Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, skundą dėl

VĮ „Registrų centras“ specialistės N. M. 2025 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ „Registrų centras“ R. V. 2024 m. gruodžio 4 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d. 07.54 val., (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABI 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant R. V. iki 2025 m. sausio 3 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 300 Eur baudą.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad R. V. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam VĮ Registrų centras specialistės N. M. 2025 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 625 Eur bauda.

Teismui pateiktame atsiliepime Institucija prašė skundą nagrinėti nedalyvaujant VĮ „Registrų centras“ atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. Institucijos nutarimu yra nubaustas 625 Eur bauda už tai, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė juridinių asmenų tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, t. y. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 33-35), LR Juridinių asmenų registro išplėstiniais išrašais su istorija (b. l. 36-39, 52-56) ir kitais byloje esančiais duomenimis, todėl nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nėra jokio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad Institucijos padarytos išvados dėl jo kaltės yra neteisingos ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To pačio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos, įmonėje nėra nei vieno dirbančio darbuotojo, įmonė neturi buhalterio, o jis pats, kaip įmonės vadovas neturi specialių žinių savarankiškai tvarkyti įmonės apskaitą ir ruošti finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau šiuos Pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir šios bendrijos vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-885/2023). Teismo vertinimu, Pareiškėjas, neturėdama reikiamų žinių apie finansinės atskaitomybės dokumentų rengimą, sąmoningai pasirinko nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytos pareigos, tad tokius R. V. veiksmus teismas vertina kaip neveikimą.

Dar daugiau, aplinkybė, jog įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, šiuo aspektu teismas atkreipia Pareiškėjo dėmesį, kad sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-216-1053/2024).

Skundo nagrinėjimo teisme metu, pats R. V. patvirtino, jog nuo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis buvo įmonės vadovas, ką iš esmės patvirtina ir byloje esantis LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 36-39), iš kurio matyti, jog R. V. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas užima nuo 2014-08-08 iki šiol, t. y. pastarasis net ir įmonei nevykdant veiklos nepasitraukė iš užimamų įmonės vadovo pareigų, visą laiką atstovavo ir iki šiol atstovauja įmonės interesus. Taigi, Pareiškėjas, pradėdamas eiti įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas bei toliau jas eidamas, prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų įmonės vadovo pareigų.

Pažymėtina, jog teismui pateikti duomenys, patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2025-03-17, tačiau teismo vertinimu pavėluotas finansinių dokumentų pateikimas negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe, priešingai, R. V. kaip įmonės vadovas turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad nusižengimas mažiau pavojingas, kadangi nebuvo padaryta žala. Šiuo gi atveju atkreiptinas dėmesys, jog minėto nusižengimo (ANK 223 str. 2 d.) sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjo R. V. argumentai, kad Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 625 Eur, yra pagrindas neskirti ar sumažinti jos dydį. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo Pareiškėjo valios, kurios būtų trukdžiusios Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas yra specialusis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, R. V. veiksmus teismas vertina kaip nerūpestingumą ir neveikimą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertintina ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nors R. V. praeityje nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau matyti, kad dar iki nagrinėjamo nusižengimo pastarasis ne tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo ne kartą baustas už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, baudų už minėtus administracinius nusižengimus nemoka, taip pat ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 2-20). Teismo vertinimu minėti duomenys neabejotinai parodo, kad R. V. yra linkęs pažeisti įstatymus ir visuomenėje nustatytas elgesio normas. Be kita ko, šios aplinkybės taip pat parodo jo, kaip juridinio asmens vadovo, atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas. Be to, pažymėtina, jog R. V. paskirtas arti minimalios ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės nuobaudos dydis. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad VĮ „Registrų centras“ specialistės N. M. 2025 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. V. skundo netenkinti ir VĮ „Registrų centras“ specialistės N. M. 2025 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.