Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. A., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovui E. A., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad skyriui ieškovės šeima nėra žinoma; ieškovės ieškinys pareikštas nepilnametės interesais ir juos atitinka (e. b. l. 74-75, 137).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kurios paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

Atsakovas ieškinį prašo atmesti šiais argumentais: padidinta išlaikymo suma neproporcinga dukters poreikių pokyčiams ir ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas išsituokę (e. b. l. 8), turi nepilnametę dukrą V. A., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-8). 2011 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametei priteistas 300,00 Lt išlaikymas, 2014 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį išlaikymo dydis padidintas iki 400,00 Lt (115,00 Eur ) (e. b. l. 9-10,17-20).

Nuo šalių susitarimo, patvirtinto 2014 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi, jog atsakovas šalių dukrai teiks 115,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą yra praėję beveik šeši metai. Teismas sutinka su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pasikeitus šalių dukters poreikiams jai augant, padidėjo ir išlaidos išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, atsirado poreikis skirti lėšas sveikatos priežiūrai. Teismas neturi pagrindo nesutikti, jog šalių dukters išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pripažinus šalių dukters poreikių pasikeitimą, spręstina koks išlaikymo dydis laikomas pakankamu ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo.

Vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina viena ieškovė, todėl į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio kartu atsižvelgiant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters mėnesio poreikiai yra nuo 508,00 Eur iki 686,00 Eur, kuriuos sudaro: 1) pietūs mokykloje – 75,00 Eur (dailės mokykloje, kur mokosi dukra nėra valgyklos, todėl jai dienai duodami 5,00 Eur pietums), maistas namuose – 200,00-250,00 Eur; 2) laisvalaikio praleidimas – 25,00 Eur; 3) avalynė ir drabužiai – 40,00-60,00 Eur; 4) atostogos – 200,00 -300,00 Eur (per mėnesį 17,00-25,00 Eur; 5) higienos reikmenys – 15,00-20,00 Eur; 6) buto patarnavimai 25,00-50,00 Eur (priklausomai nuo sezono); 7) vaistai ir vitaminai – 35,00-45,00 Eur (pagal poreikį); 8) mokyklos reikmenys 30,00-50,00 Eur (kuprinė, vadovėliai, sąsiuviniai, rašikliai, ugdymui skirtos priemonės ir kt.); 9) kelionė į mokyklą 6,00 Eur autobusu iš mokyklos ir kuras (vežant į mokyklą 25 Eur); 10) telefono papildymas – 10,00-15,00 Eur; 11) augintinio priežiūra – 15,00-25,00 Eur; papildomos nenumatytos išlaidos – 15,00-40,00 Eur (draugų gimtadieniai, išvykos su klase, stomatologo paslaugos). Nepilnametei diagnozuota aknė (kremas 30 Eur per mėnesį, prausimosi putos 3 mėnesiams 40 Eur), turi regos sutrikimų (kiekvienais metais perkami akiniai 89,00 Eur), būtina breketų sistema, kurios orientacinė kaina 1800 Eur.

Nepilnametei be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos ir jos ugdymui, lavinimui. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais dėl dukters poreikių dydžio. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų lėšų yra šiek tiek išdidintos, pvz. lėšos maistui namuose, išlaidos augintinio (šuns) priežiūrai, abejotina ir dėl poreikio kas mėnesį išleisti 30,00-50,00 Eur mokyklos reikmenims; į nenumatytas lėšas įtrauktos lėšos gimtadieniams, išvykoms su klase, tačiau atskirai išskiriamos laisvalaikio praleidimui reikalingos lėšos.

Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, išklausius ieškovės žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir patiriamas išlaidas, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ekonominę situaciją šalyje, teismas sprendžia, kad šalių dukters V. A. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 520,00 Eur suma (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 3K-3-491/2013). Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, minėtų 520,00 Eur turi pilnai pakakti. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės LR Išmokų vaikui įstatymo pagrindu, kuri skirta vaiko poreikių tenkinimui, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Šiuo metu išmokos dydis yra 60 Eur, todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina iki 460,00 Eur.

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2018 metus matyti, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, pajamos per metus 28 300,00 Eur, per mėnesį 2 358,33 Eur (e. b. l. 21-23). Teismo posėdyje paaiškino, kad jos darbinės pajamos per 2019 metus sudarė apie 29 000 Eur. Ieškovė taip pat paaiškino, kad deklaracijoje yra nurodomos tik gautos pajamos, tačiau dalį šių pajamų ieškovė panaudoja su jos darbine veikla susijusių priemonių ir reikmenų įsigijimui (e. b. l. 128-136) ir šios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5-6). Ieškovė moka būsto ir automobilio paskolas (e. b. l. 9-16, 25-34). Teismas atmeta ieškovės argumentus dėl pilnamečio sūnaus ir motinos finansinio rėmimo kaip neturinčius įtakos ginčo išsprendimui, kadangi ieškovė neturi pareigos remti pilnamečius savo šeimos narius. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi teikti išlaikymą dukrai ir šią pareigą vykdo ir dėl to ginčo nėra.

Ieškovės argumentai dėl turtinės padėties sunkumo grįsti skolų mokėjimu pagal kredito sutartis atmetami, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, kadangi pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. Nr. 3K-3-345/2006). Be to, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad jo vidutinės pajamos per mėnesį kai dirbo dvejose darbovietėse, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., buvo 1 198,75 Eur (e. b. l. 86-105). Bylos eigoje atsakovas pateikė duomenis apie darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje darbo užmokestis sudarė 721,50 Eur, tačiau gaudavo kitas, svyruojančias nuo 636,00 Eur iki 1 431,00 Eur, išmokas (e. b. l. 146). Paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pateikė pažymą, kad yra registruotas užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo, paaiškino, kad iki registracijos užimtumo tarnyboje jam buvo diagnozuotas epikondilitas (alkūnės skausmas) dėl ko turėjo nedarbingumą, todėl darbinių pajamų ir kitų išmokų negavo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad gyvendamas Jungtinėje Karalystėje dirbo vairuotoju, 2018 m. gruodžio mėnesį grįžo į Lietuvą, nes prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Kokių konkrečių veiksmų ir priemonių ketina imtis tikslu gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, atsakovas teismui negalėjo nurodyti. Teismas, vertindamas atsakovo sąžiningumą atskleidžiant teismui tikrąją savo turtinę padėtį, atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovą teisme atstovavo ne valstybės skirtas advokatas, kuriam, kaip nurodė pats atsakovas, bus sumokėta po proceso. Valstybės įmonės Regitra duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (e. b. l. 123). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 125-126).

Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog dukters poreikiai pasikeitė, tačiau nurodė neturintis finansinių galimybių teikti didesnį išlaikymą dukrai. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Atsakovas negalėjimą grindžia ypač sunkia turtine padėtimi, nes šiuo metu yra bedarbis, tačiau atsakovas teismo posėdyje nenurodė jokių svarių priežasčių, dėl kurių nutraukė darbo teisinius santykius. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo sunkią sveikatos būklę ar specialiųjų poreikių turėjimą, kas ribotų atsakovo galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas, tačiau teismo posėdyje atsakovas nenurodė kokių konkrečiai veiksmų imsis ir kaip spręs nedarbo problemą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas – darbingo amžiaus, sveikas vyras, vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovo su ieškiniu nesutikimo argumentai iš esmės grindžiami išimtinai geresne ieškovės turtine padėtimi ir atsakovo nedarbingumu, kaip situacija, neleidžiančia teikti didesnį išlaikymą, tačiau aplinkybės, kad ieškovė dirba ir gauna pajamas, o atsakovas šiuo metu yra bedarbis, neatleidžia atsakovo nuo įstatyminės pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeičiant 2014 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1880-955/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei V. A. po 230,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 5 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės atstovė motina I. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Byloje už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 31,00 Eur (230-115=115 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro yra 7,06 Eur, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų (92 proc.) reikalavimų daliai, t. y. 6,50 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo valstybei priteisiama 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė byloje patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 139). Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį (92 proc.) iš atsakovo ieškovei priteisiama 276,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1880-955/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametei V. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametei V. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 276,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct ) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.