Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuoti asmenys A. Š., N. P., A. J., L. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.2. Teigia, kad apeliantas, prašydamas teismo išsiaiškinti visas bylos aplinkybes: „užklausti Registrų centrą dėl M. L. vardu registruoto turto“, „pareikalauti Mulevičių (L. M.) esamos nuosavybės (duomenys neskelbtini) t. y., inventorizacijos bylas“, „užklausti Generalinę Prokuratūrą dėl galimos advokato D. U. savivaldžiavimo veikos“, nenurodo jokių argumentų, kaip jo reikalaujamos nustatyti aplinkybės gali paneigti byloje esančios Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos duomenis ir turėti įtakos teismo sprendimui. Pažymi, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl pats nepateikia įrodymų dėl jo reikalaujamų nustatyti aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo A. Š. įpareigotas atlikti veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Byloje surinktais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad po M. L., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, Kauno miesto 3-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 32/97 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sesuo V. Š., tačiau paveldėjimo teisių ji neįteisino. 2019 m. liepos 24 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. L. vardu sudarytų testamentų Testamentų registre nebuvo įregistruota. (duomenys neskelbtini) mirus V. Š., Kauno miesto 3-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 12/07 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios dukra L. S., mirusiosios dukra A. J., mirusiosios sūnus A. Š. ir mirusiosios vaikaitė N. P.. M. L. ir V. Š. paveldėjimo bylos yra nebaigtos, paveldėjimo teisės liudijimai į nekilnojamąjį turtą neišduoti. Taip pat nustatyta, kad V. Š. įpėdiniui A. Š. tenkanti įstatymų nustatyta dalis pažymoje nurodyto M. L. vardu registruoto nekilnojamojo turto yra 1/4.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo ypatingąja teisena, nors bylą privalėjo nagrinėti ginčo teisena. Mano, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos procesinių dokumentų turinį bei reiškiamus reikalavimus iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmeniui (asmenims) ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsni). Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

15. Tiek iš pareiškimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti suinteresuotąjį asmenį A. Š. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 3-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą. Tokį reikalavimą pareiškėja motyvuoja tuo, kad A. Š., būdamas nekilnojamojo turto savininku ir neįregistruodamas savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, elgiasi nesąžiningai, piktybiškai siekia apsunkinti (panaikinti) kreditoriaus, t. y. pareiškėjos, galimybes išieškoti iš priimto paveldėto turto, sukuria apsunkinimus išieškoti iš jo skolą. Akcentuotina, jog CK 6.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Tai reiškia, jog pareiškėja, būdama suinteresuoto asmens A. Š. kreditore, turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį suinteresuotajam asmeniui A. Š., kadangi jis savo turtinių teisių neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, o toks reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pakankamos naikinti skundžiamą sprendimą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas sprendimui ar nutarčiai panaikinti tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Dėl to vien ta aplinkybė, kad teismai išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-304/2006).

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateikus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog antstolio A. S. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/02454, Nr. 0010/18/01900 bei Nr. 0010/18/01899 yra vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens A. Š. turto pareiškėjos L. M. naudai, o bendra išieškotinų skolų suma 2019 m. kovo 12 d. sudarė 16 082,24 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl suinteresuoto asmens A. Š. argumentų, kad jis turi ir kito nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, savo iniciatyva patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre dėl suinteresuoto asmens A. Š. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, tačiau įvertinęs aplinkybes, jog visiems suinteresuoto asmens A. Š. žemės sklypams, be pareiškėjos naudai antstolio A. S. taikyto arešto, yra taikomi ir kitų antstolių areštai (trims žemės sklypams papildomai uždėtas antstolės N. B. areštas, o vienam iš sklypų papildomai uždėti antstolės N. B. ir antstolės R. S. areštai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra aišku, kokia yra suinteresuoto asmens A. Š. įsipareigojimų kitiems kreditoriams kitose vykdomosiose bylose suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šias aplinkybes taip pat patvirtina ir į bylą pateikta antstolio A. S. 2019 m. kovo 12 d. pažyma Nr. S1d-29145 apie išieškomo įsiskolinimo dydį, kurioje nurodoma, kad išieškojimas iš A. Š. turto vykdomas iš esmės tik iš suinteresuoto asmens gaunamos nuolatinės išmokos, mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir iš suinteresuoto asmens atsiskaitomosios sąskaitos.

18. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo net nebando paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog apelianto turimo kito turto masė nėra pakankama jo skoliniams įsipareigojimams pareiškėjai L. M. padengti, neteikia duomenų apie kitiems kreditoriams, kitose vykdomosiose bylose turimus įsipareigojimus bei jų sumas. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vengdamas užbaigti palikimo priėmimo procedūras bei įregistruoti paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, apeliantas iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisę į skolos išieškojimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, daro išvadą, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nerealizuodamas savo teisių į paveldėtą turtą suinteresuotas asmuo A. Š. iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus, nes pareiškėja negali patenkinti savo finansinių reikalavimų antstolio A. S. vykdomose vykdomosiose bylose, ir konstatuoja, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes pareiškėjos pareiškimas patenkintas pagrįstai, todėl bylos išnagrinėjimo rezultatas būtų toks pats ir išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka pagal pareiškėjos ieškinį.

20. Tokiomis aplinkybėmis iš esmės teisingo sprendimo panaikinimas vien dėl to, jog byla buvo išnagrinėta ne tos teisenos tvarka, nors, išnagrinėjus bylą kitos teisenos tvarka, rezultatas būtų toks pats, prieštarautų bendriesiems teisės principams (protingumui ir teisingumui) ir reikštų pagrindinių proceso teisės principų (ekonomiškumo, operatyvumo ir kt.) pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą iš esmės, kaip to reikalauja CPK 259 ir 260 straipsniai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis): pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta teise ir nusprendė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai sudarė dalyvaujantiems byloje asmenims sąlygas pateikti prašymus, duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, išsakyti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kilusiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant ir tuo būdu visomis įstatyme numatytomis priemonėmis įrodinėti aplinkybes, kuriomis jie rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, teismas įtraukė suinteresuotais asmenimis visus, jo manymu, galinčius padėti tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą asmenis, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens A. Š. argumentus, savo iniciatyva patikrino Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir juos įvertino, surinko ir ištyrė kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka, neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį laikytinas nepagrįstu.

21. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo pagal CK 5.66 straipsnį. Teigia, jog šiuo atveju ginčas kilo dėl CK 5.70 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

22. Kaip minėta, pareiškėja byloje reiškė reikalavimą įpareigoti A. Š. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 3-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į suinteresuoto asmens A. Š. paveldėtą turtą, nes suinteresuotas asmuo, priėmęs palikimą pagal įstatymą, nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), kurio pagrindu galėtų įregistruoti nuosavybės teises į mirusiosios V. Š. turtą. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje byloje kilo klausimas ne dėl paveldėto turto pasidalijimo būdo, o dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentas, kad ginčas turėjo būti kvalifikuotas pagal CK 5.70 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Apeliaciniu skundu taip pat labai plačiai pasisakoma dėl proceso dalyvių bei kitų asmenų atliekamų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl ir kieno atžvilgiu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad asmeniui, kuris turi pakankamą pagrindą tvirtinti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, įstatymai suteikia teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas – policiją, prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau šia teise reikia naudotis atsakingai.

24. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. Š. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galimybės nustatyti ne tik patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau ir jų pagrįstumo, pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

28. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.