- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-883-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10481-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų turtinę žalą, kurią sudaro 14 481 Eur (ekvivalentas 50 000 Lt) ir 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 21 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00655 administravimo išlaidas 239,98 Eur, vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00655 kitas vykdymo išlaidas 1 340,70 Eur, neteisėtai bei nepagrįstai priteistas civilinėje byloje Nr. e2A-790-852/2022 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ iš ieškovo D. S. bylos išlaidas už advokato pagalbą ir bylinėjimosi išlaidas 1 091 Eur ir kurios atsirado dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, nagrinėjant šias civilines bylas: dėl neteisėtų teisėjų bei Vilniaus apygardos teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-790-852/2022 Vilniaus apygardos teisme, bei dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-1844-905/2023 Vilniaus miesto teisme bei civilinę bylą Nr. e2S-1151-577/2023 Vilniaus apygardos teisme dėl proceso neatnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021; priteisti 100 000 eurų iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kaip įstatymų leidėjo dėl antikonstituciniu ir ydingu teisiniu reguliavimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui D. S. 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus: (i) nurodyti aiškių ieškinio faktinį pagrindą, ieškinį parengti glausta forma jame nurodant ieškinio reikalavimus, kurie pagrindžiami esminiais faktiniais duomenimis ir pridėtais rašytiniais įrodymais; (ii) pažymėjo, jog ieškovas jau yra pareiškęs tapačius reikalavimus kitoje civilinėj byloje; (iii) ieškovo priedų sąraše nurodomos abėcėlės raidės nėra tinkamas priedų nurodymas; (iv) išaiškino teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas 2025 m. balandžio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo: (i) nesutiko, jog yra ieškinio trūkumai; (ii) nurodė, jog priedus išvardijo tiksliai; (iii) nurodytas ieškinio faktinis pagrindas.
II. Pirmosios instancijos nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo argumentai:
4.1. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurio forma liko nepakitusi. Patikslintas ieškinys liko perkrautas perteklinės ir su bylos ieškinio reikalavimais nesusijusiomis faktinėmis aplinkybėms. Nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas. Tokiu būdu apsunkinama ne tik teismo pareiga apginti galimai pažeistas žmogaus (ieškovo) teises, bet ir neužtikrinama atsakovų teisė gintis nuo ieškinio.
4.2. Ieškovui buvo išaiškinta teisė turėti kvalifikuotą teisininką, kuris parengtų ieškinį.
4.3. Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje buvo nurodyta ir tai, kad kitoje civilinėje byloje ieškovas jau yra pareiškęs reikalavimus, todėl tapatūs reikalavimai kitoje byloje negali būti reiškiami.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui; nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo atskirojo skundo nagrinėjimo bei perduoti šį atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui nuspręsti, kuris teismas apeliacine tvarka turės nagrinėti šį atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6. Nurodė, jog nemokamos teisinės pagalbos negauna, nes neatitinka reikalavimų. Neturi galimybės turėti privataus advokato dėl advokatų prašomų honorarų.
7. Ieškiniu yra reikalaujama žalos atlyginimo padarytos teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, o teismas net neįsigilino į ieškinio turinį. Klaidingai nustatė faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką.
8. Pažymėjo, jog žemesnės instancijos teismas turi vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartimis ir nurodo, jog kitoje ieškovo cituojamoje civilinėje byloje, susiklosčius identiškai situacijai, nutartis buvo panaikinta.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami turinio ir formos reikalavimai. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis, taigi, atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 306 straipsniuose.
11. Atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodytas apelianto reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) ir kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas). Atskirojo skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai atskirojo skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Ieškovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui motyvuojant, jog ieškovas per nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir formaliai vertino jo pateiktą patikslintą ieškinį, neatsižvelgė į ieškinyje išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus bei nepagrįstai konstatavo, kad nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovas pažymi, jog 2025 m. balandžio 28 d. pateiktu patikslintu ieškiniu buvo nurodyti konkretūs ir aiškūs ieškinio faktinio pagrindo duomenys, reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai, ieškinys grindžiamas esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir pridėtais rašytiniais įrodymais. Priedai ieškinyje buvo nurodyti tiksliai ir nuosekliai. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog reiškia tapačius reikalavimus kitoje civilinėje byloje, kadangi faktinis pagrindas ir dalykas skiriasi, o pats teismas, anot ieškovo, netinkamai identifikavo ieškinio esmę. Ieškovas taip pat pabrėžia, jog dėl turtinės padėties neturi galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam nesuteikiama, kadangi, kaip nurodyta, jis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Dėl finansinės padėties taip pat neturi galimybės pasitelkti privatų advokatą, kadangi advokatų reikalaujami honorarai yra per dideli. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują procesinį sprendimą – laikyti, kad ieškinys yra paduotas tinkamai.
14. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama. CPK nustato byloje dalyvaujantiems asmenims pareigą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (šiuo atveju – teise kreiptis į teismą) naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl teisė kreiptis į teismą negali būti tinkamai įgyvendinama be taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad, taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, kuris veiktų negatyviai ir paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 19074/05, 32–33 punktai). Teisė į teisminę gynybą negali būti realizuojama nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesu, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, ir CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų. Jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
15. Nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Tik aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti reiškiami reikalavimai kitai proceso šaliai, taip pat aiškios juos pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikštų reikalavimų, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis) ar per kaip įmanoma trumpesnį terminą, nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
16. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šalių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą, todėl šis institutas negali būti taikomas tik formaliai (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
17. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio itin didelę apimtį (97 lapai ir 106 lapai), pažymėtina, kad tokia ieškinio apimtis nėra pagrįsta reikalavimo sudėtingumu (iš esmės reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kiti prašymai – procesiniai) ir pažeidžia vieną iš civilinio proceso principų – proceso koncentraciją (CPK 7 straipsnis). Itin didelė ieškinio apimtis, nesant tam objektyvių priežasčių, yra netinkamas ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo formulavimas. Nors asmenys patys sprendžia su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus (įgyvendinimo būdus ir apimtį), tačiau itin didelės apimties ieškinio pateikimas sąlygoja, jog nebus tinkamai nustatytos nagrinėjamo ginčo ribos.
19. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Bendrieji reikalavimai procesinių dokumentų turiniui yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas ir pagrindas procesiniuose dokumentuose turi būti išdėstyti aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam vidutinių gebėjimų asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007).
20. Kaip jau minėta, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad ieškovas formuluodamas savo ieškinį privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Teisinio ieškinio pagrindo ieškovas nurodyti ir suformuluoti neprivalo, nes nurodytam faktiniam reikalavimo pagrindui tinkamos teisės (teisės normų) nustatymas yra teismo pareiga. Taip pat teismas nėra saistomas ir ieškovų nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu. Nepaisant kokiomis teisės normomis ieškovas grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, tik teismas nustato koks norminis reguliavimas (norminis aktas ar aktai) yra taikomi nagrinėjant konkrečią bylą pagal šalių nurodomas aplinkybes. Teisingumas yra įvykdomas teismui tinkamai atliekant savo pareigą, t. y. šalių pateiktą faktinę situaciją teismui vertinant pagal teisinio reguliavimo normas. Tokiu būdu yra realizuojamas civilinio proceso principas iura novit curia (lot. teismai žino teisę).
21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje cituodamas įvairus teisės aktus, pateikdamas jų komentarus ir vertinimus, apkraudamas ieškinį šiomis nebūtinomis dalimis (ypač tokia apimtimi, kokia tai daro ieškovas), tokiu būdu nereikalingai didindamas kitų proceso dalyvių patirtinas sąnaudas dalyvaujant byloje, elgiasi priešingai proceso operatyvumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir proceso koncentracijos principams.
22. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai pasirengti būsimam procesui ir apsibrėžti ginčo ribas, pagrįstai pareikalavo tikslinti ieškinio pagrindą, kad argumentai ieškinyje būtų pateikti koncentruotai. Tokio reikalavimo nustatymas dirbtinai nesuvaržo ieškovo teisės kreiptis į teismą, nepagrįstai neapsunkina šios teisės įgyvendinimo. Priešingai, ieškovui koncentruotai aptarus ieškinio pagrindą, atsakovams reikės mažesnių laiko sąnaudų atsikirtimams į ieškovo ieškinį pateikti, bus greičiau išnagrinėta byla ir atkurta teisinė taika.
23. Lietuvos civilinio proceso teisėje nėra nustatyti konkretūs reikalavimai ieškinio apimčiai, tačiau kaip orientyras ieškinio apimčiai galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 105 punkte nustatytasis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad didžiausias ieškinyje pareiškiamų puslapių skaičius negali viršyti 50, o kad su procesiniais dokumentais būtų lengviau susipažinti jie turi būti pateikti vienu iš įprastų šriftų ne mažesniu kaip 12 punktų dydžio, ir pan. (81 punkto b papunktis).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog daugybės teisminės praktikos pateikimas ieškinyje savaime nepagrindžia ieškinio pagrindo ir (ar) reikalavimų (dalyko). Nesant tinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo, negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, todėl ieškovo ieškinys negali būti priimtas nagrinėti tol, kol nebus pašalinti jo trūkumai. Pirmosios instancijos teismo išvada laikyti nepaduotu ieškinį, kuris po nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nėra ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinyje aiškiai nenurodytas ieškinio pagrindas – konkrečios aplinkybės, kurios pagrindžia ieškinio reikalavimus, per daug išsiplečiama ties aplinkybių aiškinimu, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku, o ieškinio apimtis, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, yra akivaizdžiai per didelė.
25. Ieškovo argumentas dėl negalėjimo pasinaudoti nemokama teisine pagalba ar samdyti advokatą atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas. Tai, kad asmuo neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reikalavimų, o dėl finansinių aplinkybių neturi galimybės samdyti privataus advokato, savaime nesudaro pagrindo netaikyti įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nustato, kad ieškinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Asmens procesinis statusas ar finansinė padėtis neatleidžia nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio turinį. Aplinkybė, kad ieškovas nepajėgia tinkamai suformuluoti ieškinio, negali būti vertinama kaip pateisinanti procesinių trūkumų egzistavimą ir nesudaro pagrindo teismui priimti tokiu atveju ieškinį, kai jis su trūkumais.
26. Ieškovas atskirajame skunde pažymi, jog žemesnės instancijos teismas turi vadovautis aukštesnės instancijos teismo priimtomis nutartimis. Ieškovas nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-562-739/2024 ieškovo kito ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nenustačius trūkumų ir ši byla identiška šioje byloje susiklosčiusiai situacijai. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-562-739/2024 ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nors pirma turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti. Taigi, situacija nėra tapati šioje byloje susiklosčiusiai, kadangi šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.