Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos nacionalinio dramos teatro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Egli“, S. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egli“ 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017 vykdymą iki įsiteisės Regionų administraciniame teismo sprendimas dėl įmokos už statybą valstybiniame žemės sklype paskaičiavimo (administracinės bylos Nr. eI3-5949-402/2025). Prašymas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017 tenkino ieškovo Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieškinį atsakovėms UAB „Egli“, S. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, statybos padarinių šalinimo – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakoves UAB „Egli“, S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovių apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 14 d. nutartimi juos atmetė, tačiau nutarė patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, be kita ko, įpareigojant atsakoves UAB „Egli“ ir S. S. per 3 mėnesių nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, atsakovėms UAB „Egli“ ir S. S. šio įpareigojimo neįvykdžius – įpareigoti atsakoves UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam 3 mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastato daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perstatytas dalis, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

1.2. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri yra perėmusi Nacionalinės žemės tarnybos teises ir pareigas, 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimus, kuriais paskaičiavo įmoką už statybą nuomojamame valstybiniame žemės sklype pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį. Paskaičiuota įmoka sudaro 93 000,00 Eur. Tokį apskaičiavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija grindė viso žemės sklypo rinkos verte, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo ploto vertinimą masiniu būdu (465 000,00 Eur), atsižvelgiant į tai, jog pastato užstatymo plotas po rekonstrukcijos padidėja 0,96 proc., o bendras plotas – 0,52 proc. Patalpų savininkė atsakovė S. S., įvertinusi tai, kad įmoka už statybą valstybiniame žemės sklype skaičiuojama nuo viso žemės sklypo ploto, o ne nuo dalies, kuri priskirta patalpų eksploatacijai, Regionų administraciniam teismui pateikė skundą dėl nurodytų 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimų panaikinimo. Atsakovės vertinimu, atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo viso žemės sklypo ploto (jo vertės), o nuo žemės sklypo dalies, skirtos patalpoms eksploatuoti, ploto. Atsižvelgdama į tai, teigia, jog atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje turėtų būti ne 93 000,00 Eur, o 5 580,00 Eur.

1.3. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu S. S. skundą administracinėje byloje Nr. eI3-5949-402/2025 atmetė. Atsakovė S. S., nesutikdama su nurodytu administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių teigia, jog yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl įmokos už statybą valstybiniame žemės sklype apskaičiavimo.

1.4. Atsakovės teigimu, anksčiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad vienintelė kliūtis, trukdanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti atsakovei statybą leidžiantį dokumentą, yra aptariamos įmokos sumokėjimas.

2. Ieškovas Lietuvos nacionalinis dramos teatras atsiliepimu prašo atmesti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pagrindiniai nesutikimo argumentai:

2.1. Teigia, jog tinkamam teismo sprendimo įvykdymui neužtenka vien tik gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą, o reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą tokiai pastato konfigūracijai, kuri nepažeistų ieškovo teisių, ir tada pagal jį atitinkamai perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Tvirtina, jog situacija, kurios prašomu atidėjimu siekia atsakovė UAB „Egli“, t. y. gauti naują statybą leidžiantį dokumentą esamai pastato konfigūracijai pagal rekonstrukcijos procedūrą, neatliekant jokių ar beveik jokių realių projekto ir faktinės statybos pakeitimų, nėra tinkamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas. Ieškovo manymu, vien naujas statybą leidžiantis dokumentas neišspręs įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos problemos, kad esama faktinė pastato konfigūracija trukdo Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui patekti į savo ūkinį kiemą.

2.2. Tvirtina, jog atsakovė UAB „Egli“ tik vilkina sprendimo įvykdymą, žadėdama pašalinti savavališką statybą, tačiau nei vienoje stadijoje neužtikrino ir nesiekė užtikrinti vienintelio realaus situacijos sprendimo būdo – savavališkos statybos padarinių fizinio pašalinimo. Ieškovo manymu, atsakovė nei siekė gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal realiai pakeistus projektinius sprendinius, nei atliko kokius nors fizinius savavališkos statybos šalinimo darbus, todėl nėra jokio pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog prašymo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, aktualią teismų praktiką. Esminiai atsiliepimo argumentai:

3.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 19 d. rašte ir 2024 m. lapkričio 11 d. sprendime išdėstyta pozicija dėl įmokos apskaičiavimo.

3.2. Šiuo metu Regionų administraciniame teisme apeliacine tvarka yra iškelta administracinė byla pagal atsakovės S. S. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl anksčiau nurodytų administracinių aktų panaikinimo (bylos Nr. eA-1539-1188/2026). Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra atliekami tęstiniai aktyvūs veiksmai teismo sprendimo įvykdymui, taip pat egzistuoja ir teisė nesutikti su atitinkamu administraciniu aktu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje Nr. e2-9660-807/2017 vykdymą iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Esminiai nutarties motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl įsiteisėjusio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo, pirmiausia svarbu atsižvelgti į visą bylos Nr. e2-9660-807/2017, kurioje priimtas aptariamas sprendimas, procesą, atsakovių elgesį viso bylos procese (ir jos subprocesuose), taip pat ir į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas, dalyką, byloje vyraujantį viešąjį interesą, teismo sprendimo neįvykdymo trukmę ir kitas aplinkybes.

4.2. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptaręs kiekvieną ankstesnių atsakovės pateiktų prašymų atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą turinį, juose nurodytas priežastis, atsižvelgęs į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų rezultatus dėl atsakovės prašymų, padarė išvadą, nors teismo sprendimo įvykdymui atsakovėms buvo suteiktas ilgas terminas, ir teismo sprendimo vykdymas kelis kartus buvo atidėtas, tačiau nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl tolesnio aptariamo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo / neatidėjimo, svarbu įvertinti viso proceso eigoje atsakovių atliktus veiksmus, duomenų visumos ir teismų atliktų įrodymų vertinimo kontekste.

4.3. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismai, tikrinę teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teisėtumo klausimą, pabrėžė, jog teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo prioritetas yra statinio projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento gavimas, bet ne statinio ar jo dalies nugriovimas. Pabrėžė, jog, tenkinant ankstesnius prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismai (taip pat ir apeliacinėje instancijoje) konstatavo atsakovės atliekamus aktyvius veiksmus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą jai palankiu būdu, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

4.4. Pažymėjo, jog kritiškai vertina ieškovo iškeltas abejones dėl atsakovės veiksmų tinkamumo (kad neva vien naujas statybą leidžiantis dokumentas neišspręs įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos problemos, neatliekant jokių ar beveik jokių realių projekto ir faktinės statybos pakeitimų, ir pan.). Iš įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų matyti, kad ieškovo aptariami argumentai buvo vertinami. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje vertino, kad atsakovė UAB „Egli“, reaguodama į savivaldybės pastabas, keitė projektinius pasiūlymus, kuriais buvo nuspręsta visiškai atsisakyti įėjimo į ginčo patalpas iš (duomenys neskelbtini)] pusės, stogelis sumažintas 70 procentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 19 d. pritarė UAB „Egli“ parengtiems projektiniams pasiūlymams, rekonstrukcijos projektas baigtas rengti 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. pateiktas UAB „Egli“ prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat konstatavo, kad visi projekto ir prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą trūkumai yra pašalinti.

4.5. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą motyvuoja tuo, jog ji įvykdė visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytas pastabas dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir yra likusi tik viena kliūtis – sumokėti įmoką už statybą nuomojamame valstybiniame žemės sklype pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį. Kadangi S. S. nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. raštais, kuriais nustatytas 93 000,00 Eur įmokos dydis, ir šiuo metu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateiktas apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo, kuria netenkintas jos skundas dėl aptartų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo perskaičiuoti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, todėl prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimas.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsakovės prašymo motyvus, taip pat, atsižvelgęs į tai, jog kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d., tiek 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimis, kurias apeliacinės instancijos teismai paliko nepakeistas, teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo atidedamas dėl nesumokėtos, nepaskaičiuotos įmokos už statybas valstybinėje žemėje, dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, nesant duomenų apie atsakovės veiksmus sąmoningai nevykdant teismo sprendimo, į tai, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau buvo konstatuoti atsakovės aktyvūs veiksmai, siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą, į tai, kad šiuo metu dar nėra išspręstas klausimas dėl mokėtinos įmokos dydžio, nusprendė, jog aptariamo teismo sprendimo įvykdymo terminas turi būti atidėtas. Tačiau, siekiant apibrėžtumo, padarė išvadą, jog turi būti nustatytas konkretus sprendimo vykdymo atidėjimo terminas, t. y., iki 2026 m. rugsėjo 15 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos nacionalinis dramos teatras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Egli“ prašymą atmesti arba grąžinti UAB „Egli“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Teigia, jog iki šiol teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas 8 kartus ir prašymus atidėti sprendimo vykdymą UAB „Egli“ grindžia vis naujais pagrindais. Tvirtina, jog nuolat kintanti argumentacija rodo ne objektyvias išimtines aplinkybes, o nuoseklią atsakovės taktiką vilkinti sprendimo vykdymą, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad vis atidedant teismo sprendimo įvykdymą, yra toleruojami savavališkos statybos padariniai ir pažeidžiami ieškovo teisėti interesai, lūkesčiai.

