Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo UAB „General Financing“ ieškinio atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-19 ieškovas UAB „General Financing“ pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l.8-11).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimų turiniu, dėl to netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, įtvirtinančias bendruosius reikalavimus bet kokio teismui adresuoto procesinio dokumento ir specialiuosius - ieškinio - formai bei turiniui, taip pat reglamentuojančias jo priėmimą ir trūkumų ištaisymą.

Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2009-10-01 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2009-10-12 nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Vykdydamas įstatymo nustatytą išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.), teismas nurodė ieškovui konkrečius ieškinio trūkumus, įvardindamas juos nutarties motyvojamojoje dalyje. Teismas pažymėjo, jog ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, bei įpareigojo ieškovą pateiki išsamius paaiškinimus dėl atsakovės skolos dydžio pagal kiekvieną sutartį, įskaitytus delspinigių mokėjimo laikotarpius, delspinigių paskaičiavimo iki sutarties nutraukimo (2009-04-25) ir po jos nutraukimo, taip pat pateikti įrodymus dėl oficialaus sutarties nutraukimo, atsakovės įspėjimo (Sutarties 6.7 p.-6.8 p., 6.11 p.), dėl ginčo sprendimo derybomis (Sutarties 7.1.p.).

Iš bylos matyti, kad 2009-10-19 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l. 8-11) ieškovas, patvirtindamas sutarties su atsakove sudarymo aplinkybes, dar kartą įvardijo ieškinio reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą – šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios sąlygų pažeidimo ieškovas kildina savo reikalavimo teisę atsakovei sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas – delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (Sutarties 5.4.1. p.), taip pat šios sutarties pagrindu sudarytus du finansinius sandorius: 2008-04-03 finansavimo sandorį Nr. 1 bei 2008-04-24 finansavimo sandorį Nr. 2, savo reikalavimams pagrįsti remdamasis CK 6.59 str. nuostata, numatančia draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas. Grįsdamas savo reikalavimo teisę atsakovei, ieškovas taip pat nurodė atskirai pagal kiekvieną sudarytą sandorį grąžinamą vartojimo kredito sumą ir ją sudarančius dėmenis, paaiškino 2009-09-04 Delspinigių paskaičiavimo lentelę (b.l. 28), kurioje nurodyta atsakovės pagal grafiką mokėtinos ir įmokėtos įmokos, atsakovės skolos balansas, nesumokėtų įmokų suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, delspinigių suma ir dienų skaičius, už kurį jie apskaičiuojami.

Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Kolegija daro išvadą, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (ieškinio dalyką), patvirtina, jog per teismo nustatytą terminą ieškovas iš esmės įvykdė teismo įpareigojimą patikslinti ieškinio pagrindą, pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.), taip pat įvykdė kitus 2009-10-12 teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodytus reikalavimus: pateikė išsamius kredito sumos ir delspinigių pagal kiekvieną sudarytą sandorį paskaičiavimus ir paaiškinimus, nurodė apie ikiteisminę skolos išieškojimo procedūrą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas ieškinys atitinka, o apeliantas (ieškovas) įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodytus įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, kartu nustatydamas naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir dar kartą įpareigodamas ieškovą ieškinio priėmimo stadijoje pateikti įrodymus, galimai reikalingus būtent ieškinio pagrįstumui vertinti, kas, kaip minėta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė naują, anksčiau neįvardintą įpareigojimą ieškovui – pateikti įrodymus dėl ikiteisminio skolos išieškojimo procedūros atlikimo, kas, priimant domėn ir taip jau užsitęsusį ieškinio priėmimo procesą, nesąlygoja kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių galimybės (CPK 2 str.).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, kurie nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti, t.y. įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje perėjo prie įrodymų ir aplinkybių vertinimo, nors tai turėtų būti daroma pasirengimo bylai nagrinėti ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir turėtų reikšmę sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, tačiau negali turėti įtakos ieškinio priėmimui, neturi riboti juridinio asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas nepagrįstai ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 115 str. 3 d.), tuo pažeisdamas teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 str. 1 d.) bei nepagrįstai užkirto jam kelią į teisminę gynybą. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 137 str.1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir UAB „General Financing“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.