Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174 /1, sudaryta akcinės bendrovės (toliau – AB) Sampo banko su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimu nustatyti, kad pastarasis laidavimas D. S. atžvilgiu pasibaigė kitą dieną (2006 m. balandžio 25 d.) po sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo; 2) pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA – BK200510-1174 /1, sudaryta AB Sampo banko su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kita; 3) pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, kurį atliko / vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ negaliojančiu (ab initio) (CK 1.78 straipsnio 1–5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis ir kt.); 4) priteisti ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Ieškovas nurodė, kad UAB „NBG grupė“ buvo įsteigta 2005 m. rudenį lygiomis dalimis (po 50 proc. akcijų) dviejų fizinių asmenų, t. y. ieškovo D. S. ir R. K. 2005 m. spalio mėn. ieškovas, kaip UAB „NBG grupė“ administracijos vadovas, su AB Sampo banku pasirašė Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK-200510-1174. 2006 m. balandžio 7 d. sutuoktiniai R. K. ir K. K. visas nuosavybės teise turėtas UAB „NBG grupė“ akcijas pardavė antrajam akcininkui D. S., kuris tapo vieninteliu UAB „NBG grupė“ akcininku ir juo buvo iki pat šio juridinio asmens pabaigos. 2007 m. gegužės 10 d. UAB „NBG grupė“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. spalio 6 d. ji buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taip pat nurodė, kad 2013 m. kovo 21 d. AB Sampo banko teisių perėmėjas po reorganizacijos Danske Bank A/S kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš laiduotojų ir kaip teisinį pagrindą dalyje dėl D. S. nurodė su juo 2005 m. spalio 7 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. FA - BK200510-1174/1 (civilinė byla Nr. 2-1062-110/2014). Ieškovas nurodė, jog laidavimas pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA – BK200510-1174 /1 pripažintinas pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu (pirmasis ieškinyje pareikštas reikalavimas), nes AB Sampo bankui ir Danske Bank A/S atsisakius sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo už UAB „NBG grupė“ (pagrindinė skolininkė) pagal Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK-200510-1174 bei palikus tik vieną vienintelį iš trijų solidarių laiduotojų D. S. (ieškovą), pastarajam teko ir laidavimo atsakomybės neproporcingas atsakomybės padidėjimas. Todėl, ieškovo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Ieškovas šį reikalavimą taip pat grindžia tuo, kad nei jis, kaip trečiasis solidarus laiduotojas, nei UAB „NBG grupė“ nebuvo informuoti apie AB Sampo banko ketinimus ir (ar) derybas su kitais dvejais solidariais laiduotojais (sutuoktiniais R. K. ir K. K.) dėl laidavimo panaikinimo, nors to imperatyviai reikalauja įstatymai. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės nuo pačios skolininkės UAB „NBG grupė“ ir trečiojo solidaraus laiduotojo D. S. (ieškovo) daugiau negu 8 metus buvo slepiamos, iki tol, kol patys sutuoktiniai R. K. ir K. K. ir jų advokatas atskleidė šią situaciją. Ieškovas pažymėjo, kad aplinkybės, jog AB Sampo bankas ir Danske Bank A/S atsisakys R. K. ir K. K. laidavimo, 2005 m. spalio mėn. sudarant laidavimo sutartį laiduotojas D. S. nenumatė ir tokių galimų padarinių neprisiėmė. Ieškovas taip pat prašė laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA – BK200510-1174 /1 pripažinti pasibaigusiu CK 6.86 straipsnio, 6.87 straipsnio 6 dalies ar kitu pagrindu (antrasis ieškinyje pareikštas reikalavimas). Ieškovo teigimu, atsakovas Danske Bank A/S, būdamas kreditoriumi UAB „NBG grupė“ bankroto byloje, turėjo pareigą ginčyti neteisėtus bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „NBG grupė“ ilgalaikio turto pardavimus už nepagrįstai mažą kainą, tokiu būdu Danske Bank A/S turėjo galimybę skolą atgauti iš pagrindinės skolininkės UAB „NBG grupė“. Teigia, jog kreditorius Danske Bank A/S galėjo atgauti visus paskolintus pinigus, tačiau paties kreditoriaus Danske Bank AS neveikimas UAB „NBG grupė“ bankroto proceso metu lėmė, kad jis likusios negrąžintos paskolos sumos iki šiol neatgavo. Ieškovas pažymėjo, kad BUAB „NBG grupė“ turto būtų užtekę visiems kreditorių reikalavimams patenkinti (iškėlus bankroto bylą įmonė turėjo 222 744 Lt turto daugiau negu įsipareigojimų ir skolų). Pasak ieškovo, atsakovas Danske Bank A/S, būdamas vienu iš didžiausių kreditorių minėtos įmonės bankroto byloje, dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose ir balsuodamas juose, pats palaikė ir balsavo už vertingo parduodamo UAB „NBG grupė“ nekilnojamojo turto galimai neteisėtą ir neprotingą kainos (su)mažinimą kelis kartus (per mažiau kaip kalendorinius metus šio nekilnojamojo turto kaina galimai neteisėtai buvo sumažinta nuo 480 000 Lt iki 80 000 Lt). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad įkeisto turto savininkui AB Šiaulių bankui atsisakius pasiimti vertingą nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė buvo mažiausiai 490 000 Lt, atsakovas Danske Bank A/S galėjo šį vertingą nekilnojamąjį turtą pasiimti savo žinion ir visiškai pasidengti 50 000 Lt paskolą su visomis palūkanomis, o kitiems kreditoriams, tarp jų ir įkeisto turto savininkui AB Šiaulių bankui, pervesti kainos skirtumą pinigais (likusi įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui nepadengta paskolos suma tuo metu buvo tik apie 139 000 Lt). Be to, ieškovo teigimu, atsakovas galėjo prašyti bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo nustatyti dalį šiame nekilnojamame turte, arba pasiimti kitą vertingą kilnojamąjį bankrutuojančios įmonės turtą, tačiau šiomis galimybėmis atsakovas Danske Bank A/S nepasinaudojo. Pasak ieškovo, atsakovas Danske Bank A/S, būdamas antru pagal dydį kreditoriumi UAB „NBG grupė“ bankroto byloje ir turėdamas patyrusius teisininkus bei didelę tokių klausimų sprendimo patirtį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą bankroto bylą nagrinėjančiame Kauno apygardos teisme ginčyti minėtus galimai neteisėtus, visų kreditorių interesus pažeidžiančius BUAB „NBG grupė“ ilgalaikio turto pardavimus. Tačiau, ieškovo teigimu, kreditorius Danske Bank A/S minėtų galimai neteisėtų sandorių neginčijo, o po septynerių metų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, galimai nepagrįstai prašydamas pagrindinio skolininko BUAB „NBG grupė“ skolą su palūkanomis ir netesybomis priteisti iš šio juridinio asmens laiduotojų. Ieškovas ieškiniu taip pat ginčija 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį (trečiasis ieškinyje pareikštas reikalavimas), kuriuo Danske Bank A/S galimai perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teises į ieškovą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA – BK200510-1174/1. Ieškovas nurodė, jog UAB „Intrum Lietuva“ nepateikė tinkamų reikalavimo perleidimo faktą pagrindžiančių dokumentų ieškovui, ieškovas niekada nėra davęs sutikimo, kad reikalavimo teisės, kylančios iš 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA – BK200510-1174/1, būtų perleistos kitam asmeniui, taip pat kad būtų perleisti ieškovo asmens duomenys. Ieškovas kaip teisinį tokio reikalavimo pagrindą nurodo CK 1.78 straipsnio 1–5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.95 straipsnį, 6.101 straipsnio 1 dalį, 5 dalį. Reikalavimo teisių perleidimas, kurį galimai atliko pardavėjas atsakovas Danske Bank A/S ir pirkėja atsakovė UAB „Intrum Lietuva“, laikytinas negaliojančiu (ab initio) dėl šių priežasčių. Pirma, AB Sampo banko teisių perėmėjo pateiktame dokumente pavadinimu „2005-10-07 laidavimo sutartis Nr. FA - BK200510-1174 / 1“ nebuvo susitarta ir D. S. niekada nėra davęs sutikimo AB Sampo bankui ar jo teisių perėmėjams perduoti savo asmens duomenis į užsienio šalį ar tretiesiems asmenims ar (ir) perleisti iš laidavimo sutarties kylančias teises trečiajam asmeniui. Antra, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra tiesiogiai taikomas teisės aktas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvos Respublikoje. Trečia, tokiu būdu nesilaikyta ir grubiai pažeistos (pažeidžiamos) imperatyviosios CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pasak ieškovo, iki šiol jam asmeniškai nebuvo / nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys ir dokumentai apie galimą išieškotojo atsakovo Danske Bank A/S pasikeitimą. Be to, nors ieškovo ne kartą prašomas, nurodoma naujoji išieškotoja atsakovė UAB „Intrum Lietuva“ iki šiol galimai piktybiškai vengia pateikti išieškotojo pasikeitimą patvirtinančius dokumentus ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo teigimu, iš neteisės negali kilti teisė, todėl teismas negalėtų ginti UAB „Intrum Lietuva“ subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio.