Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1623-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: e2A-1623-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02565-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Lina Žemaitienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas: T. G.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“

Civilinė byla Nr. e2A-1623-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02565-2019-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-400-319/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui T. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 5 792,11 Eur skolą ir 1 448,82 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad:

1.1. pradinis kreditorius A. Z. 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo pervedimu į sąskaitą paskolino atsakovui T. G. 5 792,11 Eur (19 999,00 Lt). Atsakovui skolos negrąžinus, pradinis kreditorius ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-08/02, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovą. Ieškovė atsakovą elektroniniu paštu informavo apie reikalavimo perleidimą. Atsakovui nevykdant prievolės, ieškovė už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 12 d. paskaičiavo 1 448,82 Eur palūkanas.

2. Atsakovas T. G. su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Sutartimi perleista reikalavimo teisė į 5 792,11 Eur skolą neegzistuoja, todėl šia sutartimi ieškovė neįgijo jokių A. Z. teisių ir toks reikalavimo teisių perleidimas yra negalimas. A. Z. 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu pervesdamas atsakovui lėšas, nurodė paskirtį ,,papildymas“. Šis mokėjimo pavedimas neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, kadangi nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies suderintos valios perduoti paskolos dalį gavėjui.

2.2. Atsakovas 2008 m. kartu su A. Z. ir uošviu L. U. medžioklės reikmėms, savo buvusios įmonės vardu, įsigijo didesnio pravažumo automobilį ,,Toyota 4 Runner“. Šį automobilį pirko Amerikoje, jo kaina ir pargabenimo bei remonto išlaidos sudarė 20 000 Lt. Automobilį įregistravo savo vardu. Šiuo automobiliu trise vykdavo šerti žvėrelių ir į medžioklę. 2012 m. rugpjūčio mėnesį automobilį perrašė L. U.. Per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. jie pastoviai pirko pašarus žvėreliams, kelis kartus per savaitę važiuodavo jų šerti, automobilis dažnai buvo remontuojamas. Visas išlaidas apmokėjo jis ir dalį jų – L. U.. Atsakovas už automobilį, jo remontą, kurą, už žvėreliams skirtus pašarus, kurių per mėnesį buvo nuperkama už 2000 – 3000 Lt, nemokėjo. Susidarė skola, kurią A. Z. 2011 m. sausio 12 d. ir pervedė. Tuo metu atsakovo vadovaujamos UAB ,,Transakma“ veikla buvo stabili ir nebuvo jokio pagrindo iš A. Z. tam tikslui skolintis pinigų. Atsakovas gavo el. laišką iš A. Z., vėliau iš ieškovo, tačiau nesuprato kokios skolos reikalaujama.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškovės reikalavimais sutinka, prašo juos tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. atsakovas T. G. 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje prašė paskolinti 20 000 Lt grynais pinigais. Pinigų reikėjo darbuotojų atlyginimams išmokėti. 2011 m. sausio 12 d. jis iš savo asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė 19 999 Lt. T. G. prašė, kad pavedime nebūtų nurodyta paskola, minėjo, kad gali būti problemų su mokesčiais. Pavedime nurodė, kad tai papildymas, tačiau tai buvo paskola. Jis su atsakovu nesitarė apie paskolos grąžinimo terminą, palūkanas, kadangi T. G. pasitikėjo.

3.2. Su atsakovu santykiai buvo geri, jie buvo vedę seseris, kartu medžiojo, buvo vieno medžiotojų būrelio ,,Sudvaja“ nariai. Kartu su L. U. įkūrė medžiotojų klubą ,,Dzūkijos Kalnėnai“, tačiau šis klubas jokios veiklos nevykdė, klubas buvo įkurtas paramai gauti. Jam vadovavo atsakovas.

3.3. Atsakovui paskolos negrąžinus, A. Z. 2013 m. paprašė paskolą grąžinti, tačiau šis prašė palaukti, skundėsi bloga įmonės veikla. 2015 m., 2017 m. vėl kelis kartus prašė grąžinti skolą, tačiau atsakovas kitais motyvais (dėl automobilio lizingo apmokėjimo ir kitų priežasčių) prašė skolos sumokėjimą atidėti, žadėjo mokėti dalimis. 2019 m. atsakovo įmonei išsiuntė elektroninį laišką su prašymu atsakovui grąžinti skolą, tačiau į laišką šis neatsakė, susitikus prašė palaukti iki metų pabaigos, patikino, kad paskolą grąžins. 2019 m. lapkričio mėn. A. Z. ieškovei perleido reikalavimo teisę į skolą.

3.4. 2008 m. trečiasis asmuo kartu su atsakovu ir L. U. sutarė medžioklei nusipirkti didesnio pravažumo automobilį. Automobilį nupirko atsakovas ir jį įregistravo savo vardu. A. Z. atsakovui sumokėjo savo dalį – 3 500 Lt. Atsakovas šį automobilį laikė savo namuose ir juo naudojosi kartu su L. U.. Su šiuo automobiliu visi trys vykdavo šerti žvėrelių ir į medžioklę. Visas išlaidas dalinosi kartu. Jis už viską yra sumokėjęs atsakovui grynais pinigais. Atsakovo nurodyti argumentai, kad pervesti pinigai yra negrąžinta skola už automobilį, jo remontą, kurą, už pašarus, yra netiesa. 2012 m. minėtas automobilis buvo perrašytas L. U. vardu, tačiau iš šio jis pinigų nereikalavo. 2013 m. A. Z. nutraukė santuoką su žmona N. Z., kuri žinojo apie paskolą T. G., tačiau į dalintiną turtą paskolos neįtraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 240,11 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 285,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo valstybei priteisė 24,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nustatė, kad:

4.1. rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. 2011 m. sausio 12 d. banko pavedimu iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė atsakovui 5 792,11 Eur (19 999,00 Lt), mokėjimo nurodyme nurodant „papildymas“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš trečiojo asmens pinigus gavo. Atsakovas teigia, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „papildymas“, neatitinka paskolos sutarties reikalavimų.

4.2. Medžiotojų klubas „Dzūkijos Kalnėnai“ įsteigtas 2011 m. sausio 20 d., o juridinių asmenų registre įregistruotas 2011 m. sausio 27 d. Pinigai į atsakovo sąskaitą pervesti 2011 m. sausio 12 d. – iki medžiotojų klubo steigimo ir registravimo. 2013 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo čekis už kukurūzus neįrodo fakto, kad trečiojo asmens atsakovui pervesti 5 792,11 Eur buvo panaudoti medžiotojų klubo veiklai plėtoti. Daugiau jokių įrodymų apie išlaidas byloje nėra. Teismas sutiko su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis.

4.3. Teismas tarp trečiojo asmens ir atsakovo kilusius teisinius santykius vertino kaip paskolinius. Trečiasis asmuo banko mokėjimo nurodymu įrodė, kad suteikė 5 792,11 Eur paskolą atsakovui. Nesant duomenų apie kitokio pobūdžio atsiskaitymus tarp trečiojo asmens ir atsakovo, teismas konstatavo, kad faktiškai trečiojo asmens atsakovui pervesta pinigų suma buvo paskola.

4.4. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-08/02. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovą. Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartis teisėta ir atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, atsakovui nepateikus įrodymų apie 5 792,11 Eur paskolos grąžinimą, šią sumą priteisė ieškovei.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovas teigė, kad ieškovė kompensacines palūkanas skaičiavo ne pagal paskolos sutarties grąžinimo terminą, o nuo tariamos paskolos atsiradimo momento, todėl prašomų priteisti palūkanų dydis nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad nuo pinigų pervedimo momento atsakovui, t. y. nuo 2011 m. sausio 12 d., ieškovė turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad 2011 m. sausio 12 d. suteiktos paskolos dieną Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 5,54 procento. Ieškovės nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis neteisingas, tačiau teismas sprendė, kad tai nėra pagrindas šioje dalyje ieškinį atmesti. Ieškovė prašo priteisti mažesnio dydžio palūkanas nei tuo buvo nustatyta palūkanų norma. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo paskolos suteikimo momento iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo teismo įsakymu 2019 m. spalio 21 d. atsakovas paskolos ieškovei nėra grąžinęs, ieškovei už penkerius metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 21 d. iš atsakovo priteisė 1 448,00 Eur nesumokėtų palūkanų sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Atsakovas T. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. G. atmesti. Prašo priteisti atsakovui iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius ir sutarties aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl be teisinio pagrindo konstatavo tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvus paskolos teisinius santykius, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turėjo įrodyti visų esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimą. Teismas be pagrindo preziumavo paskolos teisinių santykių buvimą ir įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui.

5.2. Paskolos sutartis 5 792,11 Eur sumai turėjo būti sudaryta rašytine forma, jos byloje nėra. Trečiojo asmens mokėjimo pavedimas atsakovui neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti esminių paskolos sąlygų buvimą. Teismas preziumavo, kad byloje esantis mokėjimo pavedimas yra pakankamas įrodymas paskolos santykiams konstatuoti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo: paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teismas nenustatinėjo, ar egzistavo paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos gavėjo nuosavybėn. Nenustatęs šios sąlygos, teismas negalėjo konstatuoti ir pirmosios sąlygos egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn. Lėšų pervedimo paskirtis „papildymas“ neįrodo, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas.

5.3. Trečiojo asmens ir atsakovo paskolos santykiai nesiejo. Trečiasis asmuo ir atsakovas niekada nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, nustatę termino tariamai paskolai grąžinti. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir teisme apklausti liudytojai. 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymo atlikimo metu trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo artimi giminystės (svainystės) ryšiai: abu buvo sudarę santuokas su seserimis. Šis ginčas kilo, kai trečiasis asmuo nutraukė santuoką su N. Z., kuri yra atsakovo sutuoktinės sesuo, ir sudarė naują santuoką su E. Z.. Trečiojo asmens paaiškinimai dėl paskolos suteikimo aplinkybių yra prieštaringi. Nėra aišku, kodėl ginčo mokėjimo pavedimu lėšos buvo pervestos į asmeninę atsakovo sąskaitą, o ne į įmonės sąskaitą. Į bylą pateikti UAB „Transakma“ finansinės atskaitomybės už 2012 m. duomenys patvirtina, kad 2011 m. įmonės finansinė padėtis buvo gera, įmonė dirbo pelningai. 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimą trečiasis asmuo atliko santuokos su N. Z. metu, trečiojo asmens santuoka su N. Z. nutraukta 2013 m., tačiau į santuokos nutraukimo byloje dalijamo turto balansą reikalavimo teisės pagal ginčo mokėjimo pavedimą neįtrauktos. Trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo bendra veikla ir interesai – medžioklė. Bendras išlaidas minėtam pomėgiui sudarė automobilio eksploatacija, kuras, remontas. Labiau tikėtina, kad 2011 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu trečiasis asmuo investavo į nurodytą bendrą jų tarpusavio veiklą bei kompensavo atsakovo asmenines išlaidas, susijusias su šiuo bendru pomėgiu.

5.4. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties priede nurodyta, kad naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui, 85 procentus skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies dydžio kainą. Patenkinus ieškinį, trečiasis asmuo gautų tiesioginę turtinę naudą. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2019-08/02 trečiojo asmens ieškovei perleistas objektas (reikalavimo teisė į 5 792,11 Eur skolą ir papildomos teisės) neegzistuoja, toks reikalavimo teisių perleidimas yra negalimas.

5.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė pinigų paskolos sutarties atlygintinumą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Teismas turėjo analizuoti, ar paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Trečiasis asmuo pats nurodė, kad suteikė tariamą paskolą neatlygintinai. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija šioje byloje yra paneigta. Vadinasi, (net ir hipotetiškai egzistuojant paskolos santykiams) ieškovė turėtų teisę reikalauti tik kompensacinių palūkanų priteisimo.

5.6. Ieškovė netinkamai nustatė palūkanų dydį, skaičiuodama palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Ieškovė palūkanas skaičiavo ne pagal paskolos sutarties grąžinimo terminą (kurio ieškinyje apskritai nenurodė), o nuo tariamos paskolos atsiradimo momento, kaip tai interpretuoja ieškovė.

Atsiliepimas

5.7. Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl paskolos sutarties termino su atsakovu nesitarė, laikytina, kad paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Pirmą oficialų raginimą sumokėti tariamą skolą atsakovas gavo tik iš ieškovės 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tariamos paskolos grąžinimo terminas būtų suėjęs po trisdešimties dienų, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d. Ieškovė galėtų skaičiuoti kompensacines palūkanas tik už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 22 d. (46 kalendorinės dienos). Nesumokėtų palūkanų suma sudarytų 26,64 Eur.

6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-400-319/2020. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

6.1. paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas — jog paskolą grąžino. Ieškovė paskolos suteikimo faktą įrodinėja 2011 m. sausio 12 d. bankinio pavedimo kopija.

6.2. Atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo pasitikėjimo, svainystės ryšiai, trečiasis asmuo sutiko padėti atsakovui ir paskolinti pinigų, reikalingų atsakovo verslui. Atsakovas nurodė, jog jis turėjo gal tris įmones, UAB „TAK“ 2016 m. balandžio 5 d. buvo išregistruota dėl bankroto, UAB „Transakma“ 2011 m. patyrė 27 226 Eur nuostolių. Šios aplinkybės nekeičia fakto, kad atsakovas 2011 m. sausio 12 d. pavedimu gavo 5 792,11 Eur ir atsakovas gautus pinigus turi grąžinti.

6.3. Atsakovas lėšas priėmė ir niekada neišreiškė noro jų grąžinti, atsakovas arba pasisavino be pagrindo gautas lėšas arba priėmė paskolą, kas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti. Net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovui pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto. Trečiasis asmuo ne kartą prašė atsakovo grąžinti paskolą nuo 2013 metų, atsakovas su trečiuoju asmeniu dažnai susitikdavo medžioklėje, todėl prašymai grąžinti pinigus buvo išreikšti žodžiu, o 2019 m. kovo 21 d. – elektroniniu paštu, atsakovas apie paskolos grąžinimą vengė kalbėti raštu.

6.4. Atsakovas teigia, kad 2011 m. sausio 12 d. bankiniu pavedimu pervestos lėšos buvo investuotos į 2011 m. sausio 20 d. įsteigtą Medžiotojų klubą „Dzūkijos Kalnėnai“. 2017 ir 2018 metais medžiotojų klubas nevykdė jokių pirkimų ar pardavimų, nors investavus 19 999 Lt į klubo veiklą šios lėšos turėjo atsispindėti klubo buhalterinėje apskaitoje. Medžiotojų klubas buvo įsteigtas su tikslu gauti mokestinę naudą. Medžiotojų klubo sąskaita buvo prieinama tik atsakovui. Teismui nusprendus, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovui neįrodžius tarp šalių egzistuojant kitokio pobūdžio teisinius santykius, atsakovui išlieka pareiga grąžinti šio be jokio teisinio pagrindo įgytus pinigus.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-400-319/2020. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. teismas teisingai identifikavo ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių paskolinių santykių egzistavimą. Paskola per internetinę bankininkystę buvo suteikta žmogui, kuriuo trečiasis asmuo pasitikėjo. Atsakovas neneigė fakto, jog paskolą gavo, skolą pripažino, žadėjo ją grąžinti, juo buvo pasitikima, raštelių ar rašytinių įrodymų trečiasis asmuo iš atsakovo nepaėmė.

7.2. Skolą grąžinti trečiasis asmuo prašė mažiausiai 8 kartus (vieną kartą raštu): 2013 m. sausio mėnesį, praėjus automobilio lizingo laikotarpiui – 2015 m., nuo to laiko iki 2019 m. pavasario, susitikus atsakovą medžioklėje ar kitur, trečiasis asmuo prašydavo, klausdavo, kada grąžins skolą, jis atsakydavo, jog dar nesukaupė visos sumos. 2019 m. pradėjo intensyviau reikalauti grąžinti skolą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į ieškovę, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolos išieškojimo iš T. G.. Atsakovas iš ieškovės raginimą sumokėti skolą gavo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

7.3. Kad skolinami pinigai reikalingi įmonei (darbuotojų atlyginimams, automobilio lizingui padengti) teigė pats atsakovas. T. G. vadovavo ne vienai įmonei. Atsakovas klaidina teismą neteisingai aiškindamas finansinius UAB „Transakma“ duomenis, teigdamas, jog 2011 m. įmonė dirbo pelningai. A. Z. 2011 m. sausio 12 d. paskolinta 20 000 Lt suma laikinai padėjo šioje įmonėje pataisyti finansinę padėtį, nes 2012 metais įmonės nuostoliai jau -25 741 Lt, o po 2013 m. įmonė iš vis bankrutavo.

7.4. A. Z. ir N. Z. santuokos nutraukimo sutartyje yra punktas, kuris teigia, jog abiem sutuoktiniams lieka pinigai, esantys (šiuo atveju paskolinti) jų asmeninėse sąskaitose. Paskolą trečiasis asmuo suteikė iš savo asmeninės sąskaitos. Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos buvo naudingos N. Z.. Trečiajam asmeniui nutraukiant santuoką apie paskolos aprašymą minėtoje sutartyje nekilo mintis, nes prieš skyrybas su atsakovu buvo susitikę, jis patvirtino skolos buvimą ir prašė dvejus metus palaukti, kol baigsis sunkiasvorės mašinos lizingas ir jis pardavęs grąžins man pinigus.

7.5. 2008 m. pardavęs AUDI markės automobilį už 3500 Lt, trečiasis asmuo pinigus perdavė atsakovui, kaip savo dalį automobiliui TOYOTA RUNNER įsigyti ir remontuoti. Žinodami dideles trečiojo asmens pajamas, kokias sumas jis mokėjo savo vaikui išlaikyti po santuokos, atsakovas nusprendė pasipelnyti. Bendrai pirkto automobilio kaina buvo apie 10 000 Lt, atsakovo nurodyta 20 000 Lt suma melaginga.

7.6. Trečiasis asmuo į medžiotojų klubo „Dzūkijos Kalnėnai“ sąskaitą pravedė apie 700 Lt, o T. G. išlaidos klubo steigimui siekė apie 700 Lt. Visa bendra medžioklės veikla, pašarai, žvėrių šėrimas buvo vykdomas medžiotojų klube „Sudvaja“. Atsakovo teiginys, jog jis per 1 mėnesį pašarams, kurui, įskaitant automobilio eksploataciją, išleisdavo apie 3000–4000 Lt, yra išpūstas ir melagingas. Bendrai pirktas automobilis senas, todėl kuro sąnaudos buvo didelės iki 15 litrų/100 km. Viso vienoje medžioklėje pravažiuodavo apie 50 km. Kuras 2008–2011 m. svyravo nuo 3,5-5 litų už 1 litrą 95 markės benzino, vienos medžioklės kuro sąnaudos buvo 8 litrai vidutiniškai už 35 litus. Per mėnesį kurui vidutiniškai išeidavo apie 280 Lt, per metus susidarytų apie 3400 litų kurui + remontui metams vidutiniškai 500–1000 Lt, gaunama apie 4000 Lt padalijus į tris dalis, per metus tektų vidutiniškai po 1500 Lt išlaidų medžioklės reikmėms. Naudojantis minėta mašina, išlaidas visi dalindavosi, trečiasis asmuo sumokėdavo T. G. nurodytą sumą. Trečiojo asmens pravesti pinigai 20 000 Lt buvo paskolinti atsakovo prašymu, kaip pagalba atsakovo įmonei, užsiimančiai transporto paslaugomis.

7.7. Kartu su atsiliepimu trečiasis asmuo pateikė: 1) UAB „Transakma“ balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, 2) telefono žinučių T. G. išrašą, 3) mokėjimo nurodymo kopija, 4) elektroninio laiško nuorašą, tačiau atskiro prašymo pridėti juos į bylą neišreiškė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismui pateikė paaiškinimus, nurodo, kad teikia juos nesutikdamas su trečiojo asmens dėstomais argumentais. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurod naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju atsakovo pateiktų paaiškinimų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.

Dėl paskolinių santykių

11. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. Z. 2011 m. sausio 12 d. iš savo banko sąskaitos pervedė 5 792,11 Eur (19 999,00 Lt) į atsakovo banko sąskaitą, mokėjimo nurodyme nurodydamas „Papildymas“. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-08/02, kurios pagrindu trečiasis asmuo A. Z. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 5 792,11 Eur perleistą pinigų sumą kaip skolą. Ieškovė atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo 2019 m. rugpjūčio 2 d. išsiųsdama pranešimą registruotu laišku bei elektroniniu paštu. Tuo pagrindu ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 792,11 Eur skolą ir 1 448,82 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad tai nebuvo paskola, bet papildymas medžiotojų būrelio reikmėms, kurio įvairias išlaidas jis dengė.

12. Rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tačiau byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo 2011 m. sausio 12 d. banko pavedimu iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė atsakovui 5 792,11 Eur (19 999,00 Lt), mokėjimo nurodyme nurodant „papildymas“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš trečiojo asmens pinigus gavo, tačiau šalys laikosi skirtingos pozicijos dėl to, kokiu tikslu šie pinigai buvo perduoti. Trečiasis asmuo teigia, kad pinigus atsakovui paskolino jo verslui ir atsakovas juos įsipareigojo grąžinti, tuo tarpu atsakovas teigia, kad A. Z. pervesti pinigai buvo skirti bendriems tikslams, t. y. medžiotojų klubo „Dzūkijos Kalnėnai“ steigimui, jo veiklos vystymui, žvėrelių šėrimui ir bendrais interesais susijusiai veiklai bei automobilio pirkimui ir šio automobilio eksploatavimo išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2011 metų ir neturėjo būti grąžinti.

13. Kaip jau minėta, atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo, 2011 m. sausio 12 d. pervesdamas pinigus atsakovui, nurodė mokėjimo paskirtį „papildymas“, todėl mokėjimo pavedimas neatitinka paskolos sutarties reikalavimų.

14. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, medžiotojų klubas „Dzūkijos Kalnėnai“ įsteigtas 2011 m. sausio 20 d., o juridinių asmenų registre įregistruotas 2011 m. sausio 27 d. Pinigai į atsakovo sąskaitą pervesti 2011 m. sausio 12 d., t. y. dar iki medžiotojų klubo steigimo ir registravimo. Atsakovas teigia, kad pinigų pervedimas buvo atliktas tikslingai, t. y. atsiskaityti su atsakovu už medžiotojų klubo „Dzūkijos Kalnėnai“ steigimą, veiklos vykdymą, žvėrių priežiūrą, ir automobilį „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtent todėl trečiasis asmuo nurodė paskirtį „papildymas“. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė UAB „KG Mažmena“ 2013 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo čekį už kukurūzus.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, ir sprendžia, kad ši sąskaita neįrodo fakto, kad trečiojo asmens atsakovui pervesti 5 792,11 Eur buvo tikslingai pervesti ir panaudoti medžiotojų klubo veiklai plėtoti bei finansuoti. Įrodymų apie šių pinigų išleidimo faktą byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ir kiti klubo steigėjai, t. y. atsakovas ir L. U. kokią nors sumą investavo į bendrą klubo veiklą. Nėra įrodymų, kad L. U. taip pat kompensavo atsakovo asmeninių išlaidų dalį, kurių atsakovas taip pat nepagrindžia.

16. Atsakovas nurodo, kad bendram tikslui jis, atsakovas ir L. U. m. birželio 6 d. lygiomis dalimis pirko automobilį „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad automobilį pirko bendrai trise, visi juo naudojosi. Ginčo, kad atsakovas pirko automobilį nėra, taip pat trečiasis asmuo neginčija, kad automobiliu naudojosi jis, atsakovas ir L. U. medžioklės tikslais. Tačiau atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo už automobilį ir jo remontą bei eksploatacines išlaidas mokėjo atlikdamas ginčo pavedimą, o trečiasis asmuo nurodo, kad už automobilį atsakovui sumokėjo savo dalį – 3 500 Lt. grynais, taip pat sumokėjo visas su automobiliu susijusias išlaidas. Nors nei viena šalis neteikia atliktus mokėjimus patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas sutinka su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kadangi sprendžia, jog mokant pinigus už automobilį nebūtų jokio tikslo rašyti žodį „papildymas“. Kaip jau minėta, atsakovas, trečiasis asmuo ir L. U. pirko automobilį, kurį registravo atsakovo vardu. L. U. patvirtino, kad jis už automobilį sumokėjo savo dalį grynais, todėl labiau tikėtina, kad 2008 metais, perkant automobilį, ir trečiasis asmuo už automobilį atsakovui sumokėjo savo dalį grynaisiais pinigais. Labiau tikėtina paaiškinimais, kad tuo metu trečiasis asmuo pasitikėjo atsakovu, kadangi juos siejo giminystės ryšiai, santykiai buvo draugiški ir šilti. Šias nurodytas aplinkybes, susijusias su bendru automobilio naudojimu apeliacinis teismas vertina, kaip niekaip nepagrindžiančias ginčo sumos grąžinimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Nors įstatyme nėra detalizuota, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių santykių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

19. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors nė viena iš šalių nepateikė rašytinės paskolos sutarties ar paskolos raštelio, atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokių santykių egzistavimą, pