Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams G. L. ir notarei Irinai Zavišnienei dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. parodė, kad ieškovas pasiskolino pinigus iš atsakovo, pasirašė vekselį bei atsisako grąžinti pinigus. Vekselis buvo pasirašytas 2014 m. darbovietėje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo M. L., ji, atsakovas ir ieškovas. Atsakovas padavė formą ieškovui, kurią ieškovas užpildė ranka. Pinigus padavė greičiausiai atsakovas. Galėjo būti, jog ji perskaičiavo. Tuo metu buvo litai, bet santaupas laikė eurais. Mano, jog ieškovas nėra grąžinęs skolos. Ieškovas jai nėra davęs jokių pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Teismas nustatė, jog ieškovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 10 000,00 Eur iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Ieškovui neįvykdžius vekselio. 2019 m. rugsėjo 5 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 10 000,00 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas teigia pasirašęs 2016 m. ir vekselyje buvo ištaisyta data iš 2016 m. į 2014 m. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. atsakovas buvo komandiruotėje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-165(19), 11Š-170(19) nurodyta, jog tirti pateiktame 2014 m. lapkričio 25 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje eilutėje „(išrašymo data)“ esantys rankraštiniai įrašai mechaniniu (trynimo, skutimo), cheminiu (ėsdinimo) būdu keičiami nebuvo; metus reiškiančio skaičiaus „2014“, skaitmens „4“ dešinysis vertikalus elementas yra prirašytas, tačiau didelė tikimybė, kad pirmumo skaitmens reikšmė nebuvo keičiama, o minėtas elementas prirašytas, pratęsiant trumpą, neištęstą vertikalėje pirminio skaitmens elementą, taip patikslinant jo konfigūraciją/reikšmę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-163(19) nurodyta, jog rankraštinius įrašus, išskyrus skaitmeninį įrašą „4“, tirti pateiktame 2014 m. lapkričio 25 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje parašė ir pasirašė ieškovas M. A.. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra (Akmenė) 2020 m. liepos 3 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal M. A. pareiškimą dėl suklastoto vekselio, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl šalių sudaryto paprastojo vekselio teisinio kvalifikavimo

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

Vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 punktą).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (vekselio davėjas), ginčydamas vekselio išrašymą, kaip reikalavimo pagrindą nurodė, jog buvo keičiama vekselio išrašymo data (2016 m. į 2014 m.), o 2016 m. išrašytą vekselį ieškovas yra įvykdęs, tačiau atsakovas negrąžino vekselio ieškovui. Ikiteisminio tyrimo metu paneigus ieškovo versiją dėl vekselio suklastojimo ir 2020 m. liepos 3 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas laikėsi pozicijos dėl paskolos santykių su atsakovu kaip pagrindo išrašyti vekselį nebuvimo. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo suformuota praktika, nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas kaip vekselio davėjas, siekdamas paneigti prievolės pagal vekselį egzistavimą, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas grindžia, jog vekselio pasirašymo dieną jo Lietuvos Respublikoje nebuvo, nes buvo Švedijoje, todėl negalėjo pasirašyti vekselio ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus, tai yra 2014 m. lapkričio 10 d. darbo sutartį Nr. 18, pagal kurią ieškovas yra priimamas dirbti darbininku pas D. Š., kuri vykdo individualią veiklą. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kad nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. atsakovas buvo komandiruotėje, o pagal „Baltic Clipper“, UAB PVM sąskaitą faktūrą išrašytą 2014 m. gruodžio 16 d., nupirkta paslauga: „Kelto bilietas (Tallink) Stockholm – Riga 2014.12.16–2014.12.17 Tallink Group AS, 47174507, A. M., V. E.“. Tačiau ieškovas neįrodė ir nepateikė įrodymų, kad būtent tuo metu, tai yra 2014 m. lapkričio 25 d. buvo komandiruotėje ir būtent Švedijoje. Nors darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra pasirašytas darbdavio ar įgalioto asmens (nėra pateikta įgaliojimo, leidžiančio buhalteriai tvirtinti tokio pobūdžio dokumentus), tačiau jame nurodyta tik „K“ – reiškianti komandiruotę, tačiau nėra pateikta įrodymų, jog komandiruotė buvo būtent į Švediją. Ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta kitų įrodymų (minimų ieškinyje), pagrindžiančių ieškovo 2014 m. lapkričio 25 d. buvimo faktą Švedijoje, tai yra nepateikė fotonuotraukų, kur yra užfiksuotas ieškovas Švedijoje, neapklausti liudininkai: T. Š. ir D. Š. bei E. V., nes jų apklausos ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė.

Taigi ginčijamas vekselis neprarado besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis ir vekselį vertinti pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles. Vekselio turėtojo reikalavimo teisė laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, t. y. vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja.

Nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės skirtingai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes: ieškovas kreipėsi į teisėsaugą dėl vekselio suklastojimo ir suklastoto vekselio pateikimo notarei, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nustatyta, kad vekselis surašytas ieškovo, tai patvirtino tiek specialisto išvada, tiek atsakovas, tiek ir liudytoja E. Č.. Liudytoja dalyvavo išrašant vekselį ir matė pinigų perdavimo faktą, be to, liudytoja nurodė ir faktą, kad vekselis išrašytas būtent 2014 m. lapkričio mėn. Specialistas išvadoje nurodė, jog metus reiškiančio skaičiaus „2014“, skaitmens „4“ dešinysis vertikalus elementas yra prirašytas, tačiau didelė tikimybė, kad pirmumo skaitmens reikšmė nebuvo keičiama, o minėtas elementas prirašytas, pratęsiant trumpą, neištęstą vertikalėje pirminio skaitmens elementą, taip patikslinant jo konfigūraciją/reikšmę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai ir patikimų įrodymų ieškovo reikalavimams pagrįsti bei juos paneigia tiek specialisto išvada, tiek atsakovo ir liudytojos parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas, tiek ir pačios notarės veiksmas, jog pats vekselis neturi trūkumų, dėl kurių negalėjo būti išduotas vykdomasis įrašas, tokių trūkumų ir pats ieškovas nepateikė.

Iš byloje ištirtų ir nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad vekselis neprarado besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, dėl to ieškovas – vekselio davėjas, reikšdamas atsakovui – vekselio turėtojui prieštaravimus, nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja, tai yra ieškovas neįrodė ieškinio dalyko.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-945-853/2020, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdė išieškojimo veiksmus antstolės Elenos Miliauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0009/19/02683.

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas, todėl 2020 m. sausio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo. Atsakovas G. L. pateikė, kad sumokėjo 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato Jurijaus Malinino teisinę pagalbą, todėl 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš ieškovo M. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo M. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai:

– 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės Elenos Miliauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0009/19/02683, ir sprendimo kopiją išsiųsti antstolei Elenai Miliauskienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.