Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-656-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
2A-656-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00862-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
I. U.
Atsakovas
Ž. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-656-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00862-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Ž. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2014 m. vasario 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) įsakymu priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai E. Č. ir priteisti iš atsakovo E. Č. išlaikymą po 190 EUR kas mėnesį iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinyje ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra pasikeitę vaiko poreikiai, nes vaikas auga. Nuo pirminio teismo sprendimo priteisti vaikui išlaikymą po 86,89 EUR yra praėję daugiau nei ketveri metai, o per tą laikotarpį, pakilus kainoms ir vaiko poreikiams, daugiau lėšų reikia skirti maitinimui, ugdymui, rūbams. Nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį dukrai išlaikyti išlaidos sudaro: 150 EUR maistui, 45 EUR darželio mokestis, 15 EUR priemonės darželiui, 20 EUR laisvalaikio praleidimui, 30–40 EUR higienos priemonės, 50 EUR per mėnesį avalinei ir rūbams (padalijus visų metų išlaidas). Iš viso 320 EUR. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji su dabartiniu sutuoktiniu A. U. (duomenys neskelbtini) yra susilaukusi dukters, todėl ji šiuo metu augina mažametį vaiką ir dirbti faktiškai nelabai pajėgi, tačiau darbo ieškosi ir yra užsiregistravusi Darbo biržoje kaip ieškanti darbo dirbti pagal savo galimybes. Nesutiko su atsakovo teismo posėdžio metu siūloma 112 EUR išlaikymo suma, vertindama, kad atsakovas pajėgus skirti didesnį išlaikymą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir siūlė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad turi nemaža kreditinių įsipareigojimų – 1) 2016 m. gegužės 26 d. gavo kreditą iš Kredito unijos „Žemaitijos iždas“ ir kas mėnesį grąžina 190,398 EUR. Paskutinė įmokos suma – 2021 m. gegužės 30 d., 2) 2018 m. birželio 11 d. iš akcinės bendrovės „Swedbank“ paėmė 10 000 EUR paskolą, kurią turi grąžinti 2023 m. gegužės 17 d. Kas mėnesį grąžina po 247,80 EUR, 3) 2017 m. rugpjūčio 11 d. pasiskolino iš uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ 775 EUR iki 2020 m. vasario 10 d., ją kas mėnesį grąžina po 36,02 EUR, 4) 2017 m. gruodžio 16 d. pasiskolino iš uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ 178,99 EUR iki 2018 m. spalio 1 d., ją kas mėnesį grąžina po 21,04 EUR. Nurodė teikiantis išlaikymą dukrai A. po 112 EUR ir po 92 EUR jo ir ieškovės dukrai E.. Atsiliepime nurodė, kad su šeima nuomojasi 2 kambarių butą be patogumų, už kurio nuomą moka 45 EUR kas mėnesį. Nesant patogumų, eina su šeima į miesto pirtį, kurios paslaugos mėnesiui kainuoja 9 EUR. Komunaliniams mokesčiams vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 100 EUR, automobilio išlaikymui – apie 60 EUR per mėnesį moka už vaiko lankomą darželį 37 EUR. Jo vidutinis atlyginimas yra apie 1190 EUR, todėl pragyventi lėšų faktiškai nebelieka. Jo sutuoktinė gauna minimalų atlyginimą, kartu augina bendrą dukrą G., kuriai taip pat reikalingas aprūpinimas, bei sutuoktinės sūnų N.. Paimtos paskolos panaudotos ir naudojamos sodo namelio įsigijimui ir jo remontui, automobilio įsigijimui bei telefono įsigijimui. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas sutiko daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo ir siūlė skirti po 112 EUR išlaikymo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, 2014 m. vasario 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai E. Č. pakeitė ir jį padidino, nustatydamas 160 EUR kas mėnesį E. Č. išlaikyti, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeisto išlaikymo dydį priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 4 d., ir iš atsakovo priteisė 26 EUR žyminio mokesčio valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad E. Č. yra ieškovės ir atsakovo dukra. 2014 m. vasario 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai E. Č. po 86,98 EUR. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio. Bylos duomenimis, ieškovė detaliai nenurodė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, tačiau ji nurodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, nes vaikas paaugo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį dukrai išlaikyti išlaidos sudaro iš viso 320 EUR. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pasikeitus vaikų poreikiams.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad vertinant atsakovo pajamas per mėnesį laikytina, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna iki 1225 EUR, teismo sprendimo priėmimo momentu kreditoriams bei vaikų išlaikymui turi apie 681,69 EUR išlaidų, todėl jam apytiksliai lieka apie 543 EUR. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo argumentus dėl jo sunkios finansinės padėties dėl prisiimtų įsipareigojimų – paskolų, nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, kasacinio teismo praktika atsakovas pats privalo vertinti prisiimamus įsipareigojimus ir privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdamas jiems tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo dydžio sumos nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos sudaro 150 EUR maistui, 45 EUR darželio mokestis, 15 EUR priemonės darželiui, 20 EUR laisvalaikio praleidimui, 30–40 EUR higienos priemonės, 50 EUR per mėnesį avalynei ir rūbams. Iš viso 320 EUR. Iš išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo sumą iki 160 EUR ir ši suma atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaiko poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Ž. G. prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš apelianto išlaikymą dukrai E. Č. išlaikyti po 112 EUR kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių galimybes teikti išlaikymą ir turtinę padėtį. Teigia, kad dėl priteisto išlaikymo sumos turi būti atsižvelgiama į tėvų elgesį. Nurodo, kad ieškovė niekada nesistengė dirbti ir prisidėti prie dukros išlaikymo, o apeliantui tenka per mėnesį paskoloms grąžinti skirti 474,22 EUR sumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas gauna 1225 EUR atlyginimą, nes apelianto atlyginimas yra nepastovus, priklauso nuo įmonės gautų užsakymų ir sezoniškumo. Pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes gyvena sutuoktinio A. U. bute, todėl ieškovės šeimos turtinė padėtis nėra blogesnė.

4.2. Apeliantas dėl išlaikymo dydžio atitikties vaiko poreikiams tenkinti nurodo, kad priteistina suma vaiko išlaikymui turi atitikti vaiko minimalius, o ne prabangos poreikius. Teigia, kad nėra būtina kas mėnesį išleisti 20 EUR plaukų priežiūros priemonėms, kaip ir nėra būtinybės skirti 20 EUR per mėnesį laisvalaikio praleidimui ar 50 EUR rūbams, kadangi tokio amžiaus vaikus galima aprengti nebrangių rūbų parduotuvėse. Pažymi, kad apeliantas taip pat augina sutuoktinės I. G. sūnų, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra dėl atliktos operacijos, todėl prašo pakeisti priteistos išlaikymo sumos dydį.

Atsiliepimas

5. Ieškovė I. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad apelianto argumentai dėl neteisingai įvertintų šalių galimybių teikti vaikui išlaikymą ir turtinės padėties yra nepagrįsti. Nurodo, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teigia, kad apelianto siūloma 112 EUR suma yra nepagrįstai maža, neleidžia tenkinti dukros poreikių bei neatitinka orientacinių kriterijų – minimalaus atlyginimo.

5.2. Ieškovė dėl išlaikymo dydžio atitikties vaiko poreikiams tenkinti nurodo, kad apelianto argumentai dėl prabangos prekių yra nepagrįsti. Nurodo, kad 20 EUR suma per mėnesį plaukų priežiūrai dukrai, 20 EUR suma laisvalaikiui ir 50 EUR suma rūbams yra adekvati, nes kiekvienas vaikas turi teisę į normalias gyvenimo sąlygas, laisvalaikio užtikrinimą, higienos priemones. Ieškovė nurodo, kad niekada rūbų nepirkdavo prabangiose parduotuvėse, tačiau stengiasi pirkti tokią avalynę ir rūbelius, kurie nepažeistų vaiko orumo ir atitiktų higienos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

9. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį. Iš nurodyto dokumento turinio matyti, kad ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovės darbo sutartis sudaryta po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šis rašytinis įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikta darbo sutartis pridėtina prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, ieškovė gyvena sutuoktinio bute, ieškovė nesistengia dirbti, apelianto atlyginimas nėra pastovus. Pažymi ir tai, kad dalis priteistos išlaikymo sumos yra skirta prabangos prekėms, o ne būtinybei užtikrinti minimalius poreikius. Ieškovė su apeliantu nesutinka, nurodo, kad išlaikymo suma turi patenkinti vaiko normalias gyvenimo sąlygas, laisvalaikio užtikrinimą, higienos priemones.

11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo faktines aplinkybes ir padarė išvadą dėl būtinumo padidinti išlaikymo sumą šalių nepilnamečiam vaikui.

12. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

13. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš esmės grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei infliacijos poveikiu. Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad šalių nepilnametis vaikas paaugo, pradėjo lankyti darželį, ir šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, rūbams ir avalynei bei esant poreikiui įsigyti mokslui pratybas, knygeles bei mokslo reikmenis yra išaugę ir dabartiniai vaiko poreikiai neatitinka 2014 m. vasario 3 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu priteistos 89,89 EUR išlaikymo sumos. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. Č. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o jos tėvai yra apeliantas Ž. G. ir ieškovė I. Č.. Į bylą pateiktas santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė sudarė santuoką su A. U. ir jos pavardė po santuokos sudarymo yra U.. Byloje pateiktas 2014 m. vasario 3 d. Plungės apylinkės teismo priimtas teismo įsakymas, kuriuo priteistas iš apelianto Ž. G. išlaikymas dukrai E. Č. po 86,98 EUR. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu vidutiniškai per mėnesį dukrai išlaikyti išlaidos sudaro: 150 EUR maistui, 45 EUR darželio mokestis, 15 EUR priemonės darželiui, 20 EUR laisvalaikio praleidimui, 30–40 EUR higienos priemonės, 50 EUR per mėnesį avalynei ir rūbams (padalijus visų metų išlaidas). Iš viso 320 EUR.

15. Apeliantas nurodo, kad sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 112 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis, nes, apelianto teigimu, 160 EUR suma yra nepagrįstai didelė, nes dalis skirtų lėšų bus skiriama prabangos prekėms (20 EUR plaukų priežiūros išlaidos, 50 EUR drabužių ir avalynės išlaidos, 20 EUR laisvalaikio išlaidos). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

16. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (nutarties 16 punktas), nesutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams tenkinti, tai yra 20 EUR plaukų priežiūros išlaidos, 50 EUR drabužių ir avalynės išlaidos, 20 EUR laisvalaikio išlaidos yra nepagrįstai didelės ar priskirtinos prabangos prekėms. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko darželį, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 50 EUR suma avalynei ir drabužiams, 20 EUR suma plaukų priežiūros priemonėms yra adekvati, kadangi šalių nepilnametis vaikas auga, keičiasi nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra lanko darželį, akivaizdu, kad šalių vaikui būtina skirti nurodytas sumas, būtinas jos higienos poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad 20 EUR suma laisvalaikio pramogoms yra per didelė. Kaip minėta nutarties 16 punkte, teikiant išlaikymą privalu ne tik pasirūpinti vaiko fiziniais poreikiais, gauti maisto, drabužių, bet ir būtina tenkinti jo socialinio vystymosi poreikius, tai yra skirti dėmesio vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumams lavinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 20 EUR suma, skirta šiems vaiko poreikiams tenkinti, yra adekvati.

18. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad jis negali teikti dukrai išlaikymo dėl jo finansinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios faktines aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 9), jos vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 116), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad ji socialinių išmokų negauna (b. l.13–15), nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota Darbo biržoje dėl darbo paieškos (b. l.129). Ieškovės sutuoktinio A. U. pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 2500 EUR (b. l. 118–119). Ieškovė su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) yra susilaukę dukters (b. l. 17). Nuo 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (b. l. 156–158). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas su sutuoktine turi nekilnojamojo turto (b. l. 62–63), turi dvi transporto priemones (b. l. 83–84). Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. G. (b. l. 102). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad turi kreditinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis, gauti kreditai panaudoti žemės sklypo su sodo pastatu ir priklausiniais įgijimui ir remontui, transporto priemonės, telefono įsigijimui (b. l. 32–61). Taip pat atsakovas kas mėnesi moka po 112 EUR R. P. jų bendros dukros išlaikymui (b. l. 89–92), pateikė duomenis apie nuomojamą būstą ir jo išlaikymo kaštus (b. l. 95–98). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus mokėjimo nurodymus, kuriose nurodytas apelianto atlyginimas, daro išvadą, kad iš esmės galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pajamos per mėnesį yra apie 1225 EUR po mokesčių, kadangi apelianto atlyginimas 2018 metais svyravo nuo 950 iki 1600 EUR sumos (b. l. 64–82, 121–123), o atsakovo sutuoktinės – apie 361 EUR (b. l. 104). Taigi atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra dirbantis asmuo, turi nekilnojamojo turto, eksploatuoja du automobilius, daroma išvada, jog apelianto turtinė padėtis nėra sunki.

20. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nesistengia prisidėti prie dukters išlaikymo, kadangi niekur nedirba ir nesistengia įsidarbinti. Su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė darbo ieškojo (b. l. 129) ir 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), be to, būtina pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš byloje esančių šalių paaiškinimų, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, be to, ieškovė su A. U. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, todėl akivaizdu, kad jos galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje yra sudėtingesnės nei apelianto (b. l. 17).

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto nurodytus argumentus, kad dėl prisiimtų paskolų nebegali teikti 160 EUR nepilnamečiam vaikui. Pirmiausia tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paties apelianto prisiimti įsipareigojimai neleidžia teismui konstatuoti apelianto sunkios turtinės padėties, kadangi apeliantas, būdamas darbingo amžiaus vyras, gali ir privalo įvertinti, kad jis privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdamas jiems tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius, bei prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaikų interesai. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog prisiimti įsipareigojimai yra skirti apelianto sodo įrengimui, automobilio, telefono įsigijimui, todėl galima spręsti, jog šie įsipareigojimai yra skirti išimtinai apelianto poreikiams tenkinti ir prisiimti įsipareigojimai nebuvo skirti pagerinti nepilnametės šalių dukros poreikiams tenkinti.

22. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, vaikas gyvena kartu su mama, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 160 EUR išlaikymo suma yra adekvati ir apeliantas yra pajėgus teikti 160 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui.

23. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis apelianto interesus.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė