Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1020-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-8-1054/2020Sprendimas · 2020-03-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-03Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-03Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-11-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2S-1020-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00160-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
A. Š., N. P., A. J., L. S.
Pareiškėjas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1020-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00160-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.11.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M., atstovaujamos advokato D. U., patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., N. P., A. J., L. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti A. Š. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 3-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą – atitinkamas dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu, o, A. Š. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo registruoti po V. Š. mirties paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, suteikti pareiškėjai L. M. teisę atsakovo A. Š. vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jo vardu viešajame Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą mirusios M. L. vardu.

2. Suinteresuotas asmuo A. Š. teismui pateiktu prašymu prašė bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui, nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto savininkas nėra nustatytas, dėl šios priežasties Mulevičiai nepateikia teismui nuosavybės dokumentų, prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė pareiškimą tenkinti visiškai, įpareigoti A. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 3-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą – 1/4 dalį 14/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį 1/4 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalį 14/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu, o, A. Š. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo registruoti po V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, suteikti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atsakovo A. Š. vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jo vardu viešajame Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į palikimą – nekilnojamąjį turtą – 1/4 dalį 14/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį 1/4 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalį 14/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu, priteisti iš A. Š. 509,24 EUR bylinėjimosi išlaidas L. M..

Žemesnės instancijos teismas

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš A. Š. 62 EUR bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui L. M..

5. 2020 m. balandžio 21 d. Plungės apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens A. Š. 2020 m. balandžio 17 d. apeliacinis skundas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė A. Š. dešimties kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, ištaisyti, tai yra: 1) sumokėti 75 EUR žyminį mokestį valstybei už apeliacinio skundo padavimą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; 2) patikslinti skundą ir aiškiai suformuluoti bei nurodyti savo prašymą, skundžiamą teismo dokumentą, apeliacinio skundo pagrindą ir motyvus.

7. Plungės apylinkės teisme 2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. Š. raštas dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo. Kartu su minėtu raštu A. Š. pateikė teismui akcinės bendrovės Lietuvos pašto kvito kopiją, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo valstybei sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė suinteresuoto asmens A. Š. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, grąžinti suinteresuotam asmeniui A. Š. sumokėtą 75 EUR žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. Š. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, tai yra sumokėti 75 EUR žyminį mokestį ir patikslinti skundą aiškiai suformuluojant savo prašymą, skundžiamą teismo dokumentą, apeliacinio skundo pagrindą ir motyvus. Nurodo, kad gavęs suinteresuoto asmens raštą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo nustatė, jog, įvertinus pateikto rašto turinį, darytina išvada, kad šis procesinis dokumentas apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų neatitinka, skundo turinys nėra tinkamai suformuluotas, jame dėstomos mintys nutrūksta be jokios aiškios logiškos išvados, nėra tinkamai nurodytas apeliacinio skundo pagrindas (tiek faktinis, tiek teisinis), nėra visiškai aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjo A. Š. paduoto procesinio dokumento turinio, jame nesant nurodyto aiškaus prašymo apeliacinės instancijos teismui, nėra aišku, kokio procesinio tikslo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo teisinio rezultato pareiškėjas siekia. Pažymėjo, jog 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pasirinkti atstovą (advokatą) pagal pavedimą ir jam pavesti įgalinimus procesiniams veiksmams atlikti, taip pat, neturėdamas pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turi teisę kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jo gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau pareiškėjas atstovo (advokato) nepasirinko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

9.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka teisingumo vykdymo priedermės, kadangi smulkūs formalumai neturi būti kliūtimi vykdyti teisingumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti įrodymus, gauti inventorizacijos bylą ir (ar) kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, kad būtų atlikta naujausia inventorizacija.

9.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo funkcijų dėl permainingos antstolio procesinės pozicijos byloje, be to, bylą nagrinėjusi teisėja be pagrindo nesikreipė į Generalinę prokuratūrą tam, kad būtų galima įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų veiksmus. Teigia, kad teismas turi nustatyti visas reikšmingas spręsti bylai aplinkybes, kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir nustatyti viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepimas

10. Pareiškėja L. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Šalies argumentai

10.1. Pareiškėja nurodo, kad apelianto atskirasis skundas yra nesusijęs su skundžiama nutartimi, jis neatitinka CPK keliamų reikalavimų. Teigia, kad apeliantas teikiamu atskiruoju skundu galbūt siekia vilkinti procesą, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise į apeliaciją, kadangi sąmoningai formuluoja ydingo turinio atskirąjį skundą, dėl ko ir buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad teismo nustatyti smulkūs formalumai negali būti kliūtis vykdyti teisingumą, teigia, kad būtent pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti įrodymus, gauti inventorizacijos bylą ir (ar) kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, kad būtų atlikta naujausia inventorizacija. Pareiškėja su atskirojo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai nėra susiję su skundžiama nutartimi.

13. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatydamas bylos faktines aplinkybes ir taikydamas proceso teisės normas.

14. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka civilinio proceso kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto apeliacinio skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas Plungės apylinkės teismui 2020 m. balandžio 21 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo ir papildomo sprendimo. Iš apelianto pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde nėra aiškiai nurodytas apeliacinio skundo pagrindas, nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė nustatyti A. Š. dešimties kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, ištaisyti, tai yra: 1) sumokėti 75 EUR žyminį mokestį valstybei už apeliacinio skundo padavimą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; 2) patikslinti skundą ir aiškiai suformuluoti bei nurodyti savo prašymą, skundžiamą teismo dokumentą, apeliacinio skundo pagrindą ir motyvus. Nutartis apeliacine tvarka neapskųsta, įsiteisėjusi.

16. Apeliantas pirmosios instancijos teismui 2020 m. gegužės 18 d. pateikė raštą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pateiktu prašymu nėra pašalinti visi apeliacinio skundo trūkumai, tai yra pateiktame rašte nėra aiškiai suformuluoti motyvai, nėra tinkamai nurodytas apeliacinio skundo pagrindas (tiek faktinis, tiek teisinis), nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Įvertinus apelianto pateiktą prašymą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo nustatyta, kad nors prašymas nėra parengtas teisine kalba, tačiau prašyme yra suformuluoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai, tai yra – neišsamus byloje reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas priimant teismo sprendimą, netinkamai ištirtos faktinės aplinkybės dėl namo dalies priklausymo pareiškėjai, be to, pateiktame rašte suformuluotas ir prašymas dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Jos esmė yra tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę, aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tai yra sumokėjo žyminį mokestį, nurodė apeliacinio skundo motyvus, suformulavo reikalavimą (nutarties 16 punktas), atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (nutarties 17 punktas), nutaria, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto pateiktą prašymą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo (nutarties 13 punktas), dėl to apelianto atskirasis skundas tenkinamas ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 12–18 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo netinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai neįvertino apelianto pateikto prašymo motyvus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Erinija Kazlauskienė