Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. palikti galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti laidavimą (ieškovo ir AB Sampo banko 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1) ieškovo atžvilgiu pasibaigusiu. Prašymą grindė šiomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. Ieškovas nurodė, kad jis turi pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kiek tai riboja proceso atnaujinimą visais atžvilgiais, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, jeigu byla buvo nagrinėta apeliacinėje instancijoje. Ieškovas pažymėjo, kad būtent apeliacinės instancijos teisme buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios nebuvo ištaisytos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą. Ieškovas išnaudojo visas instancinės kontrolės galimybes, todėl pažeistas teises apginti galima tik naudojantis proceso atnaujinimo galimybe.

1.2. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ieškovas sužinojo 2022 m. liepos 29 d., kai gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo ne kaip apeliacinės, o kaip pirmosios instancijos teismas, todėl jam taikytina ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto analogija.

1.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su draudimu keisti atsakovui ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką apeliaciniame skunde bei kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, su bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą kitu faktiniu pagrindu, negu išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301, 302 straipsniai, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicine galia ir prejudicinių faktų taikymu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-179 straipsniai, 183, 185 straipsniai, 186 straipsnio 1, 4, 6 dalys ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su pareiga atsakovui pateikti atsiliepimą ir atsiliepimo nepateikimo pasekmėmis (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnis), proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), draudimu apeliacinės instancijos teismui (pa)teikti naujus įrodymus, aplinkybes bei motyvus, draudimu atsakovui keisti ieškinio faktinį pagrindą pateikiant apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą kitu faktiniu pagrindu apeliacinėje instancijoje, negu tai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis) bei motyvų nebuvimu apeliacinės instancijos teismo atskirose sprendimo dalyse (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės akcijas parduodančių ir (ar) pardavusių privačių fizinių asmenų akcininkų automatine laidavimo pabaiga pagal su kreditoriumi raštu sudarytą laidavimo sutartį už kitą asmenį pagrindinį skolininką, tokiu atveju (pri)taikant skolos perkėlimo instituto kriterijus ir (ar) normas, bei akcijas pardavusių privačių fizinių asmenų tokio laidavimo perkėlimą likusiam akcininkui kreditoriaus vienašaliu sprendimu ar vienašaliu žodiniu pareiškimu, Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami. Ieškovo teigimu, tai yra esminės teisės taikymo ir aiškinimo klaidos ir pažeidimai, turėję įtakos neteisėtam apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo priėmimui šioje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių ir su privalėjimu pradiniam kreditoriui AB Sampo bankui atlikti rašytinius kredito sutarties ir laidavimo sutarties pakeitimus įstatymų nustatyta tvarka su UAB NBG grupė ir laiduotoju (ieškovu), taip pat susijusių su laidavimo pasibaigimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir su reikalavimo teisių perleidimo ribojimu pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių su ydingu UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. sausio 19 d. apeliacinio skundo objektu ir aplinkybėmis bei procesine kompetencija (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 274 straipsnio 2 dalis).