Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2023-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1-805/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
A6.-1-805/2023
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00040-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1-805/2023
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00040-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLietuvos respublikos vardu2023 m. vasario 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui – advokato padėjėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. sausio 27 d. būdamas ūkininkas ir nuo 2011 m. sausio 1 d. būdamas gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., nuo 2004 m. sausio 27 d. būdamas ūkininkas ir nuo 2011 m. sausio 1 d. būdamas gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, žinodamas apie savo finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiais nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d., nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 27 d., ir 2022 m. balandžio 13 d., nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. atstovaujamasis lėšas mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitant su kitais kreditoriais nei VMI dėl objektyvių priežasčių. 2022 m. rugpjūčio 30 d. paaiškėjo, kad VMI priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Nesutinka, kad V. P. sąmoningai padarė pavojingą veiką, kad jo veiksmuose yra tyčios elementas, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnis, kad asmuo būtų pripažintas kaltu. Nepateikta duomenų, kad pažeidė atsiskaitymų eiliškumą sąmoningai ir tyčia, kas yra būtina sąlyga atsakomybei pagal ANK 120 straipsnį kilti. Rašytiniais įrodymais, kuriuos teikė nagrinėjimo metu, matyti, kad V. P. turtui iš VMI pusės 2021 m. vasario 8 d. buvo taikyta priverstinė hipoteka (keturių sklypų atžvilgiu) apie 30 000 Eur sumai. V. P. buvo įsitikinęs, kad VMI, realizavusi šį turtą, gali susigrąžinti skolą, kas dėl neaiškių priežasčių iš VMI pusės nebuvo padaryta, tuo tarpu jis, net ir norėdamas grąžinti nepriemoką, negalėjo disponuoti minėtu turtu. VMI nežino ir negali konkrečiai nurodyti kokia skola yra Sodrai, darbuotojams, ar ta suma didelė, ar ūkininko pajamos neviršija išlaidų, koks jo įsipareigojimų bankams dydis. Šių aplinkybių pareiškėja iš vis neanalizavo, todėl pareiškimas tėra formalus. Priverstinė hipoteka – garantija, kad būtų galimybė išieškoti, jei nevykdomi įsipareigojimai biudžetui. Ūkininkas aktualiu laikotarpiu susidūrė su finansiniais sunkumais, iš kasdieninės ūkinės veiklos atsirado poreikis įsigyti prekes ir kt. Ūkininkas atliko tokius veiksmus, kad ūkis galėtų funkcionuoti, jis ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kad būtų pritaikyta lengvata jo atžvilgiu, kurią pritaikius, t. y. išdėsčius mokėjimą dalimis, buvo pasirengęs sumokėti viską su priskaičiuotomis palūkanomis, tačiau į tai atsižvelgta nebūdavo. Taip pat pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 25 d. yra priimtas VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pagal lankstų grafiką, tačiau dar numatytas terminas sutartinei hipotekai, kaip būtinai sąlygai, įgyvendinti, vykimo pas notarą data 2022 m. vasario 6 d. Prašo nutraukti teiseną, nesant nusižengimo sudėties, kaltės, tyčios, nėra duomenų, kad V. P. atsiskaitė sus kitais kreditoriais tyčia ir sąmoningai. V. P. sąmoningų veiksmų, kad pažeisti įstatymus, neatliko. Priešingai, jis daro aktyvius veiksmus, kad šios sumos būtų atlygintos valstybei. Skola jau yra pamažinta 5 000 Eur. Buvo įsitikinęs, kad VMI nukreips išieškojimą į turtą, kurio atžvilgiu taikyta priverstinė hipoteka, todėl mokėjo kitiems kreditoriams, kas nebuvo padaryta ir dėl to atsakymo iš VMI atstovės ir šiandieną nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. jo atžvilgiu inkriminuojamą nusižengimą nepripažįsta. Nurodė, kad veikia dešimt metų, teikia deklaracijas. Atsiskaitymų eiliškumą pažeidė dėl to, kad atsirado finansinių sunkumų, išaugo energijos, kuro kainos. Turi tris darbuotojus, jiems moka atlygį, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nes kitaip iš vis negalėtų funkcionuoti, su bankais, kad padengti paskolas ir pan. Pvz., Luminor bankas pats nuskaito kas mėnesį paskolas, L. firmai mokėjo už gyvulių sėklinimą. Nesumokėti už elektrą negali, nes ji bus atjungta, be paminėto reikalingos veterinarijos paslaugos ir kt. Tai darė netyčia, teikė prašymus dėl mokestinės paskolos sudarymo, kad galėtų toliau funkcionuoti. Palaipsniui mažina įsiskolinimus, nes priešingai tektų kelti bankroto bylą. Taip pasielgė ne savo naudai, šiuo metu irgi sunkiai funkcionuoja. Ketina visiškai padengti ir palaipsniui dengia įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo VMI atstovė teismo posėdyje prašė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti V. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto dydžio baudą. Nurodė, kad V. P., būdamas ūkininkas ir gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, žinodamas apie vykdomos veiklos finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nustatyta, kad jis, turėdamas mokestinę nepriemoką biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, ką patvirtina rašytiniai bylos duomenys, detalizuoti Swedbank, AB sąskaitos išrašai ir pan.

Atstovė paaiškinti, kodėl iš VMI pusės nebuvo imtasi veiksmų dėl priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimo V. P. atžvilgiu, negali, nes tiksliai nežino, ji vis tik nesutinka, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodyti argumentai gali lemti teisenos nutraukimą, nes atsiskaitymų eiliškumo tvarka buvo pažeista. Nurodė, kad V. P. skola 2022 m. rugsėjo 27 d., kreipimosi į teismą metu, buvo 77 107,66 Eur, o 2023 m. sausio 25 d. likusi 72 557,34 Eur suma. Šiai dienai pripažįsta ir sutinka, kad yra priimtas VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išdėstyti mokestinę nepriemoką ilgesniam laikui, tačiau su sąlyga, kad jis įkeis turtą, šiuo atveju sutartine hipoteka, kurios sudarymo terminas dar nėra suėjęs. Sutinka, kad skolos likutis sumažėjęs beveik 5 000 Eur. Pažymėjo, kad, nepaisant to, V. P. turi pareigą sumokėti mokesčius valstybei, o jo paminėtos aplinkybės nešalina atsakomybės ir mokėtojo pareigos laiku atsiskaityti su valstybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

Šiuo atveju V. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.9301 straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas ūkininkas ir gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, nemokestines prievoles (padidintas palūkanas ir delspinigius) ir delspinigius, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės bendrovės kreditoriais.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-6) su priedais, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas V. P. nuo 2004 m. sausio 27 d. yra ūkininkas ir nuo 2011 m. sausio 1 d. yra gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą. Mokesčių mokėtojas yra VMI skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 27 d. duomenimis, Mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 77 107,66 Eur, tame tarpe: 28,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 8 097,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 68 596,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio; 56,52 Eur nemokestinių prievolių (padidintų palūkanų ir delspinigių) ir 328,79 Eur delspinigių. V. P. 2022 m. rugpjūčio 4 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti jo 47 547,97 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą terminą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10-11) ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išdėstyti jo 25 776,51 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. birželio 1 d. (b. l. 12-13). VMI, susipažinusi su Mokesčių mokėtojo pateiktais prašymais ir įvertinusi Mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus, 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimus neišdėstyti minėtų Mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų sumokėjimo (b. l. 15-16, 17-18). VMI minėtus sprendimus kartu su 2022 m. rugpjūčio 30 d. išvada 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu išsiuntė Mokesčių mokėtojui.

Išanalizavus V. P. vardu atidarytą atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. matyti, kad 2022 m. balandžio 13 d. grąžino 858,09 Eur paskolos (b. l. 23), kai 2022 m. balandžio 13 d. duomenimis turėjo 57 152,18 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 095,66 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių) (b. l. 24-25).

Išanalizavus V. P. vardu atidarytą atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d. matyti, kad

2022 m. balandžio 1 d. sumokėjo iš viso 4 658,36 Eur (AB „Swedbank“ grąžino paskolą ir sukauptas palūkanas, sumokėjo už paslaugas UAB „Ignitis“ bei I. L.), kai 2022 m. balandžio 1 d. duomenimis turėjo 57 158,03 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 101,51 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. balandžio 5 d. išėmė 700,00 Eur grynųjų pinigų, kai 2022 m. balandžio 5 d. duomenimis turėjo 57 152,18 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 095,66 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. balandžio 15 d. išmokėjo iš viso 760,00 Eur („Swedbank life insurance SE“ Lietuvos filialui bei išėmė grynųjų pinigų), kai 2022 m. balandžio 15 d. duomenimis turėjo 57 152,18 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 095,66 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. balandžio 19 d. išėmė 2 000,00 Eur grynųjų pinigų, kai 2022 m. balandžio 5 d. duomenimis turėjo 57 160,18 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 103,66 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. balandžio 27 d. iš viso išmokėjo 3 300,91 Eur (sumokėjo Prienų kredito unijai, UAB Pieno tyrimai, AB Lietuvos verslininkystė, margučiai, UAB Linde Gas, UAB Luminor lizingas, UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“), kai 2022 m. balandžio 27 d. duomenimis turėjo 57 223,10 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 166,58 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 2 d. iš viso išmokėjo 3 176,69 Eur (AB „Swedbank“ grąžino paskolą, sukauptas palūkanas ir delspinigius, sumokėjo Seimiškės, UAB Pieno tyrimai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, UAB Lietuvos Respublikiniam veterinarijos aprūpinimo centrui), kai 2022 m. gegužės 2 d. duomenimis turėjo 57 223,78 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (57 176,58 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 3 d. išėmė 2 000,00 Eur grynųjų pinigų, kai 2022 m. gegužės 3 d. duomenimis turėjo 63 121,65 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 065,13 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 5 d. išėmė 1 000,00 Eur grynųjų pinigų, kai 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis turėjo 63 121,65 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 065,13 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 18 d. iš viso išmokėjo 3 455,08 Eur (sumokėjo UAB Respublikiniam veterinarijos aprūpinimo centrui, išėmė grynųjų pinigų, sumokėjo AB Lytagra, UAB Stokker, UAB Pieno tyrimai, UAB Lietuvos verslininkystė), kai 2022 m. gegužės 18 d. duomenimis turėjo 63 197,34 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 140,82 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 19 d. sumokėjo 1 000,00 Eur UAB „OP Finance“, kai 2022 m. gegužės 19 d. duomenimis turėjo 63 197,34 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 140,82 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. gegužės 24 d. išėmė 1 000,00 Eur grynųjų pinigų, kai 2022 m. gegužės 24 d. duomenimis turėjo 63 197,34 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 140,82 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. birželio 7 d. AB „Swedbank“ grąžino 2 724,32 Eur paskolos, sukauptų palūkanų ir delspinigių, kai 2022 m. birželio 7 d. duomenimis turėjo 63 256,00 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 199,48 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. birželio 13 d. iš viso išmokėjo 3 266,00 Eur (sumokėjo AB Lietuvos draudimas, R. P., UAB „Investika“), kai 2022 m. birželio 13 d. duomenimis turėjo 63 256,00 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 199,48 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. birželio 16 d. iš viso sumokėjo 3 553,90 Eur (išimti grynieji pinigai, sumokėta UAB „OP Finance“, Pioneer Hi bred Northern Europe sales division gmbh, UAB „Paysera LT“, VĮ Žemės informacijos ir kaimo verslo centrui), kai 2022 m. birželio 16 d. duomenimis turėjo 63 264,00 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 207,48 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. birželio 27 d. iš viso išmokėjo 7 815,94 Eur (išimti grynieji pinigai, sumokėta D. S. ir AB Lietuvos draudimas), kai 2022 m. birželio 27 d. duomenimis turėjo 63 714,00 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 657,48 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. liepos 11 d. AB „Swedbank“ grąžinta 2 705,64 Eur paskolos, sukauptų palūkanų ir delspinigių, kai 2022 m. liepos 11 d. duomenimis turėjo 63 896,69 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 333,17 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių);

2022 m. liepos 12 d. iš viso išmokėta 2 036,30 Eur (išimti grynieji pinigai, sumokėta AB „Telia Lietuva“), kai 2022 m. liepos 12 d. duomenimis turėjo 63 896,69 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 333,17 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių) (b. l. 26-31, 32-33, 36-37, 38-39, 40-41, 42-43, 44-45, 46-47, 48-49, 50-51, 52-53, 54-55, 56-57, 58-59, 60-61, 62-63, 64-65, 66-67).

Išanalizavus V. P. kasos knygą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu 30 060,68 Eur suma buvo sumokėta kreditoriams, esantiems žemesnėje eilėje nei VMI, tuo tarpu VMI 2022 m. balandžio 30 d. sumokėta tik 403,93 Eur suma, kai 2022 m. sausio 3 d. duomenimis turėjo 50 533,34 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (7 242,83 Eur mokestinių prievolių + 43 290,51 Eur nemokestinių prievolių), o 2022 m. birželio 27 d. duomenimis turėjo 63 714,00 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui (63 657,48 Eur mokestinių prievolių + 56,52 Eur nemokestinių prievolių) (b. l. 68-71, 72-73, 74-75).

Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo atžvilgiu inkriminuojamo nusižengimo nepripažino motyvuodamas tuo, kad atsiskaitymų eiliškumą pažeidė dėl to, kad atsirado finansinių sunkumų, išaugo energijos, kuro kainos, turėdamas tris darbuotojus jiems mokėjo atlyginimą, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nes kitaip iš vis negalėtų funkcionuoti, atsiskaitė su bankais, kad padengti paskolas, o jo atstovas teismo posėdžio metu prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant V. P. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties elemento – tyčios, tačiau minėti V. P. atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad jis, žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas ne tik galimybę, bet ir pareigą ją jei ne visiškai pašalinti tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nes kitaip iš vis negalėtų funkcionuoti, atsiskaitė su bankais, kad padengti paskolas, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-333-813/2022).

Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį veikus tyčia, nes jis, kaip asmuo, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, būdamas mokesčių mokėtojas, žinodamas apie savo įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad jo turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti savo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, nes laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. sumokėjo 9 414,28 Eur sumą (b. l. 116). Teismas sprendžia, kad V. P. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės vis tik buvo piktybiški, nors tokiais veiksmais ir buvo mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokius veiksmus atlikdamas savo rizika turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka V. P. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teisminio nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. taikyta priverstinė hipoteka V. P. nekilnojamajam turtui – keturiems žemės sklypams, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybės reikalavimų, kylančių iš mokestinių teisinių santykių užtikrinimui 29 160,00 Eur sumai, reikalavimo suma – 28 887,24 Eur, o 2022 m. gruodžio 29 d. VMI sprendimu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuspręsta išdėstymo / atidėjimo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 25 d. V. P. 70 635,83 Eur sumą, kuri privalo būti užtikrinta sutartine hipoteka, sudarius mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo grafiką, pradedant mokėti nuo 2023 m. vasario 25 d. kas mėnesį po 5 433,53 Eur iki 2024 m. vasario 25 d., iš viso 70 635,83 Eur, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, nešalina V. P. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. V. P. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, numatytų ANK XIII skyriuje, ką patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. VMI atstovė prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad V. P. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, bylos duomenimis asmuo eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat ir už V. P., kaip ūkininko ir gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, netinkamą pareigų vykdymą – pareigos apdrausti transporto priemones valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą, priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą, mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, tačiau analogiško pobūdžio nusižengimas fiksuotas pirmą kartą, asmuo turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 110-113). V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35-36 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kad atsiskaitymų eiliškumas buvo pažeistas dėl to, kad buvo atsiskaitoma su kitais energijos ir kitų paslaugų tiekėjais, dengiamos paskolos, kurias savaime nurašydavo bankas, nes kitaip iš vis negalėtų funkcionuoti, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išdėstyti mokestinę nepriemoką, ko pasekoje buvo pasiektas teigiamas rezultatas, nesuponuoja išvados, jog prašoma skirti mažesnė bauda negu straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumas, nenustačius ypatingų išskirtinių aplinkybių, būtų pakankama bei proporcinga priemonė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pobūdžiui. Taigi, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastangas mažinti susidariusį įsiskolinimą valstybei, finansinę padėtį, į tai, kad V. P. nors ir netinkamai, tačiau iš dalies mokestines prievoles vykdo, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. P. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktame banke, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė