Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-697-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-20
Bylos Nr.: e2A-697-513/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: V. T.
Ieškovas: D. T.
Trečiasis asmuo: A. M. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-697-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02977-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, uzufrukto nustatymo ir prievolių vykdymo ir trečiojo asmens A. M. T. savarankišką reikalavimą ieškovei D. T. dėl skolos priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. T. prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) su atsakovu V. T. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti abiem santuokines pavardes; išlaikymo vienam iš kito nepriteisti; nustatyti nepilnametės dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimo tvarką be jokių apribojimų, tarpusavyje suderinus susitikimo laiką ir informavus apie tai ieškovę; iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; padalyti šalių santuokoje įgytą turtą ieškovei nuosavybės teise priteisiant 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais – vandentiekio tinklais ir nuotekų šalinimo tinklais, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 87 765 Eur, priteisti jai ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, iš viso prašė priteisti jai 53 752 Eur vertės turtą, o paveldėtą 0,313 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe; atsakovui siūlė priteisti 1/2 dalį santuokoje įgyto gyvenamojo namo su priklausiniais – vandentiekio tinklais ir nuotekų šalinimo tinklais, adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškinyje išvardytą kilnojamąjį turtą, bendros 59 927,50 Eur vertės, priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti jai piniginę kompensaciją, apskaičiuotą nuo 2008-08-01 pagal minimaliąją mėnesinę algą, už atsakovo tėvams teiktą išlaikymą, už kurį atsakovui buvo perleistas nekilnojamasis turtas.

2. Atsakovas V. T. priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, o iš jo jos išlaikymui priteisti 180 Eur per mėn. periodines išmokas, pripažinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti jiems po 1/2 dalį; sklype pastatytą gyvenamąjį namą, jo vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalyti jo nurodytu būdu, priteisti ieškovei reikalavimo teisę į D. N. ir K. N. 5 792 Eur skolą, kurią ieškovė neigia buvus, šia suma padidinti ieškovei priteistiną turto dalį ir priteisti jam iš ieškovės kompensaciją už didesnę priteisto turto dalį; ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už jo tėvų priežiūrą atmesti, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti jo asmenine prievole, pripažinti, kad 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu yra įgijęs asmeninės nuosavybės teisę į tėvams priklausiusį turtą – 0,35 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu, daržine, malkine ir kiemo statiniais, kurie į sutuoktinių turto balansą netrauktini ir tarp jų nedalytini.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo A. M. T. pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti jai iš ieškovės 6 435,60 Eur skolą, nurodydama, kad ieškovė pasiėmė jos santaupas ir negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. daliniu sprendimu (toliau – ir sprendimas) ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies – ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės, nustatyta, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas kitam nemoka, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnametei dukteriai priteistas išlaikymas po 300 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017-07-07) iki dukters pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovui nustatyta teisė bendrauti su nepilnamete dukra bet kuriuo šalių suderintu metu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas 0,313 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, jo vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas. Ieškovės D. T. ir atsakovo V. T. santuokoje įgytas turtas padalytas tokiu būdu: jiems po 1/2 dalį pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir jo vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, iš viso kiekvienai iš šalių tenka nekilnojamojo turto už 79 000 Eur. D. T. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į kilnojamąjį turtą, išvardintą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, bendra kilnojamojo turto vertė 12 130 Eur; V. T. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į kilnojamąjį turtą, išvardintą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, bendra kilnojamojo turto vertė 11 481 Eur, kompensacija už mažesnę atsakovui tenkančią šio turto dalį iš ieškovės nepriteista. Ieškovei iš atsakovo priteista 10 000 Eur kompensacija už pagalbą vykdant jo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Trečiojo asmens A. M. T. reikalavimas dėl 6435,60 Eur priteisimo iš ieškovės D. T. atmestas.

5. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kaip šeima nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2017 metų vasario mėnesio, ir konstatavo, kad atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo įrodyti įrodymų nepakako, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl pavardžių po santuokos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nekilo, išlaikymo priteisti viena iš kitos šalys neprašė. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, nepilnametės dukters poreikius, teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė dukters išlaikymui po 300 Eur per mėnesį iš atsakovo, konstatavęs, kad kitą dalį dukters išlaikymui reikalingų lėšų ir darbo skirs ieškovė.

6. Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais asmenine atsakovo nuosavybe teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo motina A. M. T. 2006-03-31 padovanojo atsakovui didelę pinigų sumą – 560 000 Lt ir šalys pradėjo sodybos projektavimo ir statybos darbus, tačiau atsakovas nė viename iš šių etapų aiškiai neišreiškė savo valios įsigyti šį brangų turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, atsakovas kūrė šį turtą bendrai su ieškove, panaudojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, investavo į jį ne tik asmenines, bet ir bendras šeimos lėšas, taip pat ir savo laiką, darbą, visi esminiai statybos dokumentai pasirašyti ieškovės, jos vardu išduotas statybos leidimas. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypą jos asmenine nuosavybe teismas nurodė, kad nors sklypą ieškovė paveldėjo, tačiau jis buvo iš esmės pagerintas ir iš esmės padidėjo jo vertė pastačius gyvenamąjį namą ir investavus į sklypo sutvarkymą bendras sutuoktinių lėšas. Teismas konstatavo, kad nepaneigta bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

7. Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo teismas nurodė, jog paskutiniojo posėdžio metu ieškovė sutiko su atsakovo pateiktu dalytinų kilnojamųjų daiktų sąrašu ir jų verte, ginčas kilo tik dėl parduoto automobilio. Teismas rėmėsi automobilio „Ford Galaxy“ pirkimo ir pardavimo sutartyse nurodyta kaina; neįrodžius daikto – echoloto „Garmin“ egzistavimo, jis pašalintas iš dalytinų daiktų sąrašo; taip pat iš jo, su ieškovės sutikimu, pašalintas atsakovo nurodytas A. M. T. priklausantis minkštas kampas ir šalių dukrai priklausantys daiktai – meškerė (kitų 10 meškerių buvimo faktas neįrodytas), dviratis „Torpado“, muzikinis instrumentas „Yonika“, rašalinis spausdintuvas ir baltos spalvos sekcija, o kiti daiktai padalinti pagal atsakovo atsiliepime pateiktą sąrašą ir vertes. Kieto kuro krosnis ir vandens šildytuvas pripažinti būtinomis šalių kol kas bendrai naudojamo namo dalimis ir kaip kilnojamasis turtas nedalyti; taip pat, kol nebus išspręstas nekilnojamojo turto padalijimo būdo klausimas, nedalyti ir kiti neatsiejamai su namu ir sklypu susiję daiktai – medinė malkinė, šiltnamis, įmontuotas virtuvės baldų komplektas su įmontuota indaplove, gartraukiu ir orkaite, drabužinėje sumontuotos lentynos. Teismas nustatė, kad ieškovei kilnojamojo turto tenka bendros 12 130 Eur vertės, atsakovui – 11 481 Eur vertės, todėl, atsižvelgęs į nedidelį skirtumą tarp kiekvienai šaliai tenkančių turto dalių vertės, ieškovės nusileidimą atsakovo pozicijai dėl turto padalijimo ir kainų, įrodymų dėl realios dabartinės dalies daiktų vertės nebuvimą ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kompensacijos atsakovui, kuri sudarytų 324 Eur, nepriteisė.

8. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad su ieškove buvo paskolinęs pinigų K. N. ir D. N., jiems reikalavimų nereiškė, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti neprašė, o slapta darytas garso įrašas, nesant sutarties šalių pripažinimo, kad tokia sutartis buvo, nėra pakankamas įrodymas.

9. Iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovo tėvų priežiūrą teismas nustatė, kad ieškovė rūpinosi atsakovo tėvais, tačiau pagal 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo tik atsakovas, o ieškovės indėlis į šios sutarties vykdymą liko neatlygintas. Teismas nurodė, kad atsakovo tėvas 2014 metais mirė, ilgą laiką gulėjo slaugos ligoninėje, todėl juo nereikėjo ilgai rūpintis, be to, ieškovė dirbo, darbo pajamų neprarado, materialiniam atsakovo tėvų aprūpinimui pakako jų pačių gaunamų pensijų, kurių dalį jie atiduodavo ieškovei ir atsakovui.

10. Atmesdamas trečiojo asmens A. M. T. reikalavimą teismas konstatavo, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji namuose grynaisiais pinigais laikė 1000 Eur ir dar turėjo 1 800 Eur santaupų, byloje nepateikta. Taip pat jokie rašytiniai įrodymai neįrodo, kad ieškovė nuo 2016 m. sausio iki 2018 m. balandžio mėn. būtų paėmusi iš trečiojo asmens banko sąskaitos pensiją ir sutartos 1/2 dalies neperdavusi A. M. T., priešingai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog trečiasis asmuo pripažino, kad ieškovė visada atiduodavo jai pensijos dalį, paimtą iš banko sąskaitos. Teismas nustatė, kad reikalavimus trečiasis asmuo pareiškė tik procesui prasidėjus ir sūnaus įkalbėta, supratusi, kad turės likti gyventi su sūnumi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. T. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis ir patenkinti jo priešieškinį, t. y. nustatyti A. T. išlaikymo dydį – 180 Eur per mėnesį, pripažinti jo asmenine nuosavybe gyvenamąjį namą, vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jam santuokos metu įgytus metalinius garažus, 2 vnt., 1 000 Eur vertės; priteisti ieškovei D. T. reikalavimo teises dėl 5 792 Eur skolos grąžinimo iš skolininkų D. N. ir K. N., priteisti jam iš ieškovės D. T. 1 961 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei tenkančios didesnės dalijamo turto dalies, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 10 000 Eur piniginė kompensacija pagal 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.

12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, pažeidė esminius civilinio proceso principus, įpareigojančius teismus, vykdant teisingumą, būti nepriklausomus ir nešališkus (CPK 21 straipsnis), vykdant teisingumą vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 straipsnis), šalių rungimosi principu, įpareigojančiu kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, grindė priimtą sprendimą byloje netirtomis ir iš esmės nenustatytomis aplinkybėmis, buvo palankus išimtinai ieškovei, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

13. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu ir paskirstytu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu. Nurodo, jog teismas, nustatęs, kad vaiko realiems poreikiams patenkinti reikia 500 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymo naštą paskirstė nelygiomis dalimis – iš jo priteisė po 300 Eur per mėnesį, iš ieškovės – po 200 Eur per mėnesį teiktino išlaikymo. Argumentuoja, jog abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau nesutinka, kad vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 500 Eur per mėnesį, juo labiau kad pati ieškovė nurodė, jog reikalinga 400 Eur per mėnesį suma. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, patiriamas išlaidas ir pan., tik savo apskaičiavimus, rėmėsi tik separacijos sutarties sąlygomis, o jo argumentų dėl ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo teismas nevertino. Pažymi, kad 2016 metais sudarytos separacijos sutarties sąlygos šiuo metu neturi teisinės reikšmės, jo finansinė padėtis yra pasikeitusi, gaunamas darbo užmokestis sumažėjęs, sudaro vidutiniškai apie 1 380 Eur per mėnesį, o ne 1 934 Eur, kaip nurodyta ginčijamame sprendime. Pažymi, jog ieškovė prisiėmė sau gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidas pagal jos pasiūlytą padalijimo projektą, todėl mano, kad ieškovė neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties, be to, jam žinoma, kad ieškovė turi antrą darbą, iš kurio gaunamų pajamų teismui nenurodė. Pažymi, jog po santuokos nutraukimo jis gyvens tame pačiame name, todėl taip pat prisiims dalį pareigų ir rūpinsis dukra, be to, dar papildomai moka po 100 Eur per mėnesį už dukters draudimą.

14. Apelianto teigimu, pripažindamas gyvenamąjį namą su priklausiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas rėmėsi tik deklaratyviais ieškovės teiginiais. Nurodo, kad jo motina padovanojo jam 560 000 Lt ir tik po to buvo pradėti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbai. Teigia, jog būtent ši aplinkybė lėmė, kad nebuvo teisinių priemonių ir galimybių pareikšti savo valią dėl asmeninės (ar jungtinės) nuosavybės teisės į ginčo turtą pobūdžio. Nesutinka, kad sutuoktinių indėlis sukuriant turtą lygus, teigia, kad už ieškovės parduotus žemės sklypus buvo gauta labai nedidelė suma, kuri buvo paskirta vyriausiajai dukrai padovanoto buto remontui, o ne namo statybai, namas buvo statomas ne ūkio būdu, sutuoktiniai savo pačių darbu prie namo statybų iš esmės neprisidėjo, namo statybai ir įrengimui buvo samdomos specialios įmonės ir atitinkami specialistai. Nurodo, kad jokio žemės sklypo ieškovė jam nepadovanojo ir aplinkybių apie sandorius, susijusius su ieškovės turėtu sklypu, teismas nenustatė ir nevertino. Mano, kad teismas, padalydamas gyvenamąjį namą lygiomis dalimis ir nenukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ypač pažeidė jo turtinius interesus.

Atsiliepimas

15. Atsakovas nurodo, jog prašė jam priteisti metalinius garažus (1 000 Eur vertės), ieškovė su tokiu šio turto padalijimo būdu sutiko, tačiau teismas šio turto nepadalijo ir nenurodė, kad jis bus padalytas vėliau. Taip pat mano, kad teismas, priteisęs ieškovei didesnės vertės kilnojamąjį turtą, jam nepagrįstai nepriteisė kompensacijos. Atsakovas nesutinka, kad neįrodė reikalavimo D. N. ir K. N. dėl 20 000 Lt (5 792 Eur) skolos. Nesutinka, kad turėjo suformuluoti savarankišką reikalavimą dėl šios skolos priteisimo, ir nurodo, kad ieškovė nesąžiningai slepia paskolos sudarymą patvirtinančius dokumentus, neatskleidžia tiesos siekdama išvengti šios turtinės teisės įtraukimo į sutuoktinių turto balansą. Teigia, kad pateikė neginčijamą įrodymą – pokalbio su K. N. įrašą, kuriame pats skolininkas patvirtino pasiskolinęs pinigus, kurių dalis (20 000 Lt) dar negrąžinta.

16. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 10 000 Eur kompensacija už jo tėvų priežiūrą. Argumentuoja, kad rentos sutartis yra pripažįstama asmeninio pobūdžio sutartimi, susijusia tik su sutartį sudariusiu rentos mokėtoju, ir turtas, įgytas vykdant tokią asmeninę rentos mokėtojo prievolę, yra laikomas asmenine rentos mokėtojo nuosavybe. Teigia, kad pagal sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ieškovė nėra rentos mokėtoja, sutartis jai jokių teisinių pasekmių nesukelia, o ieškovė, manydama, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą rūpindamasi namais ir buitimi, iš dalies padėdama kartu gyvenančiai jo motinai, jai ir turėtų reikšti reikalavimus. Atsakovo nuomone, teismas, priteisęs kompensaciją ieškovei, neįvertino aplinkybės, kad būtent A. M. T. dovanotais pinigais pastatytas gyvenamasis namas, kurio pusė priteista ieškovei.

Šalies argumentai

17. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. T. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą priteisti iš ieškovės 6 435,60 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodo, jog po išlaikymo sutarties sudarymo ji persikraustė gyventi pas atsakovą ir tuo metu jo sutuoktinę ieškovę, ieškovei patikėjo savo banko sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele, tvarkymą, sutarė, kad pusė gaunamos senatvės pensijos ir socialinės išmokos bus naudojama ieškovės nuožiūra jos išlaikymui, o kita pusė bus išgryninta ir atiduota A. M. T.. Sutartu būdu pinigai buvo tvarkomi iki 2016 metų pradžios, be to, pasitikėdama ieškove davė jai savo 1 800 Eur santaupas pasaugoti ir sutaupytus 7 000 Lt savo dviejų anūkų vestuvių dovanoms, iš kurių 3 500 Lt paprašyta ieškovė atidavė tuokiantis vienam iš anūkų. 2016 m. pradžioje prasidėjus nesutarimams paprašė ieškovės pusę pensijos ir socialinės išmokos nebeišgryninti, o palikti banko sąskaitoje. Nurodo, jog šios bylos nagrinėjimo metu išsiaiškino, kad pinigų sąskaitoje nėra, ir tik užblokavus mokėjimo kortelę ieškovė ją grąžino, t. y. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-31 ieškovė pasisavino pusę jos gaunamos pensijos ir socialinės išmokos. Argumentuoja, kad ginčas dėl aplinkybės, jog ji turėjo santaupų, byloje nekilo, ieškovė žinojo, kur laikomi pinigai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad pinigai ieškovei buvo perduoti pasaugoti, dalį jų ieškovė trečiojo asmens vardu padovanojo vienam iš anūkų. Teigia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaip lėšos, skirtos dovanai vienam anūkui, ieškovei buvo perduota ir ne mažesnė nei 1 000 Eur suma, skirta dovanai kitam anūkui, kurių ieškovė iki šiol negrąžino.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. T. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl išlaikymo dydžio dukrai nurodo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, o atsižvelgiant į gaunamas pajamas atsakovas galėtų skirti ir didesnį išlaikymą, be to, nepasveikino dukters nei gimimo dienos, nei Naujųjų metų proga, nepadėjo paruošti jos mokyklai, nupirko tik kamuolį teigdamas, kad visa kita dukra turi. Pažymi, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teigia, jog pagal draudimo sutartį atsakovas pats ir yra naudos gavėjas, be to, jis gali bet kada sutartį nutraukti, dukra sulaukusi pilnametystės draudimo įmokų negaus. Nurodo, kad atsakovas dalyvauja baikerių veikloje, perka brangius motociklus, plaukioja savo kateriu žvejoti, t. y. nemažą dalį lėšų skiria savo pomėgiams. Mano, kad teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir tinkamai nustatė dukters išlaikymui reikalingą lėšų dydį.

Šalies argumentai

19. Ieškovės teigimu, apeliantas, neturėdamas pagrįstų argumentų dėl, jo teigimu, netinkamo gyvenamojo namo padalijimo, nepagrįstai kaltina teismą neobjektyvumu, tačiau nušalinimo nereiškė. Nurodo, kad gyvenamasis namas statytas būtent šeimos poreikiams tenkinti, iki jo pastatymo šeima gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuris vėliau padovanotas dukrai. Argumentuoja, kad namui įrengti atsakovo motinos dovanotų pinigų neužteko, tam buvo naudojamos ir jos asmeninės lėšos bei pajamos iš ūkio, iš viso išleista 704 000 Lt, panaudotos lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, o viename iš jų ir yra pastatytas namas, kuris baigtas įrengti tik 2015 metais. Pažymi, kad turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiui išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, o pats namas skirtas gyventi šeimai ir tenkinti visos šeimos, o ne atsakovo poreikius. Nurodo, kad 2007-01-08 santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartimi po 1/2 dalį su atsakovu pasidalijo 2,2 ha ploto žemės sklypą ir savo sklypo dalį, kurio vertė buvo 538 000 Lt, tą pačią dieną padovanojo atsakovui, kuris sklypą padovanojo savo motinai. Pažymi, jog pati A. M. T. teismo posėdyje patvirtino, kad pinigus dovanojo šeimai, o ne asmeniškai sūnui.

20. Ieškovė sutinka, kad turėtų būti patikslintas teismo sprendimas ir atsakovui priteisti du metaliniai garažai, ir nurodo, kad neprašo kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Šalies argumentai

21. Ieškovės teigimu, atsakovas yra pasiėmęs visus dokumentus, todėl jo kaltinimai, kad ji neva slepia su sesers šeima sudarytos paskolos sutartį, nepagrįsti. Pažymi, kad sesuo buvo paėmusi paskolą iš banko nekilnojamajam turtui įsigyti, vėliau turtą pardavusi skolą bankui grąžino, o ką su atsakovu kalbėjo neblaivus sesers sutuoktinis, ji nežino. Taip pat nurodo, jog apelianto paaiškinimai dėl paskolos sutarties nenuoseklūs, t. y. pats teigdamas, kad pinigus seseriai paskolino ieškovė, neva sudarytai paskolos sutarčiai įrodyti prideda ne šios sutarties šalių pokalbio garso įrašą.

22. Ieškovė nurodo, kad A. M. T. patvirtino, jog marti ją labai gerai prižiūrėjo, be to, nurodo, kad atsakovo tėvai buvo išsiskyrę, gyveno atskiruose kambariuose, jiems reikėjo skirtingo maisto ir skirtingos priežiūros, todėl ji neturėjo laisvo laiko. Pažymi, kad atsakovo tėvas jokių pinigų jam išlaikyti nebuvo davęs, o reikalauti kompensacijos už suteiktą išlaikymą iš atsakovo motinos neturi teisinio pagrindo, nes išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta su atsakovu, ji nėra šios sutarties šalis, todėl prašo kompensacijos iš atsakovo.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė D. T. prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog A. M. T., sužinojusi, kad pradėta santuokos nutraukimo byla, išreiškė norą likti gyventi su marčia ir teismo posėdyje nurodė, kad ją prižiūrėjo ir rūpinosi tik marti, patvirtino, kad pusę pensijos pasiima ieškovė jos priežiūrai, o kitą pusę jos prašymu išgryninusi atiduoda, pinigus ji turi, jai skolingas tik sūnus. Vėliau A. M. T. paaiškino, kad sūnus nuvedė ją pas advokatą ir padiktavo, ką reikia rašyti, tačiau negalėjo paaiškinti, nei iš ko susideda skola, nei kodėl jos nereikalavo anksčiau ir kodėl nereikalauja iš sūnaus, nors teigia, kad jis jai skolingas. Sutinka su teismo išvada, kad nenuosekli trečiojo asmens pozicija tik patvirtina, kad A. M. T. pareiškė reikalavimą paveikta atsakovo.

24. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą V. T. prašo jį patenkinti. Nurodo, kad jo motina, supratusi, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai santuokos nutraukimo byloje, 2018-06-17 pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovei. Sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad juos paneigti pareiga kyla būtent ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliaciniais skundais ginčijama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, turto padalijimo, priteistos kompensacijos ieškovei pagal 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir trečiojo asmens savarankiško reikalavimo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

28. Apeliantas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau ginčija iš jo priteisto išlaikymo dydį – po 300 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nesutinka, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 500 Eur per mėnesį, ir nesutinka, kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

29. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 500 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o vaiko poreikių ir būtino išlaikymo dydis nustatytas tik ieškovės pateikto išlaidų apskaičiavimo pagrindu (e. bylos t. 4, b. l. 119–120). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vaikui reikalingo išlaikymo dydį nustatė iš esmės tik remdamasis aplinkybe, kad atsakovas turi savų pomėgių, kuriems skiria dalį pajamų, ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiu, tačiau konstatavęs, jog nuo 2019-01-01 planuojama jį padidinti iki 550 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimu Nr. 1025 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga nuo 2019-01-01 – 555 Eur), pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog šis dydis yra bruto, nors minimaliosios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius nesudaro 400 Eur per mėnesį.

31. Nustatyta, kad šalių dukra yra 14 metų paauglė, lanko mokyklą, yra sveika, o aplinkybė, kad jai galbūt reikalingas dantų gydymas kabėmis, savaime nereiškia, kad vaikas turi specialiųjų poreikių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų apie vaiko poreikiams reikalingos sumos dydį, konstatuotina, kad 400 Eur per mėnesį yra pakankamas dydis patenkinti ne tik būtinas vaiko (paauglio) vystymosi sąlygas, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės, tačiau pažymi, jog vien ši aplinkybė, kaip ir tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui didesnę dalį nei iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto bruto darbo užmokesčio dydį, kurį pagrindžia 2018-12-10 pažyma Nr. PML/2018-206 (e. bylos t. 6, b. l. 162), todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė jo darbo užmokesčio dydį; taip pat nustatyta, kad ieškovė gauna šalies vidutinio dydžio darbo užmokestį, t. y. abiejų šalių pajamos yra daug didesnės nei minimalios. Šalių dukrai yra 14 metų, kaip minėta, ji neturi specialiųjų poreikių, todėl teisėjų kolegija nesutinka su deklaratyviais ginčijamo sprendimo argumentais, kad ieškovė, augindama nepilnametį vaiką, turi ribotas galimybes ieškoti darbo toliau nuo gyvenamosios vietos ir ilgesniems laikotarpiams, ypač vertinant aplinkybę, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra šalia Klaipėdos miesto, o dukra yra 14 metų paauglė, kuriai nėra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie kokius nors jos fizinius ar psichinius trūkumus nėra, be to, vertintina ir aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su savo motina (trečiuoju asmeniu, šalių dukters močiute) lieka gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kuris šalims padalytas lygiomis dalimis. Nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinusi CK nuostatas, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, ieškovei nekeliant argumentų, jog nėra finansiškai pajėgi lygia dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, o vienintelis jos argumentas yra tas, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia jam teikti dukrai išlaikymą didesne dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė yra pajėgi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo tokia pačia suma kaip ir atsakovas. Ši apelianto apeliacinio skundo dalis tenkintina iš dalies, iš atsakovo priteistinas 200 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnametei dukrai. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl turto padalijimo ir kompensacijų

33. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro turto ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

34. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant šį faktą galima įrodyti liudytojų parodymais, arba santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

35. Nutraukiant šalių santuoką 2018 m. lapkričio 23 d. priimtas dalinis sprendimas, kuriuo žemės sklypas ir jame pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šalims kiekvienai nustatyta asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto. Tos pačios dienos nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

36. Apeliantas siekia, kad gyvenamasis namas, vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas, esantys (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti jo asmenine nuosavybe, argumentuodamas, kad namas pastatytas už jo motinos jam dovanotus pinigus. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios dalies iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu.

37. Nustatyta, kad 2006-03-31 sutartimi atsakovo motina A. M. T. padovanojo jam 560 000 Lt (e. bylos t. 2, b. l. 112). Šalys nekelia ginčo dėl aplinkybės, jog gavus šią dovaną pradėtos gyvenamojo namo (ūkininko ūkio) statybos, tačiau apeliantui argumentuojant, kad pinigai padovanoti jam asmeniškai, pažymėtina, jog pati dovanotoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai padovanoti sūnaus šeimai gyvenamojo namo statybai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto sukūrimo savo turtu ir lėšomis, t. y. gyvenamasis namas pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (e. bylos t. 2, b. l. 113–115), kuris, įvertinus aplinkybę, jog santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė buvo paveldėjusi žemės sklypus (e. bylos t. 3, b. l. 118–119), kuriuos pardavus gautos lėšos (11 000 Lt ir 6 000 Lt) panaudotos namo statybai (2006-09-15 ir 2006-11-27 pirkimo–pardavimo sutartys), be to, 2006-11-27 už 289 000 Lt parduotas šalių santuokos metu įgytas žemės sklypas, 2007-05-15 šalys nusipirko butą už 275 000 Lt, kurį 2010-04-07 pardavė už 160 000 Lt (e. bylos t. 4, b. l. 9–33). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog ieškovė rūpinosi statybų ir pastatyto namo atidavimo vertinti darbų organizavimu (e. bylos t. 3, b. l. 13–51, 129–168, t. 4, b. l. 57, 74, 122, 124), darbai truko ilgą laikotarpį, nuo 2006-05-04, namas pripažintas tinkamu naudoti 2010-07-09, 2014-08-27 pripažinta tinkama eksploatuoti buitinių nuotekų sistema. Pažymėtina, jog gyvenamasis namas statytas ūkio būdu šeimos poreikiams tenkinti, turtas kurtas abiejų šalių kartu šeimai gyventi, kiekvienam pagal galimybes prisidedant asmeninėmis ir bendromis lėšomis ir darbu, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nebuvo aiškiai išreiškęs savo valios turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nekartodamas motyvų pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas neįrodė reikalavimo pripažinti santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą su priklausiniais jo asmenine nuosavybe pagrįstumo ir nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.

38. Nors atsakovas neigia, rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2007-01-08 sutartimi šalys po 1/2 dalį pasidalijo santuokos metu įgytą žemės sklypą, kurio vertė 1 076 000 Lt, ir 2007-01-11 sutartimi D. T. savo šio sklypo dalį, 538 000 Lt vertės, padovanojo atsakovui V. T., t. y. įvertinus atsakovo motinos dovanotą pinigų sumą, panaudotą gyvenamojo namo statybai, ir nurodyto žemės sklypo vertę konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalydamas nekilnojamąjį turtą (CK 3.117 straipsnis). Nors apeliantas argumentuoja, kad teismas nesiaiškino, kodėl sudarytos šios sutartys ir kam naudotas jam padovanotas sklypas, jokių teisinės reikšmės ginčo išsprendimui turinčių motyvų nenurodė ir įrodymų nepateikė.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, prašydamas priteisti ieškovei reikalavimo teises dėl 5 792 Eur skolos grąžinimo iš skolininkų D. N. ir K. N., neįrodė skolos egzistavimo fakto (CPK 178 straipsnis). Apeliantas argumentuoja, kad jo darytame pokalbio su K. N. garso įraše (e. bylos t. 4, b. l. 71) užfiksuota, jog K. N. pripažįsta negrąžinęs dalies skolos, tačiau nei kaip liudytoja apklausta D. N., nei ieškovė nepripažino paskolos santykių egzistavimo. Atsakovas pripažino, kad rašytinės paskolos sutarties nėra, nors CK 6.871 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato rašytinę fizinių asmenų paskolos sutarties dėl didesnės kaip 600 Eur (iki 2014-12-31 – 2 000 Lt) sumos formą. Kaip liudytoja apklausta D. N. parodė, kad paklausus vyro, kodėl jis pasakė, kad yra skolingas, šis paaiškino, kad pokalbio metu buvo girtas ir nesuprato, apie ką kalbama. Pats K. N. pirmosios instancijos teisme neapklaustas, o aplinkybė, kad atsisakė priimti teismo šaukimą, savaime neįrodo atsakovo dėstomų aplinkybių dėl paskolos. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo slapta darytame pokalbio įraše užfiksuotas aplinkybes apie paskolos santykių egzistavimą, atsakovui nenurodant daugiau jokių paskolos sutarties detalių (laiko, sudarymo aplinkybių), o ieškovei teigiant, kad sesuo D. N. buvo paėmusi paskolą iš banko nekilnojamajam turtui įsigyti, vėliau, pardavusi nekilnojamąjį turtą (bylos duomenys patvirtina, kad K. N. 2011-10-12 pardavė paveldėtą butą, e. bylos t. 5, b. l. 98–99), skolą bankui grąžino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau tikėtina, kad paskolos santykių nebuvo ir atsakovas reiškia šį reikalavimą siekdamas kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Tokią išvadą pagrindžia ir atsakovo apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas dėl 1 961 Eur kompensacijos jam iš ieškovės priteisimo.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise du santuokos metu įgytus metalinius garažus, bendros 1 000 Eur vertės, ieškovė su reikalavimu sutiko ir dėl šio turto ginčo tarp šalių nekilo, tačiau ginčijamu daliniu teismo sprendimu nurodytas turtas liko nepadalytas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė taip pat sutinka, kad po santuokos nutraukimo metaliniai garažai atitektų atsakovui. Įvertinus aplinkybę, kad šalys nekelia ginčo dėl teismo daliniu sprendimu nepadalyto likusio turto, kurį buvo prašoma padalyti ieškiniu ir priešieškiniu, papildytina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad du metaliniai garažai, bendros 1 000 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovui.

41. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteisto kilnojamojo turto vertė nurodyta 12 130 Eur, atsakovui – 11 481 Eur, ginčo dėl priteisto turto vertės nekyla. Priteisus atsakovui 1 000 Eur vertės metalinius garažus konstatuotina, kad jam priteisto kilnojamojo turto vertė padidėjo 1 000 Eur, t. y. atsakovui iš viso priteistas 12 481 Eur vertės kilnojamasis turtas, todėl nepagrįstas apelianto reikalavimas priteisti jam iš ieškovės D. T. 1 961 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei tenkančios didesnės turto dalies.

42. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas dėl aptartos dalies iš esmės išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo neobjektyvumą, pripažinti išvadas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Ši apelianto V. T. apeliacinio skundo dalis atmestina, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį

43. Atsakovas taip pat ginčija dalinio teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 10 000 Eur piniginė kompensacija pagal 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ir prašo šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto reikalavimu.

44. Nustatyta, kad 2010-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovo tėvai K. T. ir A. M. T. atsakovui už išlaikymą perleido žemės sklypą su pastatais – gyvenamuoju namu ir priklausiniais (e. bylos t. 1, b. l. 8–12). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, kartu su juo vykdė įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią sutartį, ir rūpinosi atsakovo tėvais – tvarkė jų kambarius, drabužius, padėjo rūpintis asmens higiena, slaugė sergančius, rūpinosi jų vizitais pas gydytojus, gamino jiems maistą pagal jų poreikius ir pan., tačiau pagal sutartį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo tik atsakovas, o ieškovės indėlis ir darbas liko neatlygintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

45. Byloje nustatyta, kad ieškovė ypač rūpinosi atsakovo tėvais, net prasidėjus santuokos nutraukimo procesui atsakovo motina išreiškė norą likti gyventi su ieškove, kuri ja rūpinosi (e. bylos t. 2, b. l. 15–19, 71), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog už ieškovės pagalbą prižiūrint atsakovo tėvus turi būti priteista kompensacija. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prievolė pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra asmeninio pobūdžio. Aplinkybė, kad ieškovė, nebūdama išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalimi, padėjo atsakovui vykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teisėjų kolegijos nuomone, savaime nelemia ieškovės teisės į kompensaciją pagal CK 6.461 straipsnį. Ieškovė atsakovo tėvais rūpinosi gyvendama santuokoje su atsakovu, savanoriškai, esant normaliems šeimos santykiams, be to, atsakovo motina šeimai gyvenamojo namo statybai padovanojo 560 000 Lt, o atsakovui išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi – nekilnojamąjį turtą. Taip pat nustatyta, kad atsakovo tėvų gaunamų senatvės pensijų ir išmokų visiškai pakako jų išlaidoms ir priežiūrai, todėl papildomos finansinės naštos šeima nepatyrė, be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė visą atsakovo tėvų priežiūros laikotarpį dirbo ir neprarado darbo pajamų, jiems nereikėjo nuolatinės priežiūros, o atsakovo tėvas ilgą laiką buvo prižiūrimas gydymo įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vaikų pareiga rūpintis nedarbingais ir paramos reikalingais tėvais yra ne tik moralinė, bet ir įtvirtinta CK 3.205 straipsnyje. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ši atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkintina, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio dalis dėl kompensacijos pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

46. Ginčijamu sprendimu atmestas trečiojo asmens A. M. T. (apeliantės) reikalavimas dėl 6 435,60 Eur priteisimo iš ieškovės D. T.. Apeliantė ginčija šią teismo sprendimo dalį argumentuodama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai nepagrįsti.

47. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad piniginius apeliantės reikalus tvarkė ieškovė, kuria apeliantė visiškai pasitikėjo. Pati apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnumi nepasitikėjo, jis nuolat ėmė iš jos pinigus ir ne visus grąžindavo, žinojo, kur laikomi pinigai, todėl buvo saugiau, kad pinigus saugotų jos marti. Iš trečiojo asmens pareikšto reikalavimo matyti, kad reikalaujamą sumą sudaro jos turėtos santaupos – 1 800 Eur, dar 1 000 Eur, kuriuos sutaupė anūko vestuvėms, ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30 pusė gautos senatvės pensijos ir socialinių išmokų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje 2018-09-18 A. M. T. negalėjo paaiškinti, kiek pinigų turėjo, nurodė nežinanti, kokią sumą buvo sutaupiusi ir perdavusi marčiai, neigė jai skolinusi pinigus, negalėjo paaiškinti, kodėl reiškia reikalavimą būtent dėl 6 435,60 Eur, patvirtino, kad parašė ir pasirašė tai, ką sūnus jai nurodė rašyti, nurodė nemokanti naudotis banko kortele ir sąskaitomis (e. bylos t. 5, b. l. 195–198). Teismui 2018-09-18 posėdyje paskelbus ieškovės daryto ir pateikto garso įrašo stenogramą (e. bylos t. 5, b. l. 78–82) A. M. T. pripažino tokį pokalbį su ieškove buvus, tačiau negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, jos paaiškinimai nenuoseklūs ir fragmentiški. Tuo tarpu tame pačiame teismo posėdyje išklausius garso įrašą A. M. T. pradėjo neigti pokalbį buvus.

48. Garso įraše A. M. T. pripažįsta, kad reikšti reikalavimą ieškovei jai nurodė sūnus, kuris ir padiktavo, ką rašyti, sūnus taip pat liepė užblokuoti kortelę, nors ji to nenorėjo, taip pat pripažįsta, kad niekada nėra liepusi ieškovei palikti pinigų banko sąskaitoje, pripažino, kad ieškovė pusę pensijos, kaip ir buvo sutarusios, jai atiduodavo, pripažino, kad vienam iš anūkų vestuvių proga jos prašymu marti padovanojo 1 000 Eur, kad visus pinigus iš jos paėmė sūnus, kuris pirko automobilį, taip pat ją apdraudė, o jai liepė parašyti, kad paėmė ieškovė. Atsakovui neigiant šio garso įrašo patikimumą, jame užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. T. atsakovui 2018-05-02 davė įgaliojimą disponuoti jos sąskaitomis, tą pačią dieną atsakovas užblokavo trečiojo asmens banko sąskaitą (e. bylos t. 5, b. l. 30, 31–38), 2016-07-27 atsakovas įnešė 1 000 Eur į savo banko sąskaitą ir tą pačią dieną pervedė 3 000 Eur draudimui (e. bylos t. 5, b. l. 164–168). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad A. M. T. ieškovei pareiškė reikalavimą veikiama sūnaus (atsakovo), patvirtina ir tai, kad proceso pradžioje A. M. T. 2017-07-21 raštu išreiškė norą po skyrybų likti gyventi su marčia (e. bylos t. 2, b. l. 71), tačiau supratusi, kad turės gyventi su sūnumi, 2018-05-05 pareiškė reikalavimą ieškovei (e. bylos t. 5, b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu daugiau tikėtina, kad paskolos santykių tarp trečiojo asmens ir ieškovės nebuvo, įrodymų, kad ieškovė būtų paėmusi ir negrąžinusi A. M. T. pinigų, nėra, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad A. M. T. neturėjo pagrindo nepasitikėti marčia, trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą ieškovei paveiktas sūnaus, o apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, o ne teisiniais argumentais ir įrodymais. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, plačiau jų nekartodama, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs teismo sprendimą ar priėmęs naują, turėtų atitinkamai pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

51. Nagrinėjamu atveju byloje priimtas dalinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovės ir atsakovo patirtų išlaidų paskirstymo klausimo ir nurodė, jog šis klausimas bus išspręstas galutiniu teismo sprendimu. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad galutinis teismo sprendimas nėra priimtas, civilinė byla sustabdyta, iki bus išnagrinėti atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi ieškovės D. T. ir atsakovo (apelianto) V. T. išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje taip pat nespręstinas ir perduotinas pirmosios instancijos teismui, kuris jį išspręs galutiniu sprendimu.

52. Trečiojo asmens A. M. T. pareikštas savarankiškas reikalavimas ir apeliacinis skundas išnagrinėti, konstatuotina, jog dėl šios dalies priimtas galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris, išnagrinėjus trečiojo asmens apeliacinį skundą, paliktas nepakeistas. Apeliantės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat neturi teisės į išlaidų atlyginimą atsakovas V. T. už atsiliepimo į A. M. T. apeliacinį skundą parengimą.

53. Ieškovė D. T. už atsiliepimo į A. M. T. apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 363 Eur (e. bylos t. 7, b. l. 8–9), todėl atmetus apeliantės A. M. T. apeliacinį skundą iš jos D. T. naudai priteistinas turėtų išlaidų atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apelianto V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies,

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. dalinio sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės D. T. ieškinys ir jai iš V. T. priteista 10 000 Eur kompensacija už pagalbą vykdant jo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės D. T. ieškinį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. dalinio sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnametei A. T. dydžio ir priteisti iš V. T. išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (2017-07-07) iki dukters pilnametystės, nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Papildyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. dalinio sprendimo rezoliucinę dalį ir V. T. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į du metalinius garažus, bendros 1 000 Eur vertės.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti ieškovės D. T. naudai iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. T. 363 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis