ir V. L. Ieškovo teigimu, šis dovanojimo sandoris pažeidė jo interesus, nes pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus skolininkas A. L. sąmoningai sumažino savo mokumą neatlygintinės sutarties pagrindu perleisdamas valdytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, nes ieškovas ginčijamo sandorio metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, o ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi sudarant ginčijamą sandorį turimo atsakovo turto pakako skoliniams įsipareigojimams vykdyti.
Šalies argumentai
7. Atsakovai V. L. ir A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovų teigimu, ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo teisių, kadangi jo sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, taip pat atsakovas A. L. turėjo pakankamai turto ieškovo reikalavimams patenkinti. Taip pat nurodė, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas – ginčijamas sandoris buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovo argumentai, kad apie ginčijamą sandorį jis sužinojo iš antstolio vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo metu, nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą A. L. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo nekilnojamojo turto vertę sumažinus hipotekos apsunkinimu (150 000 Eur – 94 441,38 Eur) lieka 55 558,62 Eur disponuojama suma. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie turimus AB „Swedbank“ vertybinius popierius, kurių bendra vertė – 5 885,76 Eur. Atsakovo turimų turtinių reikalavimo teisių pagal vykdomuosius raštus bendra suma sudaro 45 890,48 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovui A. L. iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vasudeva“ buvo išmokėta iš viso 55 083,77 Eur suma. Atsakovas taip pat pateikė 2019 metų pajamų mokesčių deklaraciją, iš kurios nustatyta, kad atsakovo A. L. deklaruotos pajamos 2019 metais iš viso sudarė 40 480 Eur. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nemokus ar kad dėl 2018 m. spalio 8 d. sudaryto dovanojimo sandorio tapo nemokus, taip pat neįrodyta, kad nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra įrodyta antroji būtinoji actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas J. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas, esant jo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-311-479/2019 ir vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, savo reikalavimo patenkinti negali ir negalės arba galės tik pasibaigus ar nutraukus nekilnojamojo turto hipoteką.
10.2. Teismas, skaičiuodamas liksiančią disponuojamą sumą sumažinus hipotekos apsunkinimu, neskaičiavo būsto kredito sutartyje numatytų palūkanų, kurios sudaro 18 683,99 Eur sumą, ir neatsižvelgė į tai, kad šia sutartimi nustatyta maksimalioji hipoteka.
10.3. Pagal atsakovo pateiktus duomenis bendra išieškotina suma yra 31 569,60 Eur, tačiau neaišku kada ši suma bus išieškota ir ar iš viso bus išieškota. Atsakovo į bylą pateikta pažyma apie gautas pajamas – komandiruotpinigius, neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų – pažyma nepasirašyta, šioje pažymoje nurodytas kontaktinis telefonas priklauso UAB „Lucus“, tačiau šioje bendrovėje A. L. niekada nedirbo ir nedirba.
10.4. Atsakovas turtą perleido savo tėvams neatlygintinai, t. y. jį padovanojo. Tokio pobūdžio duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovas A. L. neprivalėjo sudaryti 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties. Be to, tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija, keičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
11.1. Atsakovas turi dar nekilnojamojo turto, kuris neįkeistas ar kitaip neapsunkintas. Į šį turtą vykdomąją bylą vykdantis antstolis dar nėra nukreipęs išieškojimo. Atsakovas taip pat turi finansinio turto bei reikalavimo teisių vykdomosiose bylose. Atsakovas yra darbingas bei dirbantis asmuo, turintis pakankamas pajamas, kurios leidžia jam tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal turimą banko kredito sutartį. 2020 m. gruodžio 14 d. bankui jau grąžinta 15 251,34 Eur. Įvertinus šio turto rinkos kainą su paskolos likučiu, akivaizdu, kad vien šis, nors ir įkeistas turtas, yra dvigubai didesnės vertės, nei likusi skola bankui.
11.2. Atsakovo sąžiningumą patvirtina tai, kad šioje byloje ginčijamą sandorį jis sudarė ne su svetimais asmenimis, o su savo tėvais. Atsakovo tėvai rekonstruoja šį namą, kad galėtų toliau jame gyventi. Be to, sandorio sudarymo momentu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, o atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas tokios reikalavimo teisės ir neįgis. Be to, teisme vykusio ginčo metu atsakovas savo vardu papildomai įsigijo dar kelis nekilnojamo turto objektus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio J. P. 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. S20-10727.
16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pajamų deklaraciją už 2019 metus, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, būsto kredito sutartį, banko pažymą apie mokėjimus antstoliui, pažymą apie kredito likutį.
17. 2021 m. kovo 9 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2021 m. kovo 8 d. prašymą Klaipėdos apygardos teismui ir 2018 m. vasario 5 d. bei 2020 m. sausio 21 d. sutartis.
