Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 18 d. nutarimo M. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

3. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarimu M. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

5. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė dėl mokestinės paskolos suteikimo į mokesčių administratorių kreipėsi keturis kartus ir buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys: 2020 m. spalio 16 d. 23 055,80 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 10 d. 3 256,99 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 3 d. 34 118,37 Eur sumai ir 2021 m. spalio 28 d. 2 541,56 Eur sumai dėl skirtingais laikotarpiais (2020 m. ir 2021 m.) susidariusios GPM ir PVM mokesčių nepriemokos, viso 62 972,72 Eur. Šių paskolų grąžinimo Bendrovė tinkamai nevykdė, tai yra pagal nustatytą grafiką neatliko numatytų įmokų ir kreipėsi dėl mokestinių paskolų grafiko pakeitimo. Tačiau mokesčių administratoriaus sprendimais šie prašymai buvo atmesti ir mokestinių paskolų grafikai nepakeisti. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, rodo, kad Bendrovės atsakingiems asmenims neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Be to, Bendrovė 2022 m. vasario 28 d. vėl su prašymu kreipėsi dėl 20 903,54 Eur ir 2022 m. balandžio 20 d. dėl 56 042,19 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 3 d. pervedė 9 314 Eur (mokesčių administratoriaus administruojamiems mokesčiams) ir 5 000 Eur (viena 2022 m. vasario 17 d. įmoka pagal mokestinės paskolos sutartis), kas sudaro 5,51 proc. nuo gautų pajamų, o laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. pervedė 4 880,55 Eur, kas sudaro tik 2.45 proc. nuo gautų pajamų. Taigi Bendrovė atlygino gana mažą dalį turimo įsiskolinimo, tačiau nežiūrint to, bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms, su kurių didžiąja dalimi M. P. yra susijęs: UAB „O.“ (direktorius – M. P.), UAB „B.“ (direktorė – V. P.), UAB „A.“ (direktorius – M. P.), UAB „V.“ (direktorius – M. P.), taip pat UAB „X.“, UAB „Ž.“ ir kt. Štai 2022 m. balandžio 11 d. atlikti 12 760 Eur ir 1 230 Eur mokėjimai UAB „O.“, 20 380 Eur, 13 270 Eur ir 1 055 Eur mokėjimai UAB „A“, 2 000 Eur mokėjimas UAB „P“. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad Bendrovės direktorius, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją jei ne visiškai pašalinti tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Apelianto argumentai, kad tokiais veiksmais M. P. siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-12628/2019). Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – M. P., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o sąmoningai atsiskaitė su kitais kreditoriais ir neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apelianto padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

Dėl administracinės nuobaudos

8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

11. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

13. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad M. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, kad iš dalies vykdo mokestines prievoles, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. P. paskyrė mažesnę, tačiau artimą sankcijoje nustatytos baudos vidurkiui, administracinę nuobaudą – 1 800 Eur baudą.

14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatymą), apylinkės teismo išvadai dėl apeliantui paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą, netenkinamas Pastebėtina, kad nors M. P. ir nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau jis sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eilę kartų yra baustas administracine tvarka už šių administracinių nusižengimų padarymą, kas jį charakterizuoja labiau neigiamai, rodo, kad M. P. visgi nėra linkęs preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų asmuo, o pasikartojantys analogiški administraciniai nusižengimai rodo, kad jam skiriamos baudos tikslo nepasiekia, neatgraso nuo naujų nusižengimų darymo. Tad šios aplinkybės vertinant paskirtos nuobaudos už dabartinį administracinį nusižengimą dydį, taip pat neturi būti sumenkinamos, ignoruojamos.

15. Įvertinus M. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, įvykdymo aplinkybes, apelianto asmenybę bei kitas tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog jokių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

16. Nepagrįstas apelianto prašymas pripažinti M. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; susidariusią mokestinę nepriemoką buvo prašoma išdėstyti MAĮ numatytais būdais, bet buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis; atsiskaitant su tiekėjais bei darbuotojais buvo siekiama suvaldyti įmonės piniginius srautus ir toliau sėkmingai tęsti įmonės veiklą; M. P. yra dirbantis ir pareigingas vadovas.

17. Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Vertinamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pažeidėjo prisipažinimas ir gailėjimasis iš tiesų nebuvo nuoširdūs. Bylos duomenys rodo, kad M. P. savo veiksmų, kuomet su kreditoriais buvo atsiskaityta pažeidžiant įstatyme numatytą eiliškumo tvarką, pavojingais nelaiko, jis yra įsitikinęs, kad nepadarė administracinio nusižengimo, ką patvirtina ir prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje jis nedalyvavo. Jo atstovas apeliaciniame skunde pateikė tik prašymą pripažinti M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintų savo veiksmus, dėl jų gailėtųsi. Tad, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

18. Pasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų, apelianto nuomone, M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastebėtina, kad nei viena iš jų nėra įtvirtinta ANK 35 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nors ANK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, apelianto išdėstytos aplinkybės nelaikytinos M. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o laikytinos tik atskleidžiančiomis padaryto nusižengimo pavojingumą, taip pat charakterizuojančiomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę aplinkybėmis. Tai, kad M. P. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kad mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, kad atsiskaitant su žemesnės eilės kreditoriais, buvo siekiama įmonės veiklos tęstinumo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme nemenkina, kadangi jų egzistavimas nepaneigia fakto, jog UAB „S.“ turimas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo dengiamas, kaip to reikalauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatos. Be to, į šias aplinkybes, skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė. Tai, kad M. P. yra dirbantis, taip pat laikytina jį, kaip asmenybę, charakterizuojančia aplinkybe, tačiau tai jokiu būdu negali būti pripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus reikšmingus duomenis, konstatuoja, kad M. P. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. P. galima būtų paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskiriant jam šiek tiek griežtesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą, todėl švelninti apelianto teisinę padėtį dar labiau, nėra pagrindo. Darant šią išvadą, pažymima, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

20. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, neturi precedento galios šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, o nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytose bylose ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. P. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022m. spalio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.