- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2S-802-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04701-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8611-400/2020 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendrasavininko sutikimo, dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti vaizdo filmavimo kamerą bei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovo V. K. sutikimo parengti visus reikalingus projektus, gauti visus reikiamus suderinimus ir sutikimus, statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą; taip pat pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus veiksmus (būtinus darbus), susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio tinklų bei elektros įvado įvedimu ginčo žemės sklype bei įregistruoti juos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centre“; 2) ieškinio reikalavimų patikslinimui bei jų užtikrinimui taikyti šioje byloje laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą leisti ieškovei kartu su VĮ „Registrų centro“ matininkais patekti į atsakovo naudojamas ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, atlikti viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinius matavimus; 3) įpareigoti atsakovą V. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti ūkinio pastato lange pastatytą vaizdo fiksavimo kamerą bei sunaikinti visus šia kamera padarytus įrašus; 4) priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovei R. K. buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 10 d. įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Ignitis“ suderintas technines prisijungimo sąlygas, pateikti šių sąlygų pagrindu suprojektuotus vandentiekio ir elektros įvado projektus bei raštišką siūlymą atsakovui dėl statybos darbų atlikimo, t. y. pateikti visus ieškinį pagrindžiančius įrodymus arba tikslinti ieškinio reikalavimą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad buvo kreipiamasi į VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo, atsakovo atsisakymą įsileisti specialistus į jo valdomas patalpas; patikslinti aplinkybes, pateikiant duomenis ar tarp ieškovės ir atsakovo yra nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir (ar) jame esančių statinių naudojimosi tvarka, jei ne, tuomet pateikti jos siūlomos žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarkos nustatymo planą (projektą); pateikti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
3. 2020 m. spalio 9 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė prašė: 1) pripažinti ieškovei R. K. teisę be atsakovo V. K. sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą; 2) nustatyti naudojimosi tvarką viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu priskiriant R. K. naudotis kadastrinių matavimų byloje pažymėta patalpa Nr. 1-2; atsakovui priskirti naudotis patalpa Nr. 1-1; 3) įpareigoti atsakovą V. K., per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti ūkinio pastato lange pastatytą vaizdo fiksavimo kamerą bei sunaikinti visus šia kamera padarytus įrašus; 4) priteisti iš atsakovo V. K., R. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 80 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 16 d. nutartimi priėmė ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dalyje dėl šių reikalavimų: nustatyti naudojimosi tvarką viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu priskiriant R. K. naudotis kadastrinių matavimų byloje pažymėta patalpa Nr. 1-2; atsakovui priskirti naudotis patalpa Nr. 1-1; įpareigoti atsakovą V. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ūkinio pastato lange pastatytą vaizdo fiksavimo kamerą bei sunaikinti visus šia kamera padarytus įrašus; priteisti iš atsakovo V. K. R. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 80 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą dėl ieškovės R. K. teisės pripažinimo be atsakovo V. K. sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą – atsisakė priimti.
5. Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu ir jo priedais, darė išvadą, kad ieškovė ne pilnai pašalino 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. prie ieškinio nepateiktos reikalaujamos su komunikacijų tiekėjais suderintos prijungimo sąlygos – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, inžinerinių tinklų ir išilginio profilio planai (M1:500, Mh 1:1000. Mv 1:100), tinklų įrengimo (techninio darbo) projektas, rangos sutartys ir kt. reikalavimą pagrindžiantys reikalingi dokumentai, todėl vieną ieškinio reikalavimą atsisakė priimti. Teismas išaiškino ieškovei, kad pašalinus aplinkybes, dėl kurių ieškinį dalyje atsisakyta priimti, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka pareiškiant atskirą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinį priimti visa apimtimi.
7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti vieną iš ieškinio reikalavimų dėl to, kad nepateikti visi reikiami įrodymai, priėmė neteisėtą nutartį. Apeliantė akcentuoja, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog vien visų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimas, t. y. galimų įrodymų nepateikimas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje gali būti nustatoma kaip trūkumas tik tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.
Šalies argumentai
8. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi dar ir todėl, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės reikalauja pateikti įrodymus, kurių nėra galimybės pateikti. Apeliantė nurodo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad įvadas į viralinę vedamas nuo gyvenamąjame name jau įvestų ir prie komunikacijų centralizuotų tinklų jau prijungtų įvadų. Visos techninės sąlygos buvo gautas ir įvykdytos, įvedant komunikacijas į gyvenamąjį namą. Be to, nuotekų centralizuoto įvado apskritai nėra, sklype įrengta vietinė nuotekų šalinimo sistema (duobė nuotekoms). UAB „Velžio komunalinis ūkis” paprašius išduoti technines sąlygas vandentiekio ir nuotekų nuvedimui nuo sklype jau įvesto įvado gyvenamąjame name iki viralinės, ant plano, kuriame nurodyta vandentiekio ir nuotekų komunikacijų tiesimo vieta, aiškiai nurodė – „Leidimo nereikia. Suderinta”. ESO operatorius taip pat ieškovei techninių sąlygų neišdavė. Pateikė savo rašytinį sutikimą dėl elektros kabelio nutiesimo nuo jau egzistuojančio įvado name iki viralinės plane nurodytoje vietoje. Taigi, visos institucijos, kurios, teismo nuomone, turėtų išduoti technines sąlygas ieškovės norimiems darbams atlikti, nurodė, kad techninės sąlygos ieškovės organizuojamiems darbams neišduodamos ir davė savo sutikimus minėtiems darbams atlikti. Pastebi, kad teismo reikalaujami dokumentai paprastai išduodami prijungiant naują vartotoją ar objektą prie centralizuotų komunikacijų tinklų. Šiuo atveju tinklai pertvarkomi pajungto objekto viduje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą V. K. prašo ieškovės R. K. atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis teisėta, kadangi teismas nustatė, kad ieškovė ne pilnai pašalino ieškinio trūkumus, t. y. prie ieškinio nepateiktos reikalautos su komunikacijų tiekėjais suderintos prijungimo sąlygos – techninės sąlygos ir kiti reikalavimą pagrindžiantys reikalingi dokumentai, be to, nepatikslintas reikalavimas.
11. Atkreipia dėmesį į nepriimto reikalavimo turinį. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu ieškovei ir atsakovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančiame kieme pagal pridedamą jos planą. Iš reikalavimo turinio visiškai neaišku, ko konkrečiai prašo ieškovė, kokius konkrečiai būtinus veiksmus ir būtinus darbus ketina ieškovė atlikti. Vien jau šia prasme ieškinio dalykas nesuprantamas ir neaiškus, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo ieškovės arba pateikti reikalingus įrodymus, arba patikslinti reikalavimą. Ieškovei nepadarius nei vieno, nei kito, tokio ieškinio dalyko, kaip jis yra suformuluotas patikslintame ieškinyje, nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliantė R. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos 2020 m. spalio 21 d. Pažymą dėl inžinerinių tinklų Nr. VS-155.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas ne galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, atsakovei apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.
16. Nagrinėjamu atveju atskirąjame skunde ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio raikalavimą dėl ieškovės R. K. teisės pripažinimo be atsakovo V. K. sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), iki viralinės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą žemės sklypo planą, nepašalinus su šiuo ieškinio reikalavimu susijusių ieškinio trūkumų. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl atskirąjame skunde apskųstos nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
17. Ieškovė atskirąjame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pirmiau nurodytą reikalavimą vien dėl to, kad nepateikti visi šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, kadangi visų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimas, negali būti pagrindu ieškinį nepriimti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pateiktus įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir trūkumų ištaisymą.
19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsniai), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų ir kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių.
20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas” ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieškiniu (Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1380-343/2010).
22. Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Nepriimtina situacija, kuomet civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalaujama įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
23. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-464/2010). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1201-275/2010). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1173-125/2010, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-142-544/2011).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovės 2020 m. rugsėjo 6 d. teismui pateiktą ieškinio pareiškimą formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai įstatymo keliamų reikalavimų. Vykdydamas įstatymo nustatytą išaiškinimo pareigą (CPK 158 straipsnio 3 dalis), teismas nurodė ieškovei konkrečius ieškinio trūkumus, įvardindamas juos nutarties motyvuojamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, norėdama turėti atskirą vandentiekį, nuotekas ir elektrą, pirmiausia turi kreiptis į UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Ignitis“ dėl techninių prisijungimo sąlygų gavimo, o jas gavusi, šių sąlygų pagrindu suprojektuoti vandentiekio ir elektros įvado projektus. Su parengtais projektais kreiptis raštu į atsakovą, siūlant susipažinti su parengtu projektu ir jo sprendiniais bei duoti sutikimą statybos darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad su ieškiniu nepateiktas nei kreipimasis į komunikacijos tiekėjus dėl techninių prijungimo sąlygų suderinimo, nei paruoštas vandentiekio ir elektros įvado projektas, kuris būtų pateiktas atsakovui, todėl ieškovė įpareigotina pateikti visus minėtus ieškinį pagrindžiančius įrodymus arba tikslinti ieškinio reikalavimą.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2020 m. spalio 9 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl leidimo atlikti minėtus darbus kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“, kuris davė raštišką sutikimą minėtų darbų atlikimui. VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ ant žemės sklypo plano, kuriame nurodyta komunikacijų įvedimo vieta, nurodė, kad „Sutikimas nereikalingas“, „Suderinta“. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ Sutikimą Nr. 20LD-PA-661 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose bei žemės sklypo planą su VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ suderinimo žyma, kuriame taip pat pažymėta būsima komunikacijų įvedimo vieta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas ieškinys atitinka, o apeliantė (ieškovė) įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodytus įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nepateikti visi reikiami ieškinį pagrindžiantys įrodymai, galimai reikalingi būtent ieškinio pagrįstumui vertinti, kas, kaip minėta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
26. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 ir 5 punktai) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, kurie nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti, t. y. įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis), todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje perėjo prie įrodymų ir aplinkybių vertinimo, nors tai turėtų būti daroma pasirengimo bylai nagrinėti ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir turėtų reikšmę sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, tačiau negali turėti įtakos atskirų ieškinio reikalavimų priėmimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį dalyje dėl ieškovės teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo buto iki viralinės pagal pridedamą žemės sklypo planą, atsisakė priimti, tuo pažeisdamas teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) bei nepagrįstai užkirsdamas ieškovei kelią į teisminę gynybą. Tokiu atveju skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina, o klausimas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškinio reikalavimą dėl ieškovės teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus bei atlikti būtinus darbus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio, tinklų bei elektros įvado įvedimu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo buto iki viralinės pagal pridedamą žemės sklypo planą, atsisakyta priimti panaikinti ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.