Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvavo, teismo šaukimai į posėdį jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekos (tolaiu – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kauno miesto 3 – ojo notarų biuro notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos duomenimis, po M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, Kauno miesto 3 – ame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 32/97 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sesuo V. Š.. Iš 2007 m. kovo 15 d. Kauno miesto 3 – ojo notarų biuro notarės V. V. liudijimo duomenų matyti, kad V. Š. neįteisino paveldėjimo teisių po M. L. mirties. 2019 m. liepos 24 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. L. vardu sudarytų testamentų Testamentų registre nebuvo įregistruota. 2006 m. gruodžio 4 d. mirus V. Š., Kauno miesto 3 – ame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 12/07 m. Palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios dukra L. S., mirusiosios dukra A. J., mirusiosios sūnus A. Š. ir mirusiosios vaikaitė N. P.. M. L. ir V. Š. paveldėjimo bylos yra nebaigtos, paveldėjimo teisės liudijimai į nekilnojamąjį turtą neišduoti. Kauno miesto 3 – ojo notarų biuro notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. Š. įpėdiniui A. Š. tenkanti įstatymų nustatyta dalis į pažymoje nurodytą M. L. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą yra 1/4 dalis.

Pažymėtina, jog įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. Š. nepraleisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. po palikėjos V. Š. mirties 2006 m. gruodžio 4 d., kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo A. Š. kartu su kitas įstatyminiais įpėdiniais priėmė 1/4 dalį mirusios motinos palikimo, padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. Š. yra 1/4 dalies 14/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalies 1/4 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/4 dalies 14/100 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018 išaiškino, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Nors nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui A. Š. įstatyme nėra tiesiogiai numatyto įpareigojimo įteisinti po motinos mirties priimtą palikimą – 1/4 dalį ginčo turto, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tačiau suinteresuotas asmuo šių savo turimų teisių neįgyvendina, nerodo iniciatyvos ar piktybiškai vengia tai daryti jau daugiau kaip trylika metų. Bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/02454, Nr. 0010/18/01900 bei Nr. 0010/18/01899 yra vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens A. Š. turto pareiškėjos L. M. naudai, bendra išieškotinų skolų suma 2019 m. kovo 12 d. sudarė 16082,24 Eur. Suiteresuotas asmuo A. Š. 2019 m. gruodžio 3 d. atsiliepime nurodė, kad jis turi ir kito nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, t. y. žemės sklypus Kauno rajone bei galimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau teismui suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų dėl šio nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise bei jo vertės, turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžio. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre dėl suinteresuoto asmens A. Š. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nustatyta, kad A. Š. turi nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 891 Eur, žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 576 Eur, žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 5750 Eur bei žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 843 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiems žemės sklypams, be pareiškėjos naudai antstolio A. S. uždėto arešto, yra taikomi ir kitų antstolių areštai – 3 žemės sklypams papildomai uždėtas antstolės N. B. areštas, o vienam iš sklypų papildomai uždėti antstolės N. B. ir antstolės R. S. areštai. Nėra aišku, kokia yra suinteresuoto asmens A. Š. įsipareigojimų kitiems kreditoriams kitose vykdomosiose bylose suma. Iš antstolio A. S. 2019 m. kovo 12 d. pažymos Nr. S1d-29145 apie išieškomo įsiskolinimo dydį vykdomosiose bylose duomenų matyti, kad išieškojimas iš A. Š. turto šiuo metu vykdomas iš esmės tik iš suinteresuoto asmens gaunamos nuolatinės išmokos, mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei iš suinteresuoto asmens atsiskaitomosios sąskaitos – 2019 m. kovo 12 d. buvo išieškota 65,14 Eur iš nuolatinės išmokos bei 18,50 Eur priverstinai nurašyta nuo skolininko vardu atidarytos sąskaitos. Iš šių duomenų teismas sprendžia, kad nerealizuodamas savo teisių į paveldėtą turtą suinteresuotas asmuo A. Š. iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus, nes pareiškėja negali patenkinti savo finansinių reikalavimų antstolio A. S. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose. Pareiškėjai L. M. nėra galimybės nukreipti išieškojimą aukščiau paminėtose vykdomosiose bylose į suinteresuoto asmens A. Š. paveldėtą turtą, nes suinteresuotas asmuo, priėmęs palikimą pagal įstatymą, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teises į mirusiosios V. Š. turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdamas pareiškėjos, kaip išieškotojos ir kreditorės, interesus. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018 suformuota praktika, teismas sprendžia, kad pareiškėjos L. M. pareiškimo reikalavimai yra pagrįsti, suinteresuotas asmuo A. Š. įpareigotinas kreiptis į Kauno miesto 3 – jį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą – atitinkamas dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu, o A. Š. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo registruoti po V. Š. mirties paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, suteiktina pareiškėjai L. M. teisė atsakovo A. Š. vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jo vardu viešajame Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą mirusios M. L. vardu. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pailgina terminą, per kurį suinteresuotas asmuo įpareigojamas atlikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus ir nustato, kad veiksmai turi būti atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja L. M. prašo teismo priteisti jos naudai 509,24 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, turėtas civilinėje byloje. Pateikė teismui 2020 m. kovo 2 d. sąskaitą DU serija Nr. 1915, 2019 m. rugsėjo 23 d. kvitą Nr. 80 bei 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. 34 kopiją šioms turėtoms išlaidoms patvirtinti.

Pažymėtina, jog procesinės teisės normose nustatyti bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis numato bendrąją taisyklę, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, neatlyginamos, tačiau kartu įstatymo norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Teismas šioje byloje, pagal pateiktą pareiškėjos pareiškimą nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, vertina, kad dalyvaujančio suinteresuotu asmeniu byloje A. Š. ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi iš esmės buvo skirtingas, kadangi suinteresuotas asmuo atsiliepimais iš esmės prieštaravo pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui, būtent dėl A. Š. neveikimo yra pateikti pareiškėjos reikalavimai, kurie šiuo teismo sprendimu yra tenkinami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos L. M. turėtos 509,24 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš suinteresuoto asmens A. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

įpareigoti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 3 – jį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises savo vardu į paveldėtą turtą – 1/4 dalį 14/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį 1/4 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalį 14/100 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu, o A. Š. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo registruoti po V. Š., gimusios 1918 m. kovo 30 d., mirties paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, suteikti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atsakovo A. Š. vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jo vardu viešajame Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į palikimą – nekilnojamąjį turtą – 1/4 dalį 14/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį 1/4 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalį 14/100 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų mirusios M. L. vardu.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 509,24 Eur (penkių šimtų devynių eurų ir dvidešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.