- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1201-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Snieguolė Bielskienė Procesinio sprendimo kategorija 106.3.; 106.4.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 25 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. B. 409,60 Lt dydžio įsiskolinimą už neteisėtai gautą ir negrąžintą paramą, 37,57 Lt palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009-08-23 iki 2010-02-25 ir palūkanas, skaičiuojamas vadovaujantis Gražintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis.
Ieškovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t.y. pagrįsti ieškinio dalyką faktinėmis aplinkybėmis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes. Teisme gautas ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-04-02 nutartimi ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais. Teismas konstatavo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai paskaičiavo atsakovui palūkanas ir patikslintą ieškinį, kuris yra analogiškas pirmajam ieškiniui pateikė teismui. Iš pateiktų ieškinio ir patikslinto ieškinio nėra aišku, kodėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti paramą, kokiu pagrindu, kokia skolos atsiradimo priežastis ir kt. Ieškovas nepagrindė patikslinto ieškinio dalyko faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagal teismo nurodymus nepašalino ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas nepagrindė ieškinio ir patikslinto ieškinio dalyko faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė įrodymų. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymo Nr. 3D-151 31.1 punktu, buvo priimtas sprendimas susigrąžinti 409,60 Lt skolą už neteisėtai gautą paramą ir apie tai atsakovas buvo informuotas 2009-07-23 raštu Nr. BRK-(3.82)-4306 „Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuriame ir nurodyta atsakovui susidariusi skola, jos atsiradimo priežastys, faktinės aplinkybės, teisės aktai kaip pagrindas susigrąžinti skolą, lėšų grąžinimo terminas ir palūkanų skaičiavimas, jeigu atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negrąžins skolos. Kartu su ieškiniu ieškovas teismui pateikė raštą (kuriame nurodytos skolos susidarymo aplinkybės, t.y. ieškinio dalyką pagrindžiančios faktinės aplinkybės) bei kitus, skolą ir jos susidarymą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas neginčijo ir nustatyta tvarka neapskundė ieškovo rašto. 2010-03-10 nutartimi teismas nustatė terminą ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. pagrįsti ieškinio dalyką faktinėmis aplinkybėmis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes. 2010-03-23 patikslintame ieškinyje dėl skolos priteisimo Nr. BR6-(2.47)-1707 ieškovas dar kartą nurodė, kad ieškovo rašte, kuris teismui buvo pateiktas kartu su ieškiniu, nurodyta atsakovui susidariusi skola, jos atsiradimo priežastys, faktinės aplinkybės, teisės aktai kaip pagrindas susigrąžinti skolą, lėšų grąžinimo terminas ir palūkanų skaičiavimas, jeigu atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negrąžins skolos. Ieškovas taip pat patikslintame ieškinyje patikslino atsakovui priskaičiuotų palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad rašte, kuris pateiktas kartu su ieškiniu, yra nurodytos ieškinio dalyką pagrindžiančios faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. B. 409,60 Lt dydžio įsiskolinimą už neteisėtai gautą ir negrąžintą paramą, 37,57 Lt palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009-08-23 iki 2010-02-25 ir palūkanas, skaičiuojamas vadovaujantis Gražintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, tačiau teismas 2010-03-10 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti spręsdamas, kad ieškovas nepagrindė ieškinio dalyko faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė įrodymų (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl iš pateikto ieškinio nėra aišku, kodėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti paramą, kokiu pagrindu, kokia skolos atsiradimo priežastis, kas ją nustatė ir t.t.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.
Kaip matyti iš byloje esančių ieškovo 2010-02-25 ieškinio (b.l. 1-2) bei 2010-03-23 patikslinto ieškinio (b.l. 19-20) apeliantas išdėstė visas jam žinomas aplinkybes bei pridėjo turimus įrodymus, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant ieškovo pareigą kreipiantis į teismą ieškinio dalyką pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas pateiktų papildomus įrodymus, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti asmens teisę nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas ieškinys yra pakankama prielaida procesui prasidėti, tačiau ieškinio priėmimo klausimo iš esmės nesprendžia, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.