18. 2021 m. kovo 12 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: antstolio J. P. 2021 m. kovo 9 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytinių.
19. 2021 m. balandžio 19 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: antstolio J. P. 2021 m. balandžio 8 d. pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių.
20. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: antstolio J. P. 2021 m. gegužės 12 d. pasiūlymą dėl neparduoto turto iš pirmųjų pakartotinių varžytinių paėmimo.
21. 2021 m. birželio 7 d. ieškovas pateikė elektroniniu paštu naują rašytinį įrodymą: Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-455-618/2021.
22. 2021 m. birželio 23 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: antstolio J. P. 2021 m. birželio 17 d. pranešimą apie laimėtas varžytynes.
23. 2021 m. liepos 21 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: antstolio J. P. 2021 m. liepos 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.
24. 2021 m. liepos 23 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė naują rašytinį įrodymą: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje e2VP-1356-512/2021.
25. 2021 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. prašymą pakartotinai išreikalauti įrodymus ir naujus rašytinius įrodymus: antstolio J. P. kontoros 2021 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką bei antstolio J. P. 2021 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių.
26. 2021 m. rugsėjo 15 d. per Klaipėdos apygardos teismą gautas 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakovo pranešimas elektroniniu paštu apie dalies skolos sumokėjimą ir informacija apie varžytynes bei antstolio J. P. 2021 m. rugsėjo 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas.
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais duomenimis, nesprendžia atsakovo pajamų deklaracijos už 2019 metus, būsto kredito sutarties, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pridėjimo prie bylos klausimų, nes šie įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui ir jau yra byloje. Teisėjų kolegija prideda prie bylos naujus rašytinius įrodymus – J. P. 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. S20-10727, atsakovo pateiktą banko pažymą apie mokėjimus antstoliui bei pažymą apie kredito likutį, kadangi pastarieji tik patikslina nuolat kintantį atsakovo įsipareigojimo ieškovui dydį ir atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 180, 314 straipsniai).
28. Vis tik, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos visus likusius elektroniniu paštu vėliau pateiktus šalių rašytinius įrodymus ir / ar paaiškinimus. Teisėjų kolegija atsisakymą priimti rašytinius paaiškinimus ir pridėti prie bylos rašytinius įrodymus grindžia toliau nurodomais motyvais.
29. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Šis reikalavimas keliamas ir rašytinių įrodymų pateikimui (CPK 114, 198 straipsniai).
30. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).
31. Atsižvelgusi į tai, kad šios nutarties 17–26 punktuose nurodyti šalių rašytiniai paaiškinimai ir nauji rašytiniai įrodymai (jų skaitmeninės kopijos) buvo pateikti įstatyme nenumatytu būdu bei nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo, teisėjų kolegija šiuos rašytinius įrodymus atsisako pridėti prie bylos, o rašytinius paaiškinimus – priimti (CPK 111, 114, 198 straipsniai).
Dėl įrodymų išreikalavimo
32. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagą (dokumentus) apie 2015-2018 m. atliktą ir šiuo metu atnaujintą, tęsiamą A. L. mokestinį tyrimą.
33. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sąmoningai nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiam teismui neteikia ir nepateikė duomenų apie kitus savo kreditorius ir turimų įsipareigojimų mastą, išskyrus banką. Tuo tikslu bylą nagrinėjusio teismo buvo prašoma išreikalauti A. L. mokestinio patikrinimo medžiagą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas išreikalauti įrodymus nėra pagrįstas. Mokestinis tyrimas yra mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis).
35. Šiuo atveju ieškovas nepateikia jokių paaiškinimų ir / ar kitų aktualių duomenų, kad galbūt atliekamas atsakovo mokestinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su kitais jo kreditoriais ar turimų įsipareigojimų mastu (turto mase), reikšmingų nagrinėjamai bylai. Ribotas mokestinio tyrimo objektas ir tikslas neleidžia pagal teisėjų kolegijai pateiktus duomenis spręsti apie tokių potencialių duomenų sąsajumą su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija atsisako patenkinti ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos
36. CK 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
39. Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl nekilnojamojo turto sandorio, kuriuo atsakovas A. L. perleido A. L. ir V. L. 435/2097 dalis žemės sklypo ir ant jo stovinčio pastato dalį. Ieškovo teigimu, sandoris pažeidė jo teises, nes atsakovo turto nepakanka ieškovo finansiniams reikalavimams padengti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad nėra įrodytas kreditoriaus teisių pažeidimas, kadangi atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas liksiančią disponuojamą sumą sumažinus hipotekos apsunkinimu, neskaičiavo kreditavimo sutartyje numatytų palūkanų, kurios sudaro 18 683,99 Eur sumą, bei neatsižvelgė į tai, jog turtui buvo nustatyta maksimalioji hipoteka.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, nes pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas turi pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu, yra pagrįstos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 59 167 Eur kartu su 5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisę įgijo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 9 d. nutartimi išnagrinėjus šalių ginčą dėl tinkamo atsiskaitymo pagal 2013 m. sausio 3 d. žemės sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sutartį.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas dar anksčiau nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu (2018 m. rugpjūčio 23 d.) įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą – 0,0962 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. vasario 27 d. atliktą masinį vertinimą bendra šio turto vertė sudaro 160 500 Eur sumą (27 500 Eur + 133 000 Eur). Pagal 2018 m. liepos 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 54939VAT_2018 JGI KLAI šis turtas buvo įvertintas bendra 150 000 Eur suma (36 800 Eur + 113 200 Eur).
43. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas nurodytą turtą įsigijo už 155 900 Eur. Dalį lėšų (105 000 Eur) šiam turtui įsigyti atsakovas gavo pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. būsto kredito sutartį. Turtas pagal būsto kredito sutartį buvo įkeistas maksimaliąja hipoteka. 2018 m. rugpjūčio 20 d. būsto kredito sutartis nėra nutraukta ir, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, yra toliau vykdoma. Taigi, įsigydamas nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovas sumokėjo 45 900 Eur savo lėšų ir 105 000 Eur skolintų lėšų (su palūkanomis – 128 660,22 Eur).
44. Be to, atsakovas turi kito nekilnojamojo turto: 0,9500 ha žemės sklypą, esantį Lenkimų k., Skuodo r. sav.; 2,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šių sklypų vertė sudaro 6 080 Eur; taip pat nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu realizuojamas už 15 000 Eur. Atsakovas taip pat turi 5 885,76 Eur vertės vertybinių popierių. Taigi, vertinant vien tik anksčiau nurodytą turtą be įsipareigojimų bankui, matyti, kad atsakovas disponuoja 54 205,54 Eur vertės turtu (155 900 - 128 660,22 + 6 080 + 15 000 + 5 885,76).
45. Šių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi buvo paveiktos kreditoriaus galimybės atgauti teismo priteistą sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo mokumą patvirtina ir duomenys iš vykdomosios bylos. Antai, antstolio J. P. 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. S20-10727 nurodyta, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nuo skolininko areštuotų sąskaitų nurašytų ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų lėšų suma sudaro 10 875,55 Eur sumą. Viso išieškota ir išieškotojui pervesta 19 949,57 Eur. 2020 m. lapkričio 30 d. skolos likutis sudarė 39 217,43 Eur (išieškojimo veiksmų pradžioje – 59 167 Eur) bei liko neapmokėtos 5 procentų dydžio metinės palūkanos – 9 497,95 Eur. Ginčo nėra, kad atsakovas yra dirbantis asmuo ir gauna reguliarias pajamas.
46. Atsižvelgiant į tai, prie anksčiau šios nutarties 44 punkte nurodytų sumų pridėjus faktiškai išieškotas atsakovo pinigines lėšas matyti, kad pagal šioje byloje pateiktus duomenis bendra atsakovo turto masė (74 155,11 Eur) reikšmingai viršijo ieškovo reikalavimą (antai 2020 m. vasario 13 d. išieškotina skolos ir palūkanų suma sudarė 66 355,92 Eur; žr., pvz., antstolio J. P. 2020 m. vasario 13 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą). Be to, kaip matyti iš kartu su atsakovo tripliku pateiktų vykdomųjų bylų sąrašo, atsakovas vykdo išieškojimo veiksmus iš savo skolininkų, kurių įsipareigojimų suma taip pat reikšmingai padidina atsakovo turto masę.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio sprendimo priėmimo metu turimais duomenimis atsakovo turimas nekilnojamasis turtas dar net nėra realizuotas. Nors ieškovas akcentuoja tai, kad atsakovai daro kliūtis išieškoti iš jo turimo turto, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės – ginčai vykdymo procese yra sprendžiami kitais teisių gynimo būdais. Ieškovas taip pat teigia, kad išieškojimas yra apsunkintas, nes pagrindinė dalis turto yra apsunkinta hipoteka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad yra sudarytos kliūtys kreditoriui vykdyti išieškojimą. Hipoteka tam tikrus išieškojimo ypatumus išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto skolininko turto, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju buvo kreiptasi į hipotekos kreditorių ir pastarasis neleido vykdyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (CPK 747 straipsnis).
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pakankamai turto, vien tai, jog šiuo atveju kreditorius potencialiai turėtų dar vieną objektą, į kuri galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesudaro pagrindo spręsti apie jo teisių pažeidimą, kai ieškovo reikalavimams patenkinti pakanka atsakovo turimo turto. Nenustačius vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygų, teisėjų kolegija kitų sąlygų (ne)egzistavimo nevertina (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
51. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
52. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios procesinės bylos baigtį ir tai, kad atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovo 300 Eur atsakovui bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. L. (A. L.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.