Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3376-1157/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
1-3376-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27398-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Ana Ustinovič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3376-1157/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27398-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,vertėjaujant G. R.,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam D. T. (D. T.), jo gynėjai advokatei Anai Ustinovič,laiduotojai M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. T., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.43 val., A19 kelyje, Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šeštadienį padėjo statyti namą, darbe, atvažiavo namo, pavargęs, žmona buvo su vaiku, galvojo prisės pailsėti, išsitraukė alkoholio butelį, pradėjo vartoti alkoholį, naršė kompiuteryje. Žmona buvo kitame kambaryje, o jis paėmė raktus ir važiavo, nežino, kodėl taip padarė, kaltas, nori padėkoti pareigūnams, kad jį sustabdė, galbūt užkirto kelią. Grįžęs žmonai pasakė, kad sustabdė policija. Nevartoja stipriai alkoholio, nes yra mažas vaikas. Išgėrė gal 250 g, buvo adekvatus. Suprato, kad negalėjo to daryti, pažeidė įstatymą. Žmona pamačiusi, kad jo nėra, skambino, jei ji būtų pamačiusi, kad jis išeina, ji būtų sustabdžius. Žmonos reakcija nebuvo labai gera, su ja tik dviese yra, jis išlaiko šeimą. Žmona neigiamai įvertino tai. Nurodė, kad dukrai reikia (duomenys neskelbtini), ją veždavo į (duomenys neskelbtini), vaikas (duomenys neskelbtini). Kaimynas galėtų vežioti žmoną su vaiku ten, autobusu sudėtinga. Žmona neturi teisių, bet planuoja mokytis, planavo du automobilius turėti, kad ir ji galėtų važinėti. Neturi turto, tik automobilį. Butą nuomoja. Savo veiklą vertina labai neigiamai. Žmona jam yra autoritetas, ji daro jam poveikį.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja M. S. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kaip vyras ir žmona, (duomenys neskelbtini). Santykiai geri, gyvena draugiškai, turi vaiką, mažai pykstasi, viskas puiku. Žino, dėl ko yra čia. Sužinojo apie viską po to, kai įvyko. Buvo vakaras, guldė vaiką miegoti, atliko procedūras, paguldė vaiką miegoti, vyras žiūrėjo televizorių. Kai vaikas užmigo, kartu ir ji užmigo. Jeigu būtų žinojus, ką jis padarys, būtų sustabdžius jį. Sužinojo, kai jis vėlai grįžo, jis prisipažino, ji patyrė šoką, tokio dalyko nebuvo, vyras negeriantis, tik per šventę. Vyras dirbantis, kur yra tikrinamas blaivumas, pas juos nebuvo tokių problemų. Ji yra šoke, apie tai jie kalbėjosi, aptarinėjo ne kartą, yra problemų (duomenys neskelbtini), dabar nėra kaip nuvežti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patyrė stiprų šoką, dabar visi kenčia, nėra mašinos, vaikas (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo problemų. Kartu su vyru gyvena 2,5 metų, pažįstami 4 metus, viskas buvo gerai, kolektyve irgi. Nebuvo problemų su policija, atsitiko kaip atsitiko. Po truputį kažkaip kapstysis, reikės laikyti vairuotojo teises, vyras nebegali vežioti. Prisiima atsakomybę už jį, kartu su juo augins vaiką, daugiau ilsėsis. Vyras jos klausosi, neturėjo problemų, vienas kitą gerbia, nebuvo problemų dėl to. Vienintelį kartą tokia situacija atsitiko, kai neteko savikontrolės. Atsakydama į prokurorės klausimus nurodė, kad ji labai myli dukrą, jis dėl jos daugiau taip nebesielgs, su juo dar ne kartą kalbėsis. Nematė, kaip jis šį kartą gėrė, pasislėpęs, jei pamatytų, kad jis gėrė jam neleistų važiuoti. Prašo be užstato laidavimo. Neturi daug pinigų, vyras vienas dirba. Užstatas būtų našta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.34 val., A19 kelyje, Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, D. T., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 6-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. T. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdyboje, dirba pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. 2025 m. rugpjūčio 2 d. darbo pamainą pradėjo 18:00 val. su policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, dirbo kartu su tyrėju E. Ž.. 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.26 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje Kaunas-Vilnius pranešėja mato automobilį, kurios vairuotojas pavojingai manevruoja po kelią, pranešėja įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Vykstant link nurodytos vietos gauta papildoma informacija, kad automobilis yra FORD, ir važiuoja Kirtimų gatve. Vykstant A19 keliu, Kirtimų gatvėje, netoli degalinės ,,VIADA“, pastebėjo pranešime minėtą automobilį. Stabdant automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos šviesos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, automobilis FORD vinguriavo kelyje. Sustabdžius automobilį, tyrėjas E. Ž. priėjo prie automobilio pirmas, neužilgo priėjo ir ji. Bendraujant su vairuotoju ir paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis tai neigė, tačiau iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojui bendraujant jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą alkotesteriu. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo D. T., automobilyje buvo vienas. Pirmą kartą alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumą, jam nustatytas ,,burnos alkoholis“, po ko šis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas, tačiau ką vartojo – nenurodė. Patikrinus asmenį dar kartą, pirmu pūtimu 22.34 val. nustatytas 2,84 promilių girtumas. Antru pūtimu 22.50 val. asmeniui nustatytas 2.23 promilių girtumas. Apžiūrint automobilį, salone, po priekine keleivio sėdyne buvo atidaryta alaus skardinė, kurioje buvo skysčio, galimai alaus. Asmuo paaiškino, kad važiavo iš Kauno, galvojo sustoti pamiegoti, tačiau nusprendė važiuoti namo. Asmeniui buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, jis supažindintas su atsakomybe neatvykus pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Automobilis, po jo apžiūros, priverstinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, o vairuotoją nuvežė į namus (t. 1, b. l. 29-32).

2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vietos apžiūros objektas yra automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu A19 kelias, Kirtimų g., Vilnius. Automobilis yra A19 kelyje, Kirtimų g., Vilnius, šalikelėje. Apžiūrint automobilį išoriškai automobilio paviršius švarus, matomų kėbulo defektų nėra. Apžiūrint automobilį iš vidaus, automobilio bagažinėje yra pilkos spalvos lagaminas, juodos spalvos maišas. Apžiūrint automobilio salono galines sėdynes, kairėje pusėje vaiko automobilinė kėdutė. Dešinėje pusėje, šalia keleivio sėdynės, ant žemės yra atidaryta skardinė ,,EKSTRA 1784“, kurioje yra skysčio. Apžiūrint automobilio priekinį saloną, ant keleivio pusės sėdynės yra kuprinė. Automobilio porankyje yra cigarečių pakelis, 5 Eur kupiūra ir 1 Eur moneta, kortelės. Automobilio vairuotojo sėdynė tvarkinga. Bendra automobilio tvarka nepažeista. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos paimtas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Daugiau daiktų ar objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 33-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. T. parodė, kad kalba rusų kalba, vertėjas jam reikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. 2025 m. rugpjūčio 2 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini), jis draugui padėjo statyti namą, vakare grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose ir pradėjo vartoti alkoholį – apie 20.00 val., jis išgėrė apie 350 g degtinės. 2025 m. rugpjūčio 2 d. maždaug apie 22.00 val., jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su jam priklausančiu automobiliu FORD FOCUS išvažiavo į Vilniaus miesto pusę, neatsimena tiksliai, kur jis norėjo važiuoti. Jam važiuojant A19 keliu, adresu Kirtimų gatvėje, Vilniuje, su garso ir šviesos švyturėliais jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis jiems iš karto pasakė, kad jis alkoholį vartojo. Pareigūnai su alkotesteriu du kartus patikrino jo girtumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jo automobilį FORD FOCUS priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Jis turi (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir gali jį pateikti, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo neturi. 4 metus gyvena Lietuvoje, nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini), per mėnesį už nuomą ir komunalines paslaugas moka – 500 Eur. Jis gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) sugyventine M. S., su kuria kartu turi vieną bendrą vaiką – 10 mėn. amžiaus, kurį jis išlaiko, kartu su sugyventine 4 metus dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jo sugyventinė M. yra vaiko priežiūros atostogose. Jo mėnesio pajamos yra minimalios – 700 Eur. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jam yra išaiškinta, kad gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis turi laiduotoją – tai jo sugyventinė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas pagreitinto proceso tvarka (t. 1, b. l. 69-72).

2025 m. rugpjūčio 6 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas. Garso įrašo trukmė – 10 min. 36 sek. (t. 1, b. l. 17-20).

2025 m. rugpjūčio 5 d. policijos pareigūnų kūno kamerų BODY vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas „PSS-20250802-223217UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 4 minutės 29 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Matoma, kaip tamsiu paros metu pareigūnai prieina prie kelkraštyje stovinčio baltos spalvos automobilio, kuris buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Už vairo matomas sėdintis vyras. Pareigūnas Nr. 1 paaiškina, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog šis automobilis įtartinai manevruoja. Vairuotojas teigia nieko nesuprantantis. Pareigūnas Nr. 1 rusų kalba paklausia vyro, ar šis šiandien vartojo alkoholio. Vairuotojas atsako, kad ne. Toliau visas pokalbis vyksta rusų kalba. Pareigūnai atlieka vairuotojo blaivumo patikrinimą. Pirmuoju bandymu nepavyksta paimti mėginio – alkotesteris nerodo rezultato. Antrą kartą įpūtus, vairuotojas pats pasako, kad pas jį bus promilių. Pareigūnas Nr. 1 dar kartą paklausia, ar vyras šiandien vartojo alkoholio, į ką šis atsako, kad taip – gėrė alų. Pareigūnė Nr. 2 garsiai pasako alkotesterio parodytą rezultatą – 2,84 promilės. Pareigūnas Nr. 1 paprašo vyrą perduoti automobilio raktelius ir perspėja, kad po 15 min. blaivumas bus tikrinamas dar kartą. Vyras rusų kalba paaiškina, kad automobilis priklauso jam. Pareigūnas Nr. 1 paprašo vyro atsisėsti į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Vairuotojas nurodo, kad gyvena ir dirba Lietuvoje. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „PSS-20250802-224930UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 5 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, siekdamas antrą kartą patikrinti vyro blaivumą. Pokalbis vyksta rusų kalba. Vyras klausia, ar pas pareigūną veikia BODY (vaizdo kamera), į ką pareigūnas atsako, kad taip – žinoma. Pareigūnas pažymi, kad nemato, kur vyras yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Vyras paaiškina, kad savininkai jo nedeklaruoja, o jis jau ketverius metus dirba. Atliekamas antras blaivumo patikrinimas, kurio metu alkotesteris parodo 2,23 promilės. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 23-26).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šeštadienį padėjo statyti namą, darbe, atvažiavo namo, pavargęs, žmona buvo su vaiku, galvojo prisės pailsėti, išsitraukė alkoholio butelį, pradėjo vartoti alkoholį, naršė kompiuteryje. Žmona buvo kitame kambaryje, o jis paėmė raktus ir važiavo, nežino, kodėl taip padarė, kaltas, nori padėkoti pareigūnams, kad jį sustabdė, galbūt užkirto kelią. Grįžęs žmonai pasakė, kad sustabdė policija. Nevartoja stipriai alkoholio, nes yra mažas vaikas. Išgėrė gal 250 g, buvo adekvatus. Suprato, kad negalėjo to daryti, pažeidė įstatymą. Žmona pamačiusi, kad jo nėra, skambino, jei ji būtų pamačiusi, kad jis išeina, ji būtų sustabdžius. Žmonos reakcija nebuvo labai gera, su ja tik dviese yra, jis išlaiko šeimą. Žmona neigiamai įvertino tai. Nurodė, kad dukrai (duomenys neskelbtini), ją veždavo į (duomenys neskelbtini), vaikas (duomenys neskelbtini). Kaimynas galėtų vežioti žmoną su vaiku ten, autobusu sudėtinga. Žmona neturi teisių, bet planuoja mokytis, planavo du automobilius turėti, kad ir ji galėtų važinėti. Neturi turto, tik automobilį. Butą nuomoja. Savo veiklą vertina labai neigiamai.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, liudytojos duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo D. T. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir / ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Pažymėtina, jog D. T. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

D. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus D. T. administracine tvarka nebaustas, neteistas. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad D. T. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti M. S. teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju gyvena kaip vyras ir žmona, tačiau (duomenys neskelbtini). Santykiai geri, gyvena draugiškai, turi vaiką, mažai pykstasi, viskas puiku. Žino, dėl ko yra čia. Sužinojo apie viską po to, kai įvyko. Buvo vakaras, guldė vaiką miegoti, atliko procedūras, paguldė vaiką miegoti, vyras žiūrėjo televizorių. Kai vaikas užmigo, kartu ir ji užmigo. Jeigu būtų žinojus ką jis padarys, būtų sustabdžius jį. Sužinojo, kai jis vėlai grįžo, jis prisipažino, ji patyrė šoką, tokio dalyko nebuvo, vyras negeriantis, tik per šventę. Vyras dirbantis, kur yra tikrinamas blaivumas, pas juos nebuvo tokių problemų. Ji yra šoke, apie tai jie kalbėjosi, aptarinėjo ne kartą, yra problemų dėl vaiko, dabar nėra kaip nuvežti į (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini). Patyrė stiprų šoką, dabar visi kenčia, nėra mašinos, vaikas (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo problemų. Kartu su vyru gyvena 2,5 metų, pažįstami 4 metus, viskas buvo gerai, kolektyve irgi. Nebuvo problemų su policija, atsitiko kaip atsitiko. Po truputį kažkaip kapstysis, reikės laikyti vairuotojų teises, vyras nebegali vežioti. Prisiima atsakomybę už jį, kartu su juo augins vaiką, daugiau ilsėsis. Vyras jos klausosi, neturėjo problemų, vienas kitą gerbia, nebuvo problemų dėl to. Vienintelį kartą tokia situacija atsitiko, kai neteko savikontrolės. Atsakydama į prokurorės klausimus nurodė, kad ji labai myli dukrą, jis dėl jos daugiau taip nebesielgs, su juo dar ne kartą kalbėsis. Nematė, kaip jis šį kartą gėrė, pasislėpęs, jei pamatytų, kad jis gėrė jam neleistų važiuoti. Prašo be užstato laidavimo. Neturi daug pinigų, vyras vienas dirba. Užstatas būtų našta.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad M. S. neteista, administracine tvarka nebausta. Iš D. T. ir M. S. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad M. S. yra ne tik kaltinamajam artimas asmuo ir šeimos narys, bet verta ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant M. S. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. T. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl tikslinga D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – D. T. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. D. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ją vertino neigiamai. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Pagal teismų praktiką, darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. T. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotinas.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 216,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam D. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas voke prie bylos viršelio, perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje.

2) vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. T. (D. T.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. T. (D. T.) nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti D. T. (D. T.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. T. (D. T.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš D. T. (D. T.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio, išsiųsti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje.

2) vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. T. (D. T.), kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti M. S., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė