Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-692-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01178-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.4.2.4.1.; 3.4.2.4.2.; 3.4.2.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)

2019 m. lapkričio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą A. M., bankroto administratoriumi skirti „Principo reikalas“, UAB, patvirtinti A. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 500,00 Eur/mėn. sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šioje byloje dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2019-10-18 pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Išaiškino, kad priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi išsamiai nurodyti nemokumą sukėlusias priežastis (pareiškime pateikti tik deklaratyvūs paaiškinimai). Pareiškėja turi pateikti duomenis, kad UAB „MCB Finance“ perleido kreditorinį reikalavimą B2Kapital, SIA, pateikti 2011-04-12 laidavimo sutartį su V. J., pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie skolą valstybės biudžetui šiai dienai. Pranešimas kreditoriui B21Kapital, SIA pateiktas lietuvių kalba, todėl teismas nurodė, kad pareiškėja turi pateikti rašytinius įrodymus, kad kreditoriui buvo pranešta jam suprantama kalba.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, antstolė R. V. pareiškėjos atžvilgiu nevykdo jokio išieškojimo. Pareiškėją įpareigojo pateikti aktualius duomenis apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą pagal Palangos m. 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, skolos likutį šiai dienai. Pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai be abejonės turėtų įtakos A. M. ir V. M. teisėms ir pareigoms, todėl jie į bylą turėtų būti įtraukti suinteresuotais asmenimis. Įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis iš bankų apie jos turimas sąskaitas, taip pat duomenis iš viešųjų registrų apie registruotinus sandorius, sudarytus per 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie ateityje numatomas gauti pajamas, nenurodė, kokių veiksmų imsis, kad jos pajamos padidėtų, o apsiribojo tik nurodydama aplinkybę, jog dirba. Teismas sprendė, kad pareiškėja turi nurodyti, kaip ji planuoja atsiskaityti su kreditoriais, taip pat pareiškėja turi pagrįsti įrodymais nurodytas būtinąsias išlaidas (pvz., išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, transportui, ryšio paslaugoms ir pan.). Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja turi nurodyti ir pateikti teismui apie lėšų šaltinius, iš kurių pareiškėja tikisi gauti pajamų ne tik būtiniems poreikiams tenkinti, bet ir apmokėti bankroto administratoriaus paslaugas bei dengti kreditorių reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Mano, kad jos pateiktas pareiškimas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl jis turi būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

4.2. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime yra nurodžiusi priežastis, kurios sukėlė jos nemokumą. Tokiu atveju, jei minėtos priežastys aprašytos nepakankamai išsamiai, pirmos instancijos teismas detaliau visas aplinkybes gali išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne taikant trūkumų šalinimo institutą.

4.3. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog pareiškėja įpareigotina pateikti duomenis, kad UAB „MCB Finance“ perleido kreditorinį reikalavimą ŠIA B2Kapital. Šis teismo įpareigojimas yra nepagrįstas, nes prie pareiškimo pridėti pareiškėjos iš ŠIA B2Kapital atstovo gauti dokumentai dėl skolos išieškojimo. Jokių kitų dokumentų pareiškėja neturi ir negali pateikti.

4.4. Nutartyje nurodyta, kad pranešimas kreditoriui ŠIA B2Kapital pateiktas lietuvių kalba, todėl reikalinga teismui pateikti rašytinius įrodymus, kad kreditoriui buvo pranešta jam suprantama kalba. Mano, kad tokie teismo įpareigojimai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokios teisės normos, pagal kurią pareiškėjas kreditorių tūrėtų pareigą informuoti užsienio kalbomis. Tokio reikalavimo teisės aktai siekiančiam bankrutuoti fiziniam asmeniui nekelia. Pareiškėja yra pateikusi kreditoriaus ŠIA B2Kapital atstovo atsiųstus dokumentus, kurie yra sudaryti lietuvių kalba, todėl pranešimo išsiuntimas kreditoriui lietuvių kalba atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavus.

4.5. A. M. ir V. M. jau yra bankrutavę fiziniai asmenys, jų bankroto byla užbaigta Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1943-671/2016, kuria nurašyti visi likę nepatenkinti jų kreditorių finansiniai reikalavimai. Ši informacija viešai skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie FM internetinėje svetainėje.

4.6. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad pareiškėja turi nurodyti, kaip ji planuoja atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad šis teismo reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos nereikalauja, kad pareiškime būtų nurodoma minėta informacija. Ši informacija nurodoma fizinio asmens mokumo atkūrimo plane, kurį fizinis asmuo pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio nuostatas rengia jau iškėlus bankroto bylą.

4.7. Teismas iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą sprendžia dėl sumų reikalingų fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui ir administravimo išlaidoms dydžio, taigi jis gali patvirtinti mažesnes sumas nei prašoma pareiškimu (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 3 d. 4 p.).

4.8. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad pareiškėja įpareigotina pateikti duomenis iš bankų apie jos turimas sąskaitas, taip pat duomenis iš viešųjų registrų apie registruotinus sandorius, sudarytus per 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nenurodo iš kokių konkrečių bankų ir registrų reikia pateikti duomenis. Teismas tūrėtų tiksliai nustatyti iš kokių konkrečių bankų ir registrų reikia pateikti duomenis, nes pareiškėja neturi galimybės surinkti duomenų iš visų bankų ir visų registrų apie save. Pareiškėja prie pareiškimo yra pridėjusi lenteles, kuriose nurodoma, jog pareiškėja banko sąskaitose lėšų neturi. Taip pat pareiškimo 4.5 pastraipoje pareiškėja yra nurodžiusi, kad per pastaruosius tris metus nebuvo sudariusi jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais.

4.9. Pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus, kad ji netapo nemoki dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir pan.). Šis pirmos instancijos teismo reikalavimas yra taip pat nepagrįstas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio nuostatos nenumato reikalavimo fiziniam asmeniui pateikti minėtų dokumentų. Pareiškėja pareiškime yra nurodžiusi tapimo nemokia priežastis bei deklaravusi, kad nemokia tapo ne dėl savo žalingų įpročių, todėl nesant pagrįstų abejonių, kad pareiškėja pateikia klaidingą informaciją, tūrėtų būti laikomasi sąžiningumo prezumpcijos reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagristai taikė trūkumų šalinimo institutą ir nustatė terminą iki 2019-10-18 pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

7. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.

9. Iš apeliantės argumentų matyti, kad ji pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus laiko formaliais ir neatitinkančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad fizinių asmenų bankroto bylose pareiškimo priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai.

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

11. Pareiškėja savo nemokumo priežastimis nurodė aplinkybes, kad ji laidavo už savo tėvų sudarytą paskolos sandorį, vykdė komercinę veiklą ir, nežinodama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių; pareiškėjos skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 39 716,20 Eur, o skola V. J. pagal 2011-04-12 pasirašytą laidavimo sutartį sudaro 21 088,68 Eur.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja netinkamai nurodė nemokumą sukėlusias priežastis. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė sandorius, kurių sudarymas lėmė jos nemokumą, tačiau nedetalizavo visų sandorių sudarymo aplinkybių. Pareiškėja turi aiškiai nurodyti nemokumo priežastis ir jas lėmusias aplinkybes.

13. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, kad UAB „MCB Finance“ perleido kreditorinį reikalavimą B2Kapital, SIA. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė šį trūkumą, kadangi iš pareiškimo nebuvo aišku, kad tokių duomenų pareiškėja neturi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, kad ji prie pareiškimo pridėjo iš ŠIA B2Kapital atstovo gautus dokumentus dėl skolos išieškojimo ir kad kitų dokumentų pareiškėja neturi ir negali pateikti, sprendžia, kad šio teismo trūkumo pareiškėja negali pašalinti, kadangi teismo prašomų duomenų neturi, o skolos įrodymo faktui byloje duomenų pakanka.

14. Teismas sprendė, kad pranešimas kreditoriui B21Kapital, SIA pateiktas lietuvių kalba, todėl reikalinga teismui pateikti rašytinius įrodymus, kad kreditoriui buvo pranešta jam suprantama kalba. Kadangi pareiškėja yra pateikusi kreditoriaus ŠIA B2Kapital atstovo atsiųstus dokumentus, kurie yra sudaryti lietuvių kalba, todėl sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad pranešimo išsiuntimas kreditoriui lietuvių kalba atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavus.

15. Teismas pagristai įpareigojo pareiškėją pateikti 2011-04-12 laidavimo sutartį su V. J., kadangi šis dokumentas būtinas bylos nagrinėjimui. Apeliantė atskirajame skunde nieko nenurodė dėl šio dokumento pateikimo.

16. Teismas sprendė, kad iš pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-09 sprendimo matyti, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška, tikėtina, kad šios skolos mokėjimui suėjo senatis, todėl būtina pateikti pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie skolą valstybės biudžetui šiai dienai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teismo reikalavimas yra pagrįstas.

17. Byloje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog antstolė R. V. vykdo Palangos m. 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, pateikė antstolės 2011 m. gegužės mėn. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, antstolė R. V. pareiškėjos atžvilgiu nevykdo jokio išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagristai įpareigojo pareiškėją pateikti aktualius duomenis apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą pagal Palangos m. 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, skolos likutį šiai dienai.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimas turėtų įtakos A. M. ir V. M. teisėms ir pareigoms, todėl jie į bylą turėtų būti įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjai atskiruoju skundu nurodžius, kad A. M. ir V. M. jau yra bankrutavę fiziniai asmenys, jų bankroto byla užbaigta Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1943-671/2016 ši informacija viešai skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje), šis teismo nustatytas trūkumas, po kartu su atskiruoju skundu nurodytų aplinkybių, laikytinas nepagrįstu.

19. Pareiškėja teismo įpareigota pateikti duomenis iš bankų apie jos turimas sąskaitas, taip pat duomenis iš viešųjų registrų apie registruotinus sandorius, sudarytus per 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad reikalavimas pateikti duomenis iš bankų apie jos turimas sąskaitas yra pagrįstas, kadangi kitaip nėra galimybės matyti, ar pareiškėja neturi bankuose piniginių lėšų. Reikalavimas pateikti duomenis iš viešųjų registrų apie registruotinus sandorius, sudarytus per 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra konkretus, pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, iš kokių registrų reikia pateikti duomenis, todėl ji gali kreiptis į teismą su prašymu patikslinti, iš kokių konkrečiai registrų jai reikia pateikti duomenis.

20. Teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kad ji netapo nemoki dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir pan.), kadangi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad dėl šių aplinkybių teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto.

21. FABĮ 5 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. Taigi pareiškėja turi pateikti duomenis apie kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pagrįsti įrodymais nurodytas būtinąsias išlaidas (pvz., išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, transportui, ryšio paslaugoms ir pan.).

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi nurodyti, kaip ji planuoja atsiskaityti su kreditoriais, kadangi FABĮ 1straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip pagristai nurodo pareiškėja, informacija, kaip pareiškėja ketina atsiskaityti su kreditoriais yra nurodoma fizinio asmens mokumo atkūrimo plane. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nereikalaujama detaliai nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, tačiau turi būti nurodyta, iš kokių pajamų pareiškėja tą planuoja daryti, t. y., ar atsikaitymai bus vykdomi tik iš gaunamo darbo užmokesčio, ar pareiškėja ketina imtis papildomų priemonių savo pajamoms didinti.

23. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja turi nurodyti ir pateikti teismui apie lėšų šaltinius, iš kurių pareiškėja tikisi gauti pajamų ne tik būtiniems poreikiams tenkinti, bet ir apmokėti bankroto administratoriaus paslaugas bei dengti kreditorių reikalavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, teismas pagristai nustatė terminą trūkumams šalinti. Kadangi kai kurių teismo nustatytų trūkumų vertinimas laikomas pertekliniu dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų papildomų aplinkybių, kurios teismui priimant nutartį nebuvo žinomos, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.