- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- 2YT-29244-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24179-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reton“
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reton“ skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Bareikienė, uždaroji akcinė bendrovė „Latlita“ (skolininkė), uždaroji akcinė bendrovė „I asset management“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reton“ pateikė skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos UAB „Reton“ turto – 111,02 kv. m ploto buto (kotedžo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ir žemės sklypo, nurodytu adresu), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės Nr. S-22-18-13468; 4) skirti pakartotinę minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant sąlygas pareiškėjai pasiūlyti turto vertintojo kandidatūrą.
2. Pareiškėja nurodo, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0018/22/01281, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės UAB „Latlita“ išieškotojai UAB „I asset management“, išieškojimą nukreipiant į svetimo daikto hipotekos davėjos – pareiškėjos, nekilnojamąjį turtą – 111,02 kv. m ploto butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą tuo pačiu adresu (toliau – ginčo turtas). Teigia, kad pareiškėjai tik iš elektroninės varžytynių sistemos tapo žinoma, jog antstolė vykdo ginčo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – varžytynės), kuriose ginčo turtas parduodamas už 152 800 Eur pradinę pardavimą kainą.
3. Pareiškėjos teigimu, ji, tik sužinojusi apie minėtas ginčo turto varžytynes, gavo antstolės 2022 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą dėl ginčo turto arešto, kuriame ginčo turtas įvertintas 203 000 Eur suma, tačiau po ginčo turto ekspertizės atlikimo, kurią atliko vertintojas D. G., turtas buvo įkainotas 119 000 Eur suma, t. y. beveik 100 000 Eur mažesne kaina. Anot pareiškėjos, vien ši aplinkybė turėjo sukelti antstolei abejones dėl atlikto ginčo turto vertinimo pagrįstumo ir patikimumo.
4. Aiškina, kad ginčo turto rinkos kaina yra gerokai didesnė (negu nustatė antstolė) – iš viešų duomenų (turto pardavimo portalo skelbimų) matyti, jog panašūs turto objektai yra parduodami už 260 000-299 000 Eur kainas. Pažymi, kad panašaus turto pardavimo skelbimai atspindi ir ginčo turto rinkos vertę. Be to, nurodo, kad pareiškėja iš antstolės nėra gavusi jokios informacijos apie ginčo turto vertinimą, ekspertizės akto, atitinkamai jai nebuvo sudarytos sąlygos pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, pateikti vertintojui nušalinimą ir pan.
5. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju ginčo turto vertinimą atliko teismo ekspertas D. G., kuris yra gavęs dvi drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą), todėl, pareiškėjos vertinimu, turėtų būti skirta pakartotinė ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti geros reputacijos ekspertui. Be to, pažymi, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti savo pirkėją ginčo turtui įsigyti, nors pareiškėja turi pirkėjo kandidatūrą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Antstolė 2022 m. gruodžio 6 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Antstolė nurodo, kad jos priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjai jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, kadangi pareiškėja neatsiėmė jų pašto skyriuje per saugojimo terminą. Pažymi, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami ir jos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nepatvirtino jų gavimo. Be to, antstolė teigia, kad vykdomoji byla yra elektroninė, vykdoma per Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl pareiškėja turėjo/turi teisę visą bylos medžiagą peržiūrėti ir susipažinti su ja nuotoliniu būdu; pažymi, jog pareiškėjos skundas būtent ir buvo pateiktas per nurodytą sistemą, t. y. pareiškėja naudojasi minėta sistema, atitinkamai gauna ir mato visą vykdomosios bylos medžiagą/informaciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodo gavusi tik 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą, tačiau negavusi ekspertizės akto, nors abu šie dokumentai buvo siunčiami pareiškėjai kartu. Be to, teismo ekspertui D. G. nuvykus apžiūrėti ginčo turto, būtent pareiškėjos atstovas jį įleido į ginčo turtą ir dalyvavo apžiūroje, todėl pareiškėja neabejotinai žinojo apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus.
8. Aiškina, kad ginčo turto rinkos vertės ekspertizę pavedus atlikti teismo ekspertui D. G., šalys turėjo teisę per nustatytą terminą reikšti jam nušalinimus, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir abejones dėl teismo eksperto pradėjo reikšti tik pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolės vertinimu, ji neturi pagrindo nepasitikėti nurodytu teismo ekspertu, kadangi jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir jam suteikta teisė atlikti tokio pobūdžio ekspertizes.
9. Nurodo, kad teismo ekspertas ginčo turtą 2022 m. spalio 4 d. ekspertizės aktu įvertino 191 000 Eur suma; 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu antstolė nustatė ginčo turto vertę, atsižvelgusi į ekspertizės aktą, tačiau per klaidą nurodė turto vertę ne 191 000 Eur, o 119 000 Eur; ši klaida buvo ištaisyta 2022 m. spalio 20 d. patvarkymu, nurodant ginčo turto vertę 191 000 Eur. Anot antstolės, pareiškėjos teikiami kito turto pardavimo skelbimai negali paneigti teismo eksperto ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, kintanti; be to, skelbimuose nurodoma ne galutinė kaina. Tuo tarpu ekspertizės akte ginčo turto rinkos vertė nustatyta būtent naudojant lyginamąjį metodą, t. y. įvertinus jau realiai įvykusius analogiškus arba panašius į vertinamą objektą pirkimo-pardavimo sandorius. Be to, pažymi, kad galutinė ginčo turto kaina būtų nustatyta varžytynių metu, konkuruojant pirkėjams tarpusavyje.
10. Antstolė aiškina, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-28876-599/2022, kurioje buvo tenkintas pareiškėjos prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčo turto varžytynės buvo atšauktos, todėl pareiškėja turi teisę pasiūlyti ginčo turto pirkėją.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 28 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Atsiliepimas
12. Kiti suinteresuoti asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0018/22/01281 medžiagos nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2022 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Latlita“ išieškotojai (hipotekos kreditorei) investiciniam fondui „NuCapital“ (vykdomojoje byloje išieškotoja nurodoma UAB „I asset management“), hipotekos įkaito davėja (pagal sutartinę hipoteką) – pareiškėja UAB „Reton“.
15. Nustatyta, kad antstolė 2022 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį ginčo turtą, kurį įvertino (2022 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu) bendra 203 000 Eur kaina (182 000 Eur buto vertė + 21 000 Eur žemės sklypo vertė).
16. Nagrinėjamu atveju skolininkei UAB „Latlita“ pateikus prieštaravimus dėl nurodytos areštuoto turto vertės, antstolė 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu panaikino 2022 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą dėl areštuojamo turto vertės ir skyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. G.; išaiškinta teisė per patvarkyme nurodytą terminą pareikšti nušalinimus ekspertui.
17. Teismo ekspertas D. G. 2022 m. spalio 4 d. ekspertizės aktu ginčo turtą įvertino 191 000 Eur kaina; jo pagrindu antstolė 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu ginčo turtą įvertino 119 000 Eur kaina ir informavo šalis apie teisę teikti prieštaravimus dėl turto kainos; be to, išaiškino skolininko teisę pasiūlyti savo pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Gavusi skolininkės UAB „Latlita“ prieštaravimus dėl nustatytos ginčo turto vertės, antstolė 2022 m. spalio 20 d. patvarkymu panaikino 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą ir ginčo turtą įvertino 191 000 Eur kaina (nurodžiusi, jog 2022 m. spalio 12 d. patvarkyme buvo padaryta rašymo klaida).
18. Nustatyta, kad skolininkei UAB „Latlita“ pareiškus prieštaravimus ir dėl antstolės 2022 m. spalio 20 d. patvarkymu nustatytos ginčo turto vertės, antstolė 2022 m. spalio 31 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės pretenziją/prieštaravimus, be kita ko, ir dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Antstolė 2022 m. lapkričio 10 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytynes; pradinė ginčo turto kaina nustatyta 152 800 Eur (80 proc. nustatytos turto vertės), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-28876-599/2022, tenkinus pareiškėjos prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdant ginčo turto vykdomas varžytynes iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, antstolė 2022 m. gruodžio 2 d. patvarkymu atšaukė minėtas ginčo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Nustatyta, kad antstolė procesinius dokumentus (patvarkymus ir kt.), adresuotus pareiškėjai, siuntė jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti (pareiškėjai neatsiėmus jų pašto skyriuje per saugojimo terminą). Be to, iš vykdomosios bylos matyti, kad iš esmės visi procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami ir jos JAR nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)
20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 604 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, taikymo, yra nurodęs, jog nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Taigi, šiuo atveju visų antstolės procesinių dokumentų siuntimas pareiškėjai JAR nurodytu elektroninio pašto adresu laikytinas tinkamu minėtų dokumentų įteikimu.
21. Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nei byloje esanti medžiaga, nei Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja yra pranešusi antstolei ar viešai paskelbusi apie kitą korespondencijos adresą, kurį mini atskirajame skunde (CPK 178 straipsnis). Taigi, antstolė pareigą išsiųsti patvarkymus įvykdė tinkamai, kaip tai numato CPK nuostatos. Be to, pažymėtina, kad juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis JAR apie savo buveinę, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti siunčiamą korespondenciją, taip pat ir procesinius dokumentus. Duomenų apie buveinės adresą neatnaujinimas JAR reiškia tai, kad juridinis asmuo elgiasi nerūpestingai ir sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą/vykdomąją bylą ir kitas aplinkybes, bei kartu riziką prarasti teisę būti išklausytam; juridinis asmuo prisiima visą atsakomybę už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus jos neatskleidimo padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkei UAB „Latlita“ adresuoti antstolės procesiniai dokumentai 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo įteikti jos vadybininkui S. S., kuris skundo teikimo metu yra ir pareiškėjos vadovas (jis ir pateikė skundą); be to, kaip matyti iš ekspertizės akto, teismo ekspertas buvo įleistas apžiūrėti ginčo turto (darė nuotraukas); nors teismas neturi duomenų kas įleido ekspertą į ginčo turto vidų, labiausiai tikėtina, jog tai buvo pareiškėjos atstovai (kaip kad nurodė ir pati antstolė), kadangi ginčo turtas priklauso būtent pareiškėjai, kuri juo disponuoja.
23. Galiausiai, pažymėtina, kad, kaip nurodė antstolė (ir teismas neturi pagrindo abejoti antstolės nurodytomis aplinkybėmis), vykdomoji byla yra elektroninė, vykdoma per Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl pareiškėja turėjo/turi teisę visą bylos medžiagą peržiūrėti ir susipažinti su ja nuotoliniu būdu, tuo labiau, jog pareiškėjos skundas pateiktas būtent per nurodytą sistemą. Taigi, pritartina antstolės pozicijai, kad pareiškėja naudojasi minėta sistema, atitinkamai gauna ir mato visą vykdomosios bylos medžiagą/informaciją, o aplinkybes dėl galimo netinkamo informavimo apie vykdomosios bylos eigą pateikė sąmoningai, nesąžiningai, siekdama suklaidinti tiek vykdomosios bylos dalyvius, tiek teismą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas visus pareiškėjos motyvus dėl galimai netinkamo antstolės informavimo apie vykdomosios bylos eigą (įskaitant ir galimybės nesuteikimą jai pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos ginčo turto vertės ar pasiūlyti savo pirkėją) atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
24. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
25. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
26. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).
27. Pareiškėja skunde iš esmės nurodė, jog antstolės nustatyta vertė yra per maža, nes pagal viešus duomenis (turto pardavimo portalo skelbimus) matyti, jog panašūs turto objektai yra parduodami už 260 000-299 000 Eur kainas, t. y. už didesnes kainas.
28. Kaip minėta, iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė, įkainodama pareiškėjai priklausantį ginčo turtą, rėmėsi teismo eksperto D. G. ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta minėto turto kaina (191 000 Eur). Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip minėta, antstolė 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą, kuriuo ginčo turtas buvo įvertintas 119 000 Eur suma, panaikino vėlesniu 2022 m. spalio 20 d. patvarkymu, kuriuo iš esmės ištaisė 2022 m. spalio 12 d. patvarkyme padarytą rašymo klaidą (dėl turto vertės); atitinkamai pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas, nelikus ginčo objekto. Antra, teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad viešuose portaluose panašaus turto skelbimuose yra nurodoma didesnė kaina, atitinkamai ir ginčo turto rinkos vertė yra didesnė (nei nustatė antstolė). Teismas, iš esmės pritardamas antstolės pozicijai, pažymi, kad pareiškėjos teikiami kitų turto objektų pardavimo skelbimai negali paneigti teismo eksperto ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę, vietą, plotą, įrengimo kokybę ir pan; be to, skelbimuose nurodoma ne galutinė kaina, kuri, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, dažniausiai yra mažesnė. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjos argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
29. Be to, pareiškėja iš esmės vien tik deklaratyviais argumentais (neįskaitant aukščiau nurodytų skelbimų) nurodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei nustatyta patvarkymu, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę ginčo turto vertę. Pažymėtina, kad sutinkamai su CPK 682 straipsnio nuostatomis, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstolei tokio pobūdžio prašymą, o iš karto kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
30. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos motyvais, jog šiuo atveju ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko abejotinos reputacijos ekspertas D. G.. Tiek iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos, tiek iš viešų duomenų matyti, kad D. G. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi teisę atlikti tokio pobūdžio ekspertizes, todėl nėra pagrindo abejoti minėto eksperto kvalifikacija ar reputacija. Vien tai, kad minėtam ekspertui, anot pareiškėjos, prieš tris metus buvo skirtos drausminės nuobaudos, nėra pagrindas abejoti vėlesnėmis eksperto atliktomis ekspertizėmis ir/ar jas kvestionuoti. Teismui susipažinus su vykdomojoje byloje pateiktu ekspertizės aktu, darytina išvada, kad jis yra pakankamai išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika, nurodyti statistiniai rinkos duomenys, pateiktos paskaičiavimo lentelės, realiai įvykusių sandorių kainos. Be to, pareiškėja turėjo galimybę prieš minėtos ekspertizės atlikimą teikti paskirtam teismo ekspertui nušalinimą (kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie visus antstolės priimtus procesinius dokumentus), tačiau šia savo teise savalaikiai nepasinaudojo, abejones pradėjusi kelti tik kai buvo paskirtos ginčo turto varžytynės (tikėtina, turint kitų tikslų, nei vien tik nesutikimas su antstolės atliktais veiksmais, t. y. galimai siekiant varžytynes atšaukti ar/ar vilkinti priverstinio išieškojimo procesą).
31. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
32. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Jurgita Bareikienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties priėmimo metu pareiškėjos skundžiamos varžytynės buvo atšauktos, todėl pareiškėja iš esmės turi teisę siūlyti antstolei ginčo turto pirkėjo kandidatūrą (nurodė, jog ją turi) ir/ar teikti motyvuotą prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, ją pagrindžiant objektyviais naujais duomenimis (jeigu tokių turi).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reton“ skundo dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.