Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ardega“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alvora“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – ir atsakovė) 141 408,22 Eur dydžio pagrindinę skolą, 11 432,84 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Ardega“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį Nr. 2020/09-1 (toliau – ir pirkimo sutartis) su vėlesniu pakeitimu, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė sumokėti pradiniam kreditoriui prekių kainą. Atsakovė vėlavo mokėti už patiektas prekes, todėl 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo surašė bei išsiuntė atsakovei priminimus, raginančius atsakovę vykdyti pirkimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sumokėti pateiktų prekių kainą.

3. Ieškovė ir trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) 2022 m. vasario 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04 (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus įgijo 141 408,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą į atsakovę, kilusį iš pirkimo sutarties bei jos pagrindu pradinio kreditoriaus surašytų ir atsakovės akceptuotų: 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ARD 6437 (138 504,22 Eur) ir 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. ARD 6515 (2 904 Eur), bei teisę reikalauti iš atsakovės netesybų ir palūkanų.

4. Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. atsakovei siųstu el. laišku informavo apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo įgijimą, kartu reikalaudama, kad atsakovė įvykdytų reikalavimą per tris dienas nuo pranešimo apie reikalavimo įgijimą gavimo dienos, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo neįvykdė.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir jungtinės veiklos sutartis), kurios pagrindu jungtinės veiklos partneriai sutarė bendrai kooperuodami savo lėšas, žinias bei laiką pateikti pasiūlymą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Amber Grid“ organizuojamame viešojo pirkimo konkurse „Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikoje teritorijoje statybos darbai“ (Projektas). Jungtinės veiklos sutarties šalys taip pat susitarė, kad ieškovė atliks 75 proc. projekto darbų, o atsakovė – 25 proc. Ieškovė 2019 m. kovo 8 d. pateikė AB „Amber Grid“ pasiūlymą projekto viešojo pirkimo konkurse, kurio finansinė dalis numatė bendrą projekto statybos darbų kainą – 79 850 817 Eur (be PVM). Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės pateiktas pasiūlymas projekto viešojo pirkimo konkurse pripažintas laimėjusiu ir ieškovė, atsakovė bei AB „Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 23 d. sudarė trišalę rangos sutartį (toliau – ir rangos sutartis).

6. Ieškovė bei atsakovė sutarė, kad ieškovė iš AB „Amber Grid“ kas mėnesį gautų sumų išmokės atsakovei priklausančią sumą už jos atliktus darbus, atsakovei pateikus ieškovei atliktų darbų aktą. Per visą rangos sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė pateikė ieškovei 23 atliktų darbų aktus (kas mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.), kuriuose nurodyta bendra atsakovės atliktų darbų suma – 19 962 704,22 Eur (be PVM). Visus, išskyrus 2021 m. lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. atliktų darbų aktus, ieškovė priėmė ir yra išmokėjusi atsakovei, iš viso 19 048 134,46 Eur (be PVM). Ieškovė iš AB „Amber Grid“ yra gavusi visą rangos sutarties kainą, iš jungtinės veiklos sutarties šalių sutartos ir 2020 m. sausio 30 d. Komiteto sprendimu atsakovei priskirtos Rangos sutarties kainos dalies (25 proc.) ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 19 048 134,46 Eur (be PVM) ir yra skolinga 914 569,75 Eur (be PVM) bei 3 292,45 Eur delspinigius už atliktus darbus projekte.

7. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju egzistuoja abu pagrindai atsakovei stabdyti prievolės ieškovei pagal prievolės perleidimo sutartį vykdymą, kadangi: 1) egzistuoja pagrindas manyti, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė, 2) ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų atsakovei tinkamai atsiskaityti pagal jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė yra įsiskolinusi atsakovei 2 639 006,71 Eur, iki atsiliepimo pateikimo teismui dienos šio įsiskolinimo ieškovė nėra padengusi, tačiau reikalauja atsiskaityti ieškove pagal pirkimo sutartį. Ieškovė ir atsakovė viena kitos atžvilgiu mano turi galiojančius ir vykdytinus reikalavimus, todėl viena kitos atžvilgiu gali būti laikomos kreditoriumi ir skolininku. Šiuo atveju atsakovės taikomas prievolės vykdymo sustabdymas yra sąžiningas ir protingas – ji šia teise naudojasi gindamasi būtent nuo ieškovės nesąžiningų ir piktybiškų veiksmų atsakovės atžvilgiu, jungtinės veiklos partneriams įgyvendinant projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 141 408,22 Eur skolą, 11 432,84 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 013,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2021 m. spalio 25 d. sudarė ir įvykdė susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį, kurios pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovės skolą. Teismas sprendė, kad šis susitarimas nelaikytinas apsimestiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

16. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu jungtinės veiklos partneriai sutarė bendrai kooperuodami savo lėšas, žinias bei laiką pateikti pasiūlymą AB „Amber Grid“ organizuojamame viešojo pirkimo konkurse „Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikoje teritorijoje statybos darbai“ (Projektas).

17. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį Nr. 2020/09-1 su vėlesniu pakeitimu (pirkimo sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė – sumokėti prekių kainą. Atsakovė dalies sutarties neįvykdė.

18. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2022 m. vasario 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04, kurios pagrindu ieškovė iš trečiojo asmens įgijo 141 408,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą į atsakovę.

19. Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. atsakovei siųstu el. laišku informavo ją apie sutarties sudarymą ir reikalavimo įgijimą, kartu reikalaudama atsakovę įvykdyti reikalavimą per tris dienas nuo pranešimo apie reikalavimo įgijimą gavimo dienos, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo ex officio

20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant viešąjį interesą ir pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo ribas bei teismui ex officio (liet. pagal pareigas) vertinti šios reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų teisėtumą, nesant atsakovės reikalavimo pripažinti šią sutarties negaliojančia. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės argumentų, įrodančių, kad reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ex officio, kadangi yra apsimestinė ir sudaryta siekiant sukurti prielaidas daryti atsakovei ekonominį spaudimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

21. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).

22. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

23. Vertinant bylos nagrinėjimo metu šalių teiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus, pagrindo ex officio (lie. pagal pareigas) pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, nėra. Sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ginčo dėl jos sudarymo ir sąlygų nebuvo, be to, apeliantė (skolininkė) apie šios sutarties sudarymą buvo informuota, taigi nėra pagrindo teigti, kad egzistavo akivaizdus pagrindas reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė savo skundą grindžia iš esmės tomis pačios aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie paneigtų apeliantės pareigą sumokėti skolą ieškovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl prievolės sustabdymo

24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal reikalavimo perleidimo sutartį neturi būti siejama su ieškovės įsipareigojimais pagal jungtinės veiklos sutartį, kadangi tiek Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylų sujungimo, tiek Šiaulių apygardos tesimas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, nenustatė, kad reikalavimai šiose bylose yra reikšmingai susiję. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė neprivalo atsiskaityti su ieškove pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes apeliantė yra sustabdžiusi savo priešpriešinių reikalavimų įvykdymą remiantis ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

25. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

27. Ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš apeliantės 141 408,22 Eur skolą, 11 432,84 Eur delspinigius ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė ir UAB „Ardega“ sudarė pirkimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Ardega“ įsipareigojo tiekti atsakovei prekes, o pastaroji įsipareigojo už jas atsiskaityti. Ieškovės vertinimu, UAB „Ardega“, vykdydama sutartį, tinkamai ir laiku tiekė prekes atsakovei, tačiau atsakovė su ja neatsiskaitė. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. ji ir UAB „Ardega“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo iš minėtos bendrovės 141 408,22 Eur finansinį reikalavimą apeliantės atžvilgiu ir prašė jį priteisti reikšdama ieškinį teisme.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-584-656/2023, kurioje atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašo priteisti jai iš ieškovės UAB „Alvora“ 914 569,75 Eur įsiskolinimą ir 3 292,45 Eur delspinigius, 1 721 144,51 Eur mokėtiną sumą, 31 703,16 Eur nuostolius ir 2 000 000 Eur baudą, taip pat procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistų sumų. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad ji ir ieškovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu susitarė, kooperuodamos lėšas, žinias ir laiką, pateikti pasiūlymą AB „Amber Grid“ organizuojamame viešajame pirkime „Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbai“, o vėliau, laimėjusios pirkimą, sudarė pirkimo sutartį ir ją vykdė. Atsakovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Alvora“ nėra atsiskaičiusi su ja už atliktus darbus, be to, ji slepia nuo atsakovės ir vengia išmokėti uždirbtą pelną (skirtumą tarp sąmatinės subrangovų darbų kainos ir faktiškai subrangovams išmokėtos kainos), neteikia informacijos apie subrangovus, nesilaiko įsipareigojimo juos derinti su atsakove ir tokiu būdu pažeidė jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, netenkindamas apeliantės prašymo sujungti Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-311-372/2022 ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-584-656/2023, konstatavo, jog nors abiejose bylose ginčai yra kilę tarp tų pačių šalių, pareiškusių reikalavimus viena kitos atžvilgiu, vis dėlto jų reikalavimai nėra tiesiogiai susiję tarpusavyje ir yra kildinami iš skirtingų teisinių santykių.

29. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės reikalavimas apeliantei kildinamas iš reikalavimo perleidimo sutarties. Reikalavimo perleidimo sutarties A punkte nurodyta, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ šios sutarties pasirašymo dieną yra skolinga kreditoriui (UAB „Ardega“) 141 408,22 Eur sumą, atsiradusią iš finansinių prievolių nevykdymo pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. 2020/09-1, 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARD 6437 (138 504,22 Eur) ir 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARD 6515 (2 904 Eur), kitoje byloje (Nr. e2-584-656/2023) apeliantė yra pareiškusi ieškinį ieškovei jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį neturi būti siejama su ieškovės įsipareigojimais pagal jungtinės veiklos sutartį.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė pažeidė pirkimo sutartimi nustatytą atsiskaitymo už prekes terminus, padarė išvadą, jog apeliantei gera valia nevykdant reikalavimo, yra pagrindas vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš apeliantės priteisti 141 408,22 Eur skolą ir 11 432,84 Eur delspinigius. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo reikalavimo perleidimo sutartį sudarė pažeisdami pirkimo sutarties 11.3 papunktį, kurio pagrindu šalys neturi teisės perduoti sutartimi nustatytų įsipareigojimų tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

31. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

32. CK 6.102 straipsnyje imperatyviai nustatyti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą: 1) Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, 2) draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas, 3) draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

33. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

34. Pagal pirkimo sutarties 11.3 papunktį šalys neturi teisės perduoti šia sutartimi numatytų įsipareigojimų tretiesiems asmenims be raštiško kitos sutarties šalies sutikimo. Apeliantės vertinimu, ši pirkimo sutarties nuostata iš esmės draudė trečiajam asmeniui perleisti ieškovei reikalavimo teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties 11.3 papunkčio nuostata draudžia sutarties šalims perleisti pareigas, o ne teises, vykdant pirkimo sutartį, pvz. perleisti įsipareigojimus dėl prekių pristatymo, tačiau nedraudžia sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo įgijimą, taip pat reikalavo, jog apeliantė įvykdytų reikalavimą per tris dienas nuo pranešimo apie reikalavimo įgijimą gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimą, taip pat nėra duomenų, jog apeliantė būtų nuginčijusi reikalavimo perleidimo sutartį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 141 408,22 Eur skolą, netesybas ir procesines palūkanas.

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-311-372/2022 atidėjo apeliantei 1 806 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo.

39. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-206-856/2023 atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, tačiau iškėlė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

40. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės teisinį statusą (nutarties 39 punktas), daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nepriteisti valstybei atidėto žyminio mokesčio dalies (1 806 Eur) už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.