5.2. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties 89 punkte pateiktas išaiškinimas, jog „vienintelis realus situacijos sprendimo būdas yra savavališkos statybos padarinių pašalinimas, nes statybos darbų rezultatas fiziškai užkerta kelią ieškovei naudotis savo ūkiniu kiemu“. Taip pat atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje Nr. e2S-729-1012/2024 nurodytus argumentus, jog tinkamam teismo sprendimo įvykdymui neužtenka vien tik gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą, o reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą tokiai pastato konfigūracijai, kuri nebepažeistų ieškovės teisių. Atsižvelgdamas į tai, tvirtina, jog vien statybą leidžiančio dokumento gavimas savaime, nepakankamas tinkamam sprendimo įvykdymui.

5.3. Apelianto manymu, UAB „Egli“ projektiniai pakeitimai, kuriuos ketina įteisinti, apima tik stogelio sumažinimą, tai yra akivaizdžiai nepakankama, kadangi likusi konstrukcija mažina tarpą tarp namų ir, kaip matyti iš prejudicinių faktų byloje, trukdo ieškovui naudotis savo ūkiniu kiemu ir pažeidžia ieškovo teises.

5.4. Tvirtina, kad teismo sprendimo atidėjimas 9 kartą akivaizdžiai yra beprasmis, kadangi UAB „Egli“ niekaip nepagrindė, kad (i) gaus statybą leidžiantį dokumentą, kuris bus išduotas pertvarkius statinio projektinius dokumentus taip, kad jų sprendimai nebepažeistų ieškovo teisių, taip pat nepagrindė, kad ii) turi pakankamai lėšų sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės apskaičiuotą įmoką – 93 000,00 Eur, tuo atveju, jei Regionų administraciniam teismui pateiktas skundas nebūtų tenkintas.

5.5. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-381-883/2024, kuri yra prieštaringa, – viena vertus, joje teigiama, esą projektas pakeistas pakankama apimtimi, kita vertus, iškart teigiama ir tai, kad projektinės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Egli“ prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Teigia, jog dėl ieškovo atskirajame skunde keliamų klausimų yra jau pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1871-863/2025, nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą dėl atsisakymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

6.2. Tvirtina, jog teismo sprendimo įvykdymas alternatyviu būdu – pertvarkius statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį – užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės ar nuo jos priklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas atsakovei išduotą statybą leidžiantį dokumentą, prioritetą teikė statinio, kuriam panaikintas išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išsaugojimui, t. y. statinio projektinės dokumentacijos pertvarkymui ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui, o ne statinio nugriovimui.

6.3. Atsakovės teigimu, įsiteisėjusiais teismų spendimais yra nustatyta, kad sprendimas nėra įvykdomas ne dėl atsakovės kaltės, priešingai, teismų pripažinta, kad atsakovė nevengia teismo sprendimo vykdymo, atlieka konkrečius veiksmus, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, nenustatytos jokios aplinkybės, kad teismo sprendimas nėra vykdomas dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių.

6.4. Nurodo, kad ieškovas savo atskirajame skunde teigia, kad naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas nepakankamas sprendimo įvykdymui, tačiau atkreipia dėmesį, jog tą patį argumentą ieškovas kėlė ir 2025 m. sausio 13 d. atsiliepime į 2024 m. gruodžio 15 d. atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, ir dėl jo pasisakė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1871-863/2025. Taip pat dėl kitų ieškovo argumentų jau buvo pasisakyta ir ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose.

6.5. Teigia, jog egzistuoja aplinkybės teismo sprendimo atidėjimui, kadangi šiuo metu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl nustatytos įmokos už statybą valstybinėje žemėje dydžio pagrįstumo.

7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog atskirojo skundo tenkinimo klausimą prašo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, aktualią teismų praktiką. Esminiai atsiliepimo argumentai:

7.1. Teigia, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Taip pat nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

7.2. Įvertinus nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes, teigia, jog teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo prioritetas yra statinio projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento gavimas, bet ne statinio ar jo dalies nugriovimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis, teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės UAB „Egli“ prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2026 m. rugsėjo 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kaip vieną esminių argumentų nurodo aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju vien statybą leidžiančio dokumento gavimas, nėra pakankamas tinkamam sprendimo įvykdymui, pagal kurį UAB „Egli“ turi ne tik gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ir reikiamai pertvarkius statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad nebūtų pažeisti teisėti ieškovo interesai. Taip pat akcentuoja, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartyje, kuria paliktas galioti teismo sprendimas, konstatavo, jog: „vienintelis realus situacijos sprendimo būdas yra savavališkos statybos padarinių pašalinimas, nes statybos darbų rezultatas užkerta kelią ieškovui naudotis savo ūkiniu pastatu“. Pasisakant dėl šių apelianto argumentų, svarbu aptarti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų rezultatus, jų turinį, kurių pagrindu atsakovės buvo įpareigotos atlikti atitinkamus veiksmus, taip pat kitų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų rezultatus, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir jų prejudicinę galią.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, ir įpareigojo atsakoves UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio, (duomenys neskelbtini), padėtį bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-311-803/2019, išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų S. S. ir UAB „Egli“ apeliacinius skundus, juos atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau patikslino jo rezoliucinę dalį, be kita ko, įpareigojant atsakoves UAB „Egli“ ir S. S. 1) per 3 mėnesių nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; 2) atsakovėms UAB „Egli“ ir S. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti statinio, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus – įpareigoti atsakoves UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam 3 mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastato daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perstatytas dalis, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio (duomenys neskelbtini), padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

13. Iš aptartų įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų rezultatų matyti, kad ieškovo teisių pažeidimo pašalinimas iš esmės yra siejamas su aplinkybe, jog atsakovės UAB „Egli“ ir S. S., pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, pirma, turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, antra, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Nurodytų veiksmų atsakovėms neatlikus, atsakovės įpareigotos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais aiškiai nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo įvykdymas yra siejamas būtent su naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimu (kuris turi būti gautas pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją). Todėl esant situacijai, kai atsakovėms gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, ir jį įgyvendinus, paaiškėtų, kad atlikti statinio, jo dalies perstatymo, pertvarkymo darbai, ir toliau galbūt pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu, ieškovas turėtų teisę ginti pažeistas savo teises teisės aktų nustatyta tvarka ir tai nebebūtų šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog apeliantas atskirajame skunde minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartyje nurodytus motyvus parenka selektyviai, pateikiant konkretų teiginį, kuris iš esmės neatspindi viso konteksto. Kaip pavyzdžiui, ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, jog: „vienintelis realus situacijos sprendimo būdas yra savavališkos statybos padarinių pašalinimas, nes statybos darbų rezultatas fiziškai užkerta kelią ieškovei naudotis savo ūkiniu kiemu“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo sprendimas neužkerta kelio gauti naują statybą leidžianti dokumentą ir atlikti statybos darbus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Ir šią aplinkybę patvirtina faktas, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patikslinto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, suteikdamas atsakovėms UAB „Egli“ ir S. S. galimybę pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir jos pagrindu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pagal jį statinį, t. y. konstatavo, jog ieškovo pažeistos teisės gali būti apgintos ne tik atsakovėms pašalinus savavališkos statybos padarinius.

15. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju itin svarbu ir ankstesni tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, t. y. jų prejudicinė galia.

16. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės vadinamos prejudiciniais faktais.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, nors apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kaip jau minėta, jog vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas neišspręs, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas tinkamai, taip pat kelia abejones dėl atsakovės UAB „Egli“ projektinių sprendinių tinkamumo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas jau ir ankstesniuose atsiliepimuose savo nesutikimą su atsakovės UAB „Egli“ prašymais atidėti teismo sprendimo įvykdymą, grindė tomis pačiomis šiame punkte nurodytomis aplinkybėmis.

19. Bylos medžiaga patvirtina, taip pat ši aplinkybė nustatyta ir skundžiamojoje nutartyje, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-381-883/2024 vertino, kad, atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, susijusius su rekonstrukcijos projekto sprendiniais ir jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė UAB „Egli“ reaguodama į savivaldybės pastabas keitė projektinius pasiūlymus, kuriais buvo nuspręsta visiškai atsisakyti įėjimo į ginčo patalpas iš (duomenys neskelbtini) pusės, stogelis sumažintas 70 procentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 19 d. pritarė UAB „Egli“ parengtiems projektiniams pasiūlymams, rekonstrukcijos projektas baigtas rengti 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. pateiktas UAB „Egli“ prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodė, kad visi projekto bei prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą trūkumai yra pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovės UAB „Egli“ pateikto rekonstrukcijos projekto, tiek atliktos faktinės statybos pakeitimus, ir nesant įrodymų, patvirtinančių, jog rekonstrukcijos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ar kad jame pateikti sprendiniai yra netinkami, nepakankami teismo sprendimui įvykdyti, nusprendė, jog projektas pakeistas pakankama apimtimi, taip pat dar atkreipdamas dėmesį į tai, jog dėl rekonstrukcijos projekto atitikimo statybos teisės normų reikalavimams, turi spręsti asmenys, įgalioti derinti projektą ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi minėta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuri yra prieštaringa, – viena vertus, joje teigiama, esą projektas pakeistas pakankama apimtimi, kita vertus, iškart teigiama ir tai, kad projektinės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pažymėtina, kad aptariama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti, todėl apeliacinės instancijos teismas negali iš naujo vertinti nutartyje nustatytų aplinkybių ir spręsti, ar jos buvo tinkamai nustatytos.

20. Dar daugiau, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1266-796/2024 taip pat konstatavo, jog buvo atsižvelgta į aukštesnės instancijos teismo 2024 m. kovo 28 d. (Šiaulių apygardos teismo) nutartyje pateiktus išaiškinimus, susijusius su rekonstrukcijos projekto sprendiniais ir jų vertinimu, buvo tiriami ir vertinami atsakovės UAB „Egli“ atlikti veiksmai, siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą, taip pat ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1871-863/2025 pasisakė ir dėl apelianto argumento, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas neišspręs įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos problemos, nurodydamas, kad jį vertina kritiškai, kadangi iš anksčiau įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų bylos procese matyti, jog aptariamu kontekstu atsakovės UAB „Egli“ veiksmai buvo vertinami.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog dėl šios nutarties 18 punkte nurodytų apelianto argumentų jau buvo pasisakyta ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie nagrinėjamu atveju laikyti turinčiais prejudicinę reikšmę, toliau detaliau dėl jų nepasisakytina. Nepaisant to, dar kartą akcentuotina, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję atsakovės UAB „Egli“ prašymus atidėti teismo sprendimą įvykdymą, konstatavo, jog esami atlikti projekto pakeitimai yra pakankamos apimties, tačiau projektinės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šį klausimą spręs kompetentingi asmenys, turintys teisę nagrinėti projektinių dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir spręs, ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Egli“ prašymą atidėti sprendimo įvykdymą grindžia vis naujais pagrindais, patvirtina, jog atsakovė tokiu būdu siekia vilkinti sprendimo vykdymą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos skundžiamos nutarties motyvais, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nustatyti aktyvūs atsakovės veiksmai, siekiant įvykdyti teismo sprendimą jai palankiu būdu, norint gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, todėl aplinkybė, kad atsakovės prašymai atidėti teismo sprendimą yra grindžiami naujomis aplinkybėmis, priešingai nei teigia apeliantas, tik patvirtina atsakovės aktyvią poziciją ir siekį įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dažnu atveju teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą lemia ne atsakovės kalti, tyčiniai veiksmai, o kitų valstybinių institucijų veiksmai. Kaip pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1871-863/2025 konstatavo, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d., tiek 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimis, kurias apeliacinės instancijos teismai paliko nepakeistas, teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo atidedamas dėl nesumokėtos, nepaskaičiuotos įmokos už statybas valstybinėje žemėje, dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, nesant duomenų apie atsakovės veiksmus sąmoningai nevykdant teismo sprendimo. Šiuo metu, nors minėta įmoka jau ir yra apskaičiuota, tačiau, atsakovės manymu, tai padaryta neteisingai, dėl to vyksta teisminis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

24. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tačiau patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, prioritetą suteikė statinio projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento gavimui, o ne statinio ar jo dalies nugriovimui, todėl faktas, kad ne dėl nuo atsakovės priklausančių veiksmų, susidarė situacija, jog teismo sprendimo įvykdymui reikalingas papildomas terminas, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės piktnaudžiavimą procesu ar siekį jį vilkinti.

25. Apelianto teigimu, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui jau devintą kartą šiuo atveju nėra susiklosčiusių jokių išimtinių aplinkybių. Apelianto manymu, aplinkybė, kad UAB „Egli“ vienu atveju deklaruoja siekį gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kitu – prašo pratęsti terminą savavališkų statybų padarinių pašalinimui, sugalvojant vis naują negalėjimo įvykdyti priežastį, patvirtina neabejotiną UAB „Egli“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir akivaizdų bandymą išvengti sprendimo įvykdymo.

26. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė UAB „Egli“ prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kol įsiteisės Regionų administraciniame teismo sprendimas dėl įmokos už statybą valstybiniame žemės sklype paskaičiavimo (administracinės bylos Nr. eI3-5949-402/2025).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės prašymo argumentus ir atskirojo skundo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, jog nenustačius, kad sumokėjus įmoką už statybą valstybinėje žemėje, būtų kitų kliūčių atsakovei gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir šiuo metu dar esant galutinai neišspręstam klausimui dėl mokėtinos įmokos dydžio, yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priežastis, dėl kurios atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, yra išimtinė, reikšminga ir tiesiogiai susijusi su naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimu.

29. Kaip matyti iš bylos duomenų ir skundžiamos teismo nutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. rugsėjo 9 d. parengė apskaičiavimo pažymą Nr. AS-24-93839, kurioje už galimybę rekonstruoti esamą statinį išnuomotame valstybinės žemės sklype į valstybės ir savivaldybės biudžetus savivaldybė nustatė mokėtiną 93 000,00 Eur sumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl mokėtinos sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetą derinimo“ atsakovei S. S. nurodė per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo, suderinti aptariamoje pažymoje nurodytą į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokėtiną sumą – 93 000,00 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. lapkričio 11 d. taip pat pateikė atsakovei raštą Nr. A51-164524/24(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“, jame išaiškino, kad tuo atveju, jeigu po rekonstrukcijos kinta ne tik patalpos (buto), bet ir pastato (šiuo atveju – daugiabučio), kuriame yra ši patalpa, užstatymo ir bendras plotai, skaičiavimas už galimybę rekonstruoti valstybinėje žemėje turi būti atliekamas ne nuo patalpai (butui) išnuomotos žemės sklypo dalies ploto, bet nuo žemės sklypo ploto, kuris yra išnuomotas to statinio (daugiabučio) eksploatacijai. Aptariamame rašte taip pat nurodyta, kad nagrinėtinu atveju atliekant rekonstrukciją, didinamas ne tik šios patalpos užstatymo ir bendras plotai, bet ir viso daugiabučio, kuriame yra ši patalpa užstatymo ir bendras plotai, todėl ir skaičiavimai buvo atlikti ne nuo nuomojamos dalies ploto, o nuo žemės sklypo ploto, kuris yra išnuomotas to statinio (daugiabučio) eksploatacijai.

30. Atsakovė S. S., nesutikdama su minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. raštais, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama juos panaikinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5949-402/2025 S. S. skundą atmetė. Atsakovė S. S., nesutikdama su minėtu Regiono administracinio teismo sprendimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, jo pagrindu užvesta administracinė byla Nr. eA-1539-1188/2026. Kaip matyti iš aptariamos administracinės bylos proceso kortelės, 2025 m. gruodžio 30 d. gauti atsiliepimai į apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo data nepaskirta.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbūs du aspektai – asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, taip pat ankstesnių teismo procesinių sprendimų šios bylos procese priėmimas, jų turinys ir rezultatai.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, inter alia, viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei S. S., nesutinkant su Regionų administracinio teismo sprendimu (kuriuo nuspręsta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nustatė 93 000,00 Eur įmokos dydį už statybą valstybinėje žemėje yra), ji turi ne tik CPK, bet ir Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą – apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šią aplinkybę, be kita ko, galima vadinti išimtine priežastimi atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi kaip jau nustatyta, įmokos už statybą valstybinėje žemėje sumokėjimas, yra kliūtis gauti statybą leidžiantį dokumentą su tikslu įvykdyti teismo sprendimą.

33. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog paskutiniais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo atidedamas būtent dėl nesumokėtos, nepaskaičiuotos įmokos už statybas valstybinėje žemėje, dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė dar 2023 m. liepos 24 d. prašymu prašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 6 d. – iki 2023 m. gruodžio 15 d. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybę, kad jai yra likę įvykdyti tik vieną pastabą – sumokėti įmoką Nacionalinei žemės tarnybai už statybas valstybinėje žemėje. 2023 m. gruodžio 18 d. atsakovė vėl pateikė prašymą pratęsti teismo sprendimo įvykdymą iki 2024 m. kovo 15 d., 2024 m. kovo 18 d. prašymu prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 15 d., 2024 m. birželio 17 d. – iki 2024 m. gruodžio 15 d., 2024 m. gruodžio 15 d. iki – iki 2025 m. gruodžio 15 d. – dėl tos pačios priežasties – įmokos už statybas valstybinėje žemėje sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1871-863/2025, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį, ir paskutinį kartą iki 2025 m. gruodžio 15 d. atidėdamas teismo sprendimo įvykdymą, taip pat nurodė, jog: 1) teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo atidedamas dėl nesumokėtos, nepaskaičiuotos įmokos už statybas valstybinėje žemėje, dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, nesant duomenų apie atsakovės veiksmus sąmoningai nevykdant teismo sprendimo; 2) įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau buvo konstatuoti atsakovės aktyvūs veiksmai siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal rekonstrukcijos procedūrą, atsakovei atlikus visus reikalingus veiksmus statybą leidžiančio dokumento gavimui, išskyrus įmokos už statybą valstybinės žemės sklype sumokėjimą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovės UAB „Egli“ prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrįstas, kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu vis dar nėra iki galo išspręstas klausimas dėl įmokos už statytas valstybinėje žemėje sumokėjimo. Būtent šiais pagrindais teismo sprendimo įvykdymas buvo atidėtas jau kelis kartus. Nors nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra jau kiek pasikeitusi – mokėtinos įmokos dydis (93 000,00 Eur) yra apskaičiuotas, tačiau dėl nustatyto įmokos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminiai ginčai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, aplinkybė, jog atsakovė S. S., apskųsdama Regionų administracinio teismo sprendimą, įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą, yra objektyvi priežastis atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi S. S. apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas yra tiesiogiai susijęs su teismo sprendimo įvykdymu, siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

35. Apeliacinės instancijos teismo manymu, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nepažeis ieškovo teisių, teisėtų interesų, jo lūkesčių, tokiu būdu bus išlaikyta apelianto ir atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. interesų pusiausvyra. Tuo tarpu, priešingai, jei teismo sprendimo įvykdymas nebūtų atidėtas esant tokioje pažengusioje teismo sprendimo įvykdymo stadijoje, kai įmokos už statybą valstybinėje žemėje sumokėjimas (dėl kurios dydžio pagrįstumo vyksta teisminiai ginčai) yra esminė kliūtis gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu būtų pažeisti atsakovių teisėti lūkesčiai įvykdyti teismo sprendimą prioritetą suteikiant statinio, jo dalies išsaugojimui ir įteisinimui, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, o ne statinio, jo dalies nugriovimui.

36. Apeliantas be kita ko nurodo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas, faktiškai nepertvarkius statinio, neužtikrins įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovių veiksmai, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, apsiribos tiks statybą leidžiančio dokumento gavimu. Nėra duomenų, kad gavus minėtą dokumentą, atsakovės nesieks faktiškai įgyvendinti patikslintus projektinius sprendimus, kad ieškovės teisės, užtikrintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, būtų įgyvendintos.

37. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrindė, jog turi pakankamai lėšų sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apskaičiuotą 93 000,00 Eur įmoką, tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas skundas nebūtų tenkintas. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju yra svarbios apeliacijos ribos (CPK 320 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės finansinių galimybių sumokėti 93 000,00 Eur dydžio įmoką, tokio argumento savo atsiliepime į atsakovės UAB „Egli“ prašymą, nebuvo nurodęs ir apeliantas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat laikydamasis apeliacijos ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl aptariamo apelianto argumento, kaip nepatenkančio į apeliacijos ribas, plačiau nepasisako.

38. Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dar kartą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose bylos procese nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės aktyviais veiksmais, siekiant įgyvendinti teismo sprendimą ir kt., laikė prejudicinėmis, nepažeidė proceso teisės normų, todėl atsakovės prašymą tenkino pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.