Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-16 · Civilinė byla Nr. 2S-624-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
2S-624-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04713-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas
A. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agromerz“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-624-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04713-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6106-452/2020 pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agromerz“ ieškinį atsakovui A. P..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašė teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-1003-452/2020 atidėti iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Agromerz“ dėl žalos atlyginimo arba išdėstyti nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokama ieškovei per tris metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis; sustabdyti teismo sprendimu piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimą (antstolio tolimesnius veiksmus pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą) iki šio prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020 ieškinio suma yra 44 548,11 Eur, teismui tenkinus ieškinį, pareiškėjas turėtų finansinį reikalavimą UAB „Agromerz“, kuri turėtų finansinių įsiskolinimų net tuo atveju, jei būtų atliktas vienarūšių įsipareigojimų užskaitymas. Be to, priteista suma yra didelė, pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų pagal sudarytas kredito sutartis, kurie žymiai apsunkina teismo sprendimo įvykdymą, todėl neturi galimybės iš karto sumokėti visos ieškovei priteistos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą atmetė, priteisė UAB „Agromerz“ naudai iš pareiškėjo 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad abi šalys yra verslininkai. Pareiškėjas – ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad jis yra sudaręs tris kredito sutartis su kredito unijomis dėl 130 000 Eur, 330 000 Eur ir 65 000 Eur dydžio paskolų, kurios grąžinamos pagal grafikus, grąžinimo terminai nepasibaigę, vėliausias 330 000 Eur paskolos grąžinimo terminas – 2028 m. lapkričio 30 d. Teismas savo iniciatyva patikrinęs registruose esančius duomenis apie pareiškėjo turimą registruotiną turtą bei gaunamas pajamas, nustatė, kad pareiškėjas turi dvi transporto priemones, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Jurbarko bei Raseinių rajonuose – dvidešimt keturis žemės sklypus bei statinius. Duomenų apie pajamas pareiškėjas į bylą nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1887-223/2020, kurioje pareiškėjas yra pareiškęs 44 548,11 Eur ieškinį UAB „Agromerz“, neišnagrinėta, civilinės bylos baigtis nėra aiški, sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo terminas yra neapibrėžtas.

5. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, jog tikėtina, kad pareiškėjas neturi galimybių iš karto sumokėti visos teismo priteistos sumos – 34 000 Eur skolos ir 1 168 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Tačiau nurodė, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Trejų metų terminas yra nepagrįstai ilgas. Todėl tiek sprendimo įvykdymo atidėjimas, tiek išdėstymas sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovės interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei pareiškėjo interesai. Pastarieji negali būti ginami ieškovės teisėtų interesų sąskaita. Pažymėjo, kad pagal civilinio proceso teisės nuostatas išieškoma gali būti ne tik iš skolininkui priklausančių pajamų, bet ir iš kito turto, kurio nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi.

6. Dėl paminėto vertino, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar skolos mokėjimo išdėstymas neatitinka abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo, kaip vientiso teisės akto, privalomumo ir nedalomumo principų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl teismo sprendimo atidėjimo arba išdėstymo tenkinti.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šalis, kaip verslo subjektus, lygiateisiškumo principo kontekste, kadangi finansinės pasekmės abiejų subjektų yra visiškai skirtingos. Ieškovės komercinė veikla yra ribotos atsakomybės ūkinė-komercinė veikla, o pareiškėjo komercinė veikla yra pilnos finansinės atsakomybės subjekto veikla ir bet koks finansinis nemokumas yra sietinas ne su ūkininko galimu nemokumu bei bankrotu, o tiesiogiai su pareiškėjo, kaip fizinio asmens, nemokumu ir bankrotu, tame tarpe ir jo asmeniniu turtu bei šalia esančių asmenų gerove.

9. Mano, kad vertindamas pareiškėjo turimą turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti arba įvertinti, kad pareiškėjo turimas turtas yra visas įkeistas pagal paskolos sutartis, tai matyti iš registruose esančių bei paskolos sutarčių, todėl teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo finansinės padėties, vertinant ją turimo turto kontekste, taip pat yra nepagrįsta.

10. Taip pat mano, jog pats faktas dėl civilinės bylos Nr. 2-1887-223/2020 nagrinėjimo teisme yra argumentuotas prašymo patvirtinimas, kadangi teismui tenkinus ieškinį, pareiškėjas turėtų finansinį reikalavimą UAB „Agromerz“. Pareiškėjas šiuo atveju neprašė teismo sustabdyti priteistos sumos išieškojimą konkrečiam terminui.

11. Pažymi, jog pareiškėjo finansinė padėtis šiuo metu tapo ypač sunki, kadangi vykdant teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1003-452/2020, yra areštuotos visos atsakovo sąskaitos, esančios bankuose (antstolė E. R.. Išieškoma suma – 36 533,95 Eur). 2020 m. birželio 3 d. pradelstų paskolų mokėjimo suma – 12 666,66 Eur. Artimiausi mokėjimai pagal kredito sutartis: kreditas apyvartinėms lėšoms – 11 000 Eur iki 2020 m. spalio 30 d., kreditas žemės įsigijimui – 6 000 Eur iki 2020 m. lapkričio 30 d.

12. Mano, kad teismo argumentas dėl per ilgo termino taip pat yra nepagrįstas, kadangi atsižvelgiant į reikalavimo dydį, pareiškėjo turtinę padėtį, taip pat į ypač sunkią šiuo metu finansinę padėtį, prašyme nurodytas terminas yra objektyvus, suteikiantis galimybę įvykdyti teismo sprendimu nustatytus įsipareigojimus. Netgi jeigu prašomas terminas yra ir per didelis, teismas savo iniciatyva galėjo nustatyti trumpesnį terminą įsipareigojimų įvykdymui bei prašymą tenkinti iš dalies.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Agromerz“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikimą.

14. Nurodo, kad be jokios abejonės abi proceso šalys yra verslininkai. Ieškovė pardavė apeliantui grūdų laikymo, valymo ir džiovinimo kompleksą verslui vykdyti, už kurį apeliantas pilnai su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė turėjo ir turi mokėti mokesčius, darbuotojams darbo užmokestį ir pan., o ne finansuoti apeliantą, vien dėl to, kad jis žemės ūkio veiklą vykdo, kaip fizinis asmuo įregistravęs ūkininko ūkį, o ieškovė veiklą vykdo, kaip juridinis asmuo.

15. Pažymi, jog tiek ieškovė, tiek apeliantas gali bankrutuoti, todėl šalys ir privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o ginčo atveju apeliantas privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliantas įsiteisėjusio teismo sprendimo gera valia nevykdo ir nežada vykdyti. Vien dėl šios priežasties apeliantas iniciavo kitos civilinės bylos iškėlimą ir prašymas atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki bus priimtas sprendimas kitoje byloje yra ne kas kita, kaip ignoravimas įsiteisėjusio, apeliantui besąlygiškai privalomo vykdyti teismo sprendimo.

Šalies argumentai

16. Akcentuoja, jog vertinant tai, kad apeliantas vien iš ieškovės įsigijo turto už daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių eurų sumą, tai apeliantas turto turi už daug kartų didesnę sumą, nei yra skolingas ieškovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Apelianto įsipareigojimai kredito įstaigai nėra svarbesni už apelianto įsipareigojimus ieškovei.

17. Pabrėžia, jog apelianto ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020 paliktas nenagrinėtu, tai ir sprendimo minėtoje civilinėje byloje nebebus.

18. Nesutinka, kad apelianto prie atskirojo skundo pridėti nauji įrodymai būtų prijungti prie bylos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo A. P. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

20. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė rašytinius įrodymus – sąskaitos Raseinių kredito unijoje 2020 m. birželio 30 d. išrašą, suvestinę apie piniginių lėšų apribojimą informacinėje sistemoje PLAIS, kreditų gražinimo grafiką. Apeliantas neprašė šių įrodymų prijungti prie bylos, nenurodė priežasčių, dėl kurių šių įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui iki prašymo nagrinėjimo ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo nutartį, todėl juos atsisakytina priimti.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas teismo sprendimo įvykdymo atidėti arba išdėstyti atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

23. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Kasacinis teismas yra akcentavęs ir būtinumą vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžiant šiuos procesinio pobūdžio klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006).

24. Būtinybę atidėti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-452/2020 vykdymą, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020 arba išdėstyti mokėjimą trejiems metams lygiomis dalimis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1003-452/2020, priteistos 34 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 168 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą pareiškėjas motyvavo susidariusia sudėtinga finansine padėtimi bei aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020 teismui tenkinus jo ieškinį 44 548,11 Eur sumai, UAB „Agromerz“ turėtų jam finansinių įsiskolinimų, todėl būtų galimas vienarūšių įsipareigojimų užskaitymas. Pareiškėjas prašymą grinė įrodymais apie prisiimtus finansinius įsipareigojimus pagal 2017 m. liepos 19 d. Kredito sutartį Nr. ŽEM201707-000216, 2018 m. gruodžio 18 d. Kredito sutartį Nr. ŽEM201812-000411 ir 2019 m. gruodžio 2 d. Kredito sutartį Nr. AVKRKU/201912/00010 kreditorei Raseinių kredito unijai. Jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo prašymą atidėti arba išdėstyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo įvykdymą, pareiškėjas į bylą nepateikė.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktus duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas netenkintas, todėl jų nekartoja ir pasisakys tik dėl teisiškai reikšmingų atskirojo skundo argumentų.

26. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo turimą turtą, turėjo pasisakyti arba įvertinti, kad pareiškėjo turimas turtas yra visas įkeistas pagal paskolos sutartis, nes tai matyti iš registruose esančių duomenų bei paskolos sutarčių, todėl teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo finansinės padėties, vertinant ją turimo turto kontekste, yra nepagrįsta.

27. Atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, į bylą iš esmės nepateikė šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų: nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas pinigines lėšas, išsamius duomenis apie pradelstas sumas ir įsipareigojimus, išlaikytinius ir pan., t. y. pareiškėjas savo prašymo nepagrindė iš esmės jokiais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas moka kredito įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra reikšminga (išskirtinė), kuri leistų nukrypti nuo bendros teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu akcentuotina teismų praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.).

28. Be to, pareiškėjas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, privalėjo pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės. Kadangi pareiškėjas šios procesinės pareigos tinkamai nevykdė, teismas neturėjo galimybės įvertinti pareiškėjo finansinę (turtinę) padėtį, spręsdamas dėl prašymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas yra procesinis klausimas, kuriame teismas nėra aktyvus, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai.

29. Šiuo atveju teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jau yra pradėjęs vykdyti teismo priimtą procesinį sprendimą ir jo pageidautomis dalimis mokėjęs ieškovės naudai priteistas sumas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovės teises.

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, jog pats faktas dėl civilinės bylos Nr. 2-1887-223/2020 nagrinėjimo teisme buvo pakankamas pagrindas tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1887-223/2020, A. P. ieškinys paliktas nenagrinėtas. Minėta nutartis įsiteisėjo. Taigi, sąlyga, iki kurios prašoma atidėti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-452/2020 įvykdymą, niekada neatsiras. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad civilinė byla Nr. 2-1887-223/2020 skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo išnagrinėta (paskirtas parengiamasis posėdis) ir nebuvo aiški jos baigtis, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo šiuo pagrindu.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šalis, kaip lygiaverčius verslo subjektus. Tiek apelianto (ūkininko), veiklą vykdančio, kaip neribotos civilinės atsakomybės subjekto, tiek ieškovės (UAB), veiklą vykdančios, kaip ribotos civilinės atsakomybės subjekto, pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad kuri nors iš šalių yra iš esmės silpnesnė, o kita šalis jos atžvilgiu nepagrįstai turėjo perdėtą pranašumą.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

33. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo teismo sprendimą atidėti ar jį išdėstyti atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms apeliantui pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą teismo sprendimą atidėti ar jį išdėstyti. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitimus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė