Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-563-910/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2A-563-910/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00243-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: J. A., J. J., D. J.

Kategorijos

3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą

Civilinė byla Nr. e2A-563-910/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00243-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.1.18.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovams J. A., J. J. ir D. J. dėl netesybų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi J. įmonė „J.“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį sutikslinusi prašė: pakeisti 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygas ir sumažinti sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną; skaičiuojant netesybas pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutartį, taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ir nustatyti, kad delspinigių suma yra 18 200 Eur; pakeisti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JK-11055), nurodant, kad skolininko J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 118 200 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 18 200 Eur delspinigių; panaikinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JK-11055) dalį, kurioje nurodyta, kad kreditoriaus su skolininku sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos ir sutartyje nurodyto dydžio bei apskaičiavimo būdo delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Atsakovas J. A. bankroto byloje pateikė prašymą patvirtinti jo 222 380,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. tarp atsakovo J. A. ir solidarių bendraskolių J. J. ir D. J. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – ir paskolos sutartis). Pagal paskolos sutarties 3.1 punktą paskolos davėjas (atsakovas J. A.) suteikė paskolos gavėjui (atsakovams J. J. ir D. J.) 110 000 Eur dydžio paskolą. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė, kaip laiduotoja, su J. A. sudarė 2016 m. birželio 3 d. laidavimo sutartį.

3. Notarė J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išdavė atsakovo J. A. naudai vykdomąjį įrašą dėl 220 000 Eur skolos (100 000 Eur negrąžintos paskolos, 36 472,21 Eur nesumokėtų palūkanų, 83 527,79 Eur delspinigių už negrąžintą paskolą) iš atsakovų J. J. ir D. J. išieškojimo. Šiame įraše taip pat nurodyta, kad paskolos sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; paskolos sutartyje nurodyto dydžio bei apskaičiavimo būdo delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Iki vykdomojo įrašo išdavimo atsakovui J. A. buvo grąžinta 10 000 Eur paskolos suma.

4. Ieškovės nuomone, atsakovo J. A. reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarties, kurios sąlygos dėl netesybų (delspinigių) pripažintinos neprotingai didelėmis, nesąžiningomis, todėl teismo turėtų būti sumažintos iki protingo 0,1 proc. dydžio. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas atsižvelgiant į: 1) sutarties pobūdį ir tikslą (paskola paimta prievolėms už ieškovę įvykdyti); 2) skolininko turtinę padėtį (pensininkas, turėjęs tik šeimos būstą, kuris buvo įkeistas atsakovo interesams užtikrinti, ieškovei iškelta bankroto byla; 3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (sutartinės netesybos, delspinigiai pagal vykdomąjį įrašą – 83 527,79 Eur, t. y. 83 proc. negrąžintos paskolos sumos); 4) atsakovas nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio; 5) paskolos dalis atsakovui buvo grąžinta.

Šalies argumentai

5. Ieškovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

6. Atsakovas J. A. sutiko su ieškovės reikalavimu panaikinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JK-11055) dalį, pagal kurią kreditoriaus su skolininku sudarytoje Sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, taip pat Sutartyje nurodyto dydžio bei apskaičiavimo būdo delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; su kita ieškinio dalimi nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygas ir sumažino sutarties 7.1 punkte nurodyto dydžio netesybas (delspinigius) iki 0,15 proc. nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą tokiam mokėjimui dieną; netesyboms pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutartį taikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą ir nustatė, kad delspinigių suma yra 27 300 Eur; pakeitė Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JK-11055) ir nustatė, kad skolininkų J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 127 300 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 27 300 Eur delspinigių; panaikino Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JK-11055) dalį, pagal kurią kreditoriaus su skolininku sudarytoje Sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, taip pat Sutartyje nurodyto dydžio bei apskaičiavimo būdo delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; priteisė atsakovui J. A. 650 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 nusprendė 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties 7.1 punkte nurodytų 0,3 proc. dydžio delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius sumažino iki 54 600 Eur; pakeitė Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl delspinigių išieškojimo ir nustatė, kad išieškoma 54 600 Eur delspinigių suma; Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl palūkanų išieškojimo pripažino negaliojančiu; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. arba iki 18 200 Eur nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šalių laisva valia, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra lygiavertės sutarties šalys, patirtį turintys verslininkai. Paskolos gavėjas atsakovas J. J. buvo verslininkas, daug metų vadovavo savo individualiai J. įmonei „J.“ (ieškovei), o atsakovas J. A. nuolat skolina pinigus už palūkanas. Paskola pagal sutartį buvo imama siekiant padengti su ieškovės verslu susijusias skolas. Paskolos sutartis sudaryta pas notarą, paskolos gavėjui papildomai buvo išaiškintos visos paskolos sutarties sudarymo pasekmės, aptartas palūkanų dydis.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas J. J. ir jo neribotos atsakomybės įmonė „J.“ (ieškovė) paskolos sutarties sudarymo metu buvo itin aukštą kreditavimo riziką turintys asmenys, turėjo esminių finansinių sunkumų, skolinosi pinigus antstolių išieškomoms verslo skoloms padengti, todėl, akivaizdu, įprastinė kredito įstaiga jiems pinigų nebūtų skolinusi. Ieškovei liko galimybė skolintis ne iš institucinių kreditorių, bet fizinių asmenų, kuriems, atsižvelgiant į aukštą rizikos laipsnį, priimtina rizika skolinti už didesnes negu verslo paskolos palūkanas.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir buvo sprendžiamas tos pačios paskolos sutarties sąlygų sąžiningumo klausimas, teismas konstatavo, jog tiek 40 proc., tiek 46 proc. dydžio palūkanos, numatytos sutartyje, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nėra aiškiai per didelės, ir ieškinio dalį dėl palūkanų mažinimo iki 5 proc. atmetė. Kartu teismas nurodė, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama tik didesnė iš reikalaujamų sumų, todėl, pritaikęs šešių mėnesių ieškinio senatį ir delspinigius sumažinęs iki 54 600 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl palūkanų išieškojimo pripažino negaliojančia.

12. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra sąžininga paskolos sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) sumažinti nuo 0,3 iki 0,15 proc. už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Tai sudarytų 54 proc. per metus ir iš esmės atitiktų civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 priimtame ir įsiteisėjusiame sprendime pateiktą aiškinimą. Pritaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, kurį prašė taikyti ieškovė, delspinigių dydis būtų 27 300 Eur.

13. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo dalį dėl sutartinių palūkanų ir delspinigių skaičiavimo nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, pažymėdamas, kad atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl pagrindo nutraukti bylą dėl delspinigių mažinimo ir senaties termino taikymo yra nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 priėmė ir patvirtino J. J. atsisakymą ieškinio, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė ne J. J., o kitas asmuo – J. įmonės „J.“ nemokumo administratorius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovas J. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygas ir sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) sumažinti iki 0,15 proc. už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti; netenkinus tokio prašymo, atmesti ieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir netesybų sumažinimo; skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta netesyboms pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutartį taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir nustatyti, kad delspinigių suma yra 27 300 Eur, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti; netenkinus tokio prašymo, atmesti reikalavimą dėl ieškinio senaties netesyboms skaičiuoti taikymo; skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JK-11055), nurodant, kad skolininko J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 127 300 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 27 300 Eur delspinigių, panaikinti ir ieškinio reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pakeitimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais

15.1. Delspinigiai nepagrįstai sumažinti dėl to, kad: šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021; nebuvo įvertinta aplinkybė, kad delspinigiams jau pritaikyta senatis, nors skola iš dalies padengta antstolio pagalba tik po 2,5 metų, be to, visa apimtimi panaikintos sutartimi sulygtos, teismo vertinimu, baudinės palūkanos, todėl dar labiau mažinant delspinigius yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas; paskolos sutartis nutraukta, todėl keisti sąlygas po sutarties nutraukimo yra neteisėta.

15.2. Paskolos sutarties 8.1 punkte įtvirtinta, kad „palūkanos ir delspinigiai yra skaičiuojami ir po sutarties pasibaigimo“, šiuo atveju – po paskolos sutarties vienašalio nutraukimo dėl paskolos gavėjo kaltės.

15.3. Didžioji paskolos suma – 68 000 Eur – atsakovo J. J. nurodymu buvo pervesta antstoliui D. B.. Tai patvirtina, kad įprastomis sąlygomis atsakovui net kredito įstaigos (bankai) neteikė paskolos, nes didžioji jos dalis buvo nukreipta tuo metu buvusiai kitai atsakovų verslo skolai kitiems asmenims padengti, todėl ir didesni delspinigiai yra pateisinami.

15.4. Teismas nepaneigė atsakovo J. A. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, paremtų teismų praktika, kurioje iš esmės analogiškas šalių vertinimas buvo atliktas kitoje civilinėje byloje ir teismas priteisė 0,49 proc. dydžio delspinigius.

15.5. Teismas priteisė didesnę delspinigių sumą – 54 600 Eur (po senaties pritaikymo), nes iki kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dienos (2017 m. lapkričio 29 d.) buvo susikaupę 36 472,21 Eur palūkanų. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu delspinigiai sumažinti iki 27 300 Eur, tai akivaizdžiai, be kitų argumentų, prieštarauja civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 priimtam teismo sprendimui. Delspinigių dydžio klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiu sprendimu, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui J. A. dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir baudinių delspinigių, tretieji asmenys – antstolis D. S., J. įmonė „J.“ (ieškovo pusėje), D. J., priėmė ir patvirtino J. J. atsisakymą ieškinio. Tai buvo pagrindas nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1431-656/2021 dalį dėl ieškinio reikalavimo sumažinti delspinigius.

15.7. Ieškovė turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą visose trijose nagrinėtose civilinėse bylose. Laikytina, kad dėl delspinigių dydžio jau yra išspręsta civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Ieškovė, dalyvavusi nurodytose bylose kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, teismų procesinių sprendimų neskundė, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nagrinėjamos bylos dalis dėl delspinigių nutrauktina.

15.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties termino delspinigiams taikymo. Senatis delspinigiams skaičiuoti jau yra pritaikyta civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiu sprendimu, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškinio senaties termino delspinigiams taikymo taip pat nutrauktina.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Paskolos sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) sąžininga sumažinti nuo 0,3 iki 0,15 proc. už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Tai sudarytų 54 proc. per metus ir iš esmės atitiktų civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 priimtame ir įsiteisėjusiame sprendime pateiktą aiškinimą. Skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokio teismo sprendimo nepagrįstumą.

16.2. Šioje byloje nėra nustatytas ieškinio tapatumas, lyginant su civilinėmis bylomis Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021. Subjektai – atsakovas J. J. ir ieškovė – nėra tapatūs. Civilinės bylos, kurioje atsakovas J. J. atsisakė savo ieškinio reikalavimų, baigtis, ją nutraukiant, neturi įtakos tokioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusios ieškovės teisei ginčyti jos bankroto byloje pateiktų reikalavimų pagrindu esančių sandorių nuostatas.

16.3. Paskolos sutarties nutraukimo aplinkybės nenaikina ieškovės, kaip laiduotojos, teisės ginčyti laiduoto sandorio nuostatas. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, todėl šios aplinkybės paneigia atsakovo J. A. poziciją dėl paskolos sutarties rizikingumo.

16.4. Teismas sprendime pasisakė, kad, ieškovės prašymu pritaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, delspinigių dydis yra 27 300 Eur. Teismas nurodė taikomą teisės normą, jos reglamentuojamą laiko periodą bei faktą, kad ginčo šalis pateikė prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Dėl to atsakovo argumentai apie visišką nepasisakymą dėl senaties termino neatitinka tikrovės.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. J. ir D. J. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 delspinigių klausimas buvo išspręstas, nes nurodytoje byloje J. J. atsisakė ieškinio ir delspinigių mažinimo klausimas nebuvo išspręstas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 Eur nutraukė ir delspinigių mažinimo klausimas nebuvo išspręstas.

17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 30 punkte pateikti išaiškinimai paneigia atsakovo teiginius, kad delspinigių mažinimas pažeidžia sutarties laisvės principą.

17.3. Sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 teismas skaičiavo 0,3 proc. dydžio delspinigius, o nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas taikė 0,15 proc. dydžio delspinigius, todėl nėra apeliaciniame skunde įvardyto prieštaravimo tarp teismų procesinių sprendimų. Apelianto prašymas nutraukti civilinės bylos dalį yra nepagrįstas.

17.4. Nesutiktina su atsakovo J. A. teiginiais dėl delspinigių procentinio dydžio apskaičiavimo ir jų skaičiavimo būdo. Turi būti vadovaujamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

17.5. Teismas sprendime įvertino ir pasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, jį taikė ir apskaičiavo konkrečią delspinigių sumą. Nurodymas, kad senatis delspinigiams skaičiuoti jau yra pritaikyta civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiu sprendimu, yra nepagrįstas, nes sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 teismas delspinigius skaičiavo 0,3 proc. dydžio, o šioje civilinėje byloje – 0,15 proc. dydžio, ir tai nelaikytina įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygas ir sumažino sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) nuo 0,3 iki 0,15 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną; netesyboms pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutartį skaičiuoti pritaikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir nustatė, kad delspinigių suma yra 27 300 Eur; atitinkamai pakeitė Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JK-11055), nustatydamas, kad skolininkų J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 127 300 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 27 300 Eur delspinigių; panaikino Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JK-11055) dalį, pagal kurią kreditoriaus su skolininku sudarytoje Sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos ir Sutartyje nurodyto dydžio bei apskaičiavimo būdo delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; priteisė atsakovui J. A. 650 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

21. Apeliantas (atsakovas) J. A. apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, kad netesybų (delspinigių) dydžio mažinimo klausimai jau yra išspręsti civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, ieškovė, dalyvavusi nurodytose bylose trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, teismų priimtų procesinių sprendimų neskundė, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nagrinėjamos bylos dalis dėl nurodyto ieškinio reikalavimo nutrauktina. Be to, apelianto (atsakovo) teigimu, ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuoti jau yra pritaikytas civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nagrinėjamos bylos dalis dėl reikalavimo delspinigiams skaičiuoti taikyti ieškinio senaties terminą taip pat nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

22. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

23. Aktualiu nagrinėjamai bylai CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos aiškinimo ir taikymo klausimu teismų praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų ieškinių tapatumui konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, kt.).

24. Sprendžiant šalių tapatumo klausimą, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

25. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ne J. J., kaip yra civilinių bylų Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021 atveju, o kitas asmuo – J. įmonės „J.“ nemokumo administratorius, todėl atsakovo J. A. argumentus, kad bylos dalis dėl reikalavimų sumažinti netesybų dydį bei netesyboms skaičiuoti taikyti ieškinio senaties terminą turėtų būti nutraukta, atmetė kaip nepagrįstus.

26. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1191-918/2019 buvo iškelta ir išnagrinėta pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui J. A., dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui D. S., J. įmonei „J.“, D. J.. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1431-656/2021 buvo iškelta ir išnagrinėta pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui J. A., dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui D. S., bankrutavusiai J. įmonei „J.“, D. J., Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarei J. K.. Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi J. įmonė „J.“ reiškia ieškinį atsakovams J. A., J. J. ir D. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – notarė J. K.. Taigi formaliai nagrinėjamos ir ankstesnių išnagrinėtų bylų šalys nesutampa, nes ieškovai yra skirtingi asmenys (J. J. ir bankrutavusi J. įmonė „J.“), byloje nenustatyta, kad juos sietų teisių perėmimas. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, šalių tapatumo vertinimui svarbus ne formalusis šalių procesinis statusas, o tai, ar jos yra susietos to paties materialiojo teisinio santykio, kurį išsprendė teismas galutiniu sprendimu, priimtu ankstesnėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent tokia procesinė situacija susiklostė nagrinėjamu atveju.

27. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019, konstatuotų aplinkybių matyti, kad toje byloje ieškovas J. J. pareiškė tokius reikalavimus: atsakovo J. A. vienašališkai atliktą ieškovo ir atsakovo 2016 m. birželio 3 d. sudarytos paskolos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ab initio (nuo pradžios) ir įpareigoti atsakovą vykdyti paskolos sutartį; panaikinti ieškovo ir atsakovo 2016 m. birželio 3 d. sudarytos paskolos sutarties 8.1 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti ieškovo ir atsakovo 2016 m. birželio 3 d. sudarytos paskolos 7.1 punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį, ir sumažinti 0,3 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio bei panaikinti 7.2 punktą kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėjęs teismas, gavęs ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo atsisakymą ieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. 2-1191-918/2019 nutraukė.

28. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021, konstatuotų aplinkybių matyti, kad toje byloje ieškovas J. J. pareiškė tokius reikalavimus: pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo 2016 m. birželio 3 d. sudarytos paskolos sutarties 4.1 punkte nustatytos 40 proc. dydžio metinės palūkanos ir 4.3. punkte nustatytos 46 proc. dydžio metinės palūkanos prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams ir jas sumažinti iki 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurių suma laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. būtų 6 260 Eur; pripažinus, kad teisingos ir protingos yra 5 proc. dydžio metinės palūkanos, panaikinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl 30 067,21 Eur palūkanų, nurodant, kad likusi palūkanų suma – 6 260 Eur; paskolos sutarties 7.1 punkte nurodytiems 0,3 proc. dydžio delspinigiams skaičiuoti taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, be to, delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. dydžio arba 18 200 Eur sumos; Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl 65 327,79 Eur delspinigių išieškojimo pripažinti negaliojančiu; Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl 6 260 Eur palūkanų išieškojimo pripažinti negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties 7.1 punkte nurodytiems 0,3 proc. dydžio delspinigiams skaičiuoti taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir delspinigių sumą sumažino iki 54 600 Eur; pakeitė Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl delspinigių išieškojimo ir nustatė, kad išieškoma 54 600 Eur delspinigių suma; Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JK-11055 dalį dėl 6 260 Eur palūkanų išieškojimo pripažino negaliojančiu; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 Eur nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu; kitą ieškinio dalį atmetė. Bylą nagrinėjęs teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 Eur, nurodė, kad šis ieškinio reikalavimas tapatus tam, kuris buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019, užbaigtoje įsiteisėjusia teismo nutartimi nutraukti bylą, priėmus ieškovo atsisakymą ieškinio, o bylą nutraukus dėl ieškinio atsisakymo vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

29. Bankrutavusi J. įmonė „J.“ tiek civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021 dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje – palaikė ieškovo J. J. poziciją ir prašė ieškinį patenkinti ieškovo nurodytais motyvais. Nurodytose civilinėse bylose bankrutavusi J. įmonė „J.“ turėjo procesines teises ir galimybę išdėstyti savo poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų sumažinti delspinigius, o nesutikdama su teismų priimtais procesiniais sprendimais, juos apskųsti instancine tvarka (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Tiek ieškovo J. J., kaip paskolos gavėjo, tiek trečiojo asmens bankrutavusios J. įmonės „J.“, kaip laiduotojo, įsipareigojusio solidariai su paskolos gavėjais atsakyti už tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą, materialusis teisinis interesas nurodytose civilinėse bylose buvo vienodas – kad netesybos (delspinigiai) būtų sumažintos, netesyboms (delspinigiams) skaičiuoti pritaikytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nes bankrutavusi J. įmonė „J.“, kaip laiduotoja pagal paskolos sutartį, paskolos davėjui įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjai.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sutiktina su apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti subjektų, dalyvavusių įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais užbaigtose civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir Nr. e2-1431-656/2021 ir dalyvaujančių nagrinėjamoje byloje, tapatumą. Darytina išvada, kad aptartose civilinėse bylose teismų priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai nagrinėjamos bylos ieškovei bankrutavusiai J. įmonei „J.“ turi res judicata galią ir ji šioje civilinėje byloje negali iš naujo pareikšti analogiškų ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

31. Priešingas subjektų tapatumo aiškinimas reikštų netoleruotiną teisinę situaciją, kad, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo išnagrinėtas paskolos gavėjo ieškinys dėl paskolos sutarties sąlygų, nustatančių netesybų dydį, modifikavimo, taip pat ieškinio senaties termino netesyboms skaičiuoti taikymo klausimai, už paskolos gavėjo prievolių tinkamą įvykdymą solidariai įsipareigojęs atsakyti laiduotojas, dalyvavęs paskolos gavėjo inicijuotoje civilinėje byloje, galėtų inicijuoti naują civilinę bylą, dar kartą pareikšdamas tą patį reikalavimą dėl netesybų sumažinimo tuo pačiu pagrindu, ir teismas naujoje byloje pakartotinai spręstų tos pačios sutarties tų pačių sąlygų modifikavimo tuo pačiu pagrindu, taip pat ieškinio senaties termino netesyboms skaičiuoti taikymo klausimus, nepaisant šiais klausimais jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ankstesnėje byloje, kurioje laiduotojas dalyvavo, tik ne kaip šalis, bet kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

32. Vertinant nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų ir jų faktinio pagrindo (ne)tapatumą, pažymėtina tai, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, kuris yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bankrutavusios J. įmonė „J.“ pareikšti reikalavimai (pagrindiniai) – pakeisti 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygas ir sumažinti sutarties 7.1 punkte nurodytas netesybas (delspinigius) iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną; skaičiuojant netesybas pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutartį, taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ir nustatyti, kad delspinigių suma yra 18 200 Eur, – yra iš esmės identiški tiems, kurie buvo pareikšti civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021. Tiek nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose, tiek šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai grįsti aplinkybėmis, kad 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties 7.1 punkte nustatytos netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės, nesąžiningos, neatitinka kasacinio teismo praktikoje numatytų dydžių, sudaro pagrindą kitai sutarties šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, todėl mažintinos iki protingo dydžio, be to, netesyboms skaičiuoti taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad ieškovų (J. J. ir bankrutavusios J. įmonės „J.“) teisinis suinteresuotumas, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė tiek išnagrinėtose, tiek nagrinėjamoje bylose reiškia siekį, kad netesybos (delspinigiai) būtų sumažintos, o joms skaičiuoti būtų pritaikytas ieškinio senaties terminas. Taigi nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo ir senaties termino joms skaičiuoti taikymo vertintini kaip tapatūs civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021 pareikštų ieškinių dalykui, nepaisant lingvistinių formuluočių skirtumo, o teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, sudaranti ieškovės reikalavimų nagrinėjamoje byloje faktinį pagrindą, nesiskiria nuo aplinkybių, sudariusių ieškinio faktinį pagrindą civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021. Pastebėtina tai, kad ieškovės reikalavimas šioje civilinėje byloje – pakeisti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JK-11055), nustatant, kad skolininkų J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 118 200 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 18 200 Eur delspinigių, – yra išvestinis ir nekeičia aplinkybės, jog nagrinėjamo ieškinio dalykas yra tapatus, kaip ir išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021. Tai reiškia, kad ieškovė šioje civilinėje byloje siekia nuginčyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-1191-918/2019 ir e2-1431-656/2021 nustatytus materialiuosius teisinius santykius.

34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą, tapatų tam, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1431-656/2021.

35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinių tapatumą ir bylos nutraukimo pagrindus, bei nepagrįstai išnagrinėjo bylos dalį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir netesybų (delspinigių) sumažinimo, ieškinio senaties termino netesyboms (delspinigiams) skaičiuoti taikymo ir vykdomojo įrašo pakeitimo, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti – apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir civilinės bylos Nr. e2-1863-392/2021 dalį pagal ieškovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ ieškinio reikalavimus atsakovams J. A., J. J. ir D. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. K., dėl netesybų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo dalies panaikinimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų perskirstymo

37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas J. A. pirmosios instancijos teisme turėjo 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį, prašymo dėl papildomų dokumentų ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą).

39. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 ir 8.16 punktų nuostatas apskaičiuotų maksimalių atlygintinų tokio pobūdžio išlaidų dydžių.

40. Ieškovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ ieškinį patenkinus iš esmės tik nedidele dalimi (patenkintas tik išvestinis reikalavimas, o byla dėl pagrindinių ieškinio reikalavimų – nutraukta), atsakovui J. A. priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos, t. y. 1 270,50 Eur, iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

41. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

42. Atsakovas J. A. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bylinėjimosi išlaidos faktiškai buvo patirtos, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl 2016 m. birželio 3 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties 7.1 punkte nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo iki 0,15 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, senaties termino netesyboms skaičiuoti taikymo, nustatant, kad delspinigių suma yra 27 300 Eur, Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JK-11055) pakeitimo, nustatant, kad skolininkų J. J. ir D. J. skolinio įsipareigojimo suma yra 127 300 Eur, iš jų – 100 000 Eur negrąžinta paskolos suma ir 27 300 Eur delspinigių, ir civilinės bylos dalį dėl nurodytų ieškinio reikalavimų nutraukti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ (juridinio asmens kodas 120545468) administravimui skirtų lėšų priteisti 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisLaima Ribokaitė