Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Ramūnas Kamarauskas, R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2023 m. balandžio 25 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomąja byla teismui. Antstolis nurodė, kad 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-23-55-9392 jis netenkino pareiškėjos prieštaravimo dėl Turto įkainojimo ir atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nes pareiškėja nepateikė įrodymų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo. Antstolio vertinimu, pateiktame skunde pareiškėja taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo Turtas buvo įvertintas netinkamai. Deklaratyvių teiginių nurodymas, be konkrečių įrodymų pateikimo, nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos verte. Pareiškėja prieštaravimuose dėl Turto vertės ir skunde taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ekspertizė būtų atlikta netinkamai, kad ji prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams.

4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. S. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

6. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00573 vykdo Viliaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2022 m. kovo 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-2953 dėl 26 235,46 Eur skolos, 106,73 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. S. hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.

8. Vykdymo proceso metu antstolis 2022 m. birželio 22 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui R. S. priklausantį Turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

9. 2022 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu antstolis paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui (ekspertui) K. K.. Ekspertas 2023 m. vasario 20 d. parengė Ekspertizės aktą Nr. 23-02-20A, kuriuo nustatė, jog Turto rinkos vertė – 29 000 Eur. 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu antstolis informavo vykdymo proceso dalyvius apie ekspertizės metu nustatytą Turto vertę.

10. Nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta Turto verte, pareiškėja (išieškotoja) 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į antstolį su prieštaravimu, prašydama paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

11. Antstolis 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-23-55-9392 netenkino pareiškėjos prieštaravimo dėl Turto įkainojimo ir atsisakė skirti pakartotinę areštuoto Turto ekspertizę, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo.

12. 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. S-23-55-9392 ir paskirti pakartotinę ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjos įsitikinimu, Turto pardavimas už vykdymo proceso metu nustatytą kainą neatitiktų išieškotojos ir skolininko interesų derinimo ir pusiausvyros nuostatų, nes Turtas būtų parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą ir pareiškėja negautų savo reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjos vertinimu, ekspertizės aktu nustatyta Turto rinkos vertė nėra pagrįsta ir kelia rimtų abejonių: pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Turto vertė siekia net 46 339 Eur, tačiau ekspertizės akte nėra pateikta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kodėl Turtas yra beveik dvigubai mažesnės vertės, negu nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše. Pareiškėja nurodo, kad iš viešai prieinamų nekilnojamojo turto skelbimų matyti, jog panašaus nekilnojamojo turto (20–30 arų ploto žemės sklypų) kainos internetiniuose skelbimuose svyruoja nuo 30 000 iki 495 000 Eur, todėl Turto rinkos vertė tikėtinai yra ženkliai didesnė, negu ekspertizės aktu nustatyta vertė.

13. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

14. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

15. Nagrinėjamu atveju vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėja įrodinėja ekspertizės akte nurodytos Turto vertės nepagrįstumą, yra tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Turto vertė siekia net 46 339 Eur.

16. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad jame nurodyta Turto vertė buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Pažymėtina, kad turto vidutinės rinkos vertės nustatymas, atliktas masinio turto vertinimo būdu, negali būti tapatinamas su individualaus vertinimo rezultatu, nes atliekant masinį turto vertinimą nustatoma ne individualaus, o tik vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vidutinė rinkos vertė. Be to, nurodyta turto vertė buvo nustatyta 2011 m. birželio 6 d., t. y. prieš 12 metų, todėl eksperto K. K. ekspertizės akte nustatyta Turto vertė laikytina aktualesne ir labiau atspindinčia realią Turto rinkos vertę.

17. Pareiškėjas nesutikimą su eksperto nustatyta turto verte taip pat grindžia internetiniais nekilnojamojo turto skelbimais, pagal kuriuos, anot pareiškėjos, panašaus nekilnojamojo turto (20–30 arų ploto žemės sklypų) kainos svyruoja nuo 30 000 iki 495 000 Eur.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti skelbimai internetiniuose tinklalapiuose atspindi ne realią nekilnojamojo turto vertę, o tik pardavėjų lūkesčius, neįvertinant galimo kainos pokyčio derybose. Tuo tarpu ekspertas, atlikdamas Turto vertės nustatymo ekspertizę, rėmėsi realiai įvykusiais analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriais. Dėl šios priežasties internetiniuose tinklapiuose rasti skelbimai nelaikytini pakankamu įrodymu, paneigiančiu eksperto išvadą.

19. Pažymėtina, kad šiuo atveju Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko K. K., kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, K. K. taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs 2023 m. vasario 20 d. ekspertizės akto Nr. 23-02-20A turinį, teismas neturi pagrindo abejoti nei eksperto K. K. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius apie didesnę Turto vertę (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Paminėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad antstolio pasitelkto eksperto K. K. 2023 m. vasario 20 d. ekspertizės aktas Nr. 23-02-20A būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis, nustatydamas Turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi K. K. ekspertizės akte nurodyta Turto rinkos verte.

21. Kartu pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1308-258/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-77-794/2020; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-885-855/2022).

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pakartotinės ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, be to, papildomos ekspertizės atlikimas sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas paskirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, nustatydamas Turto vertę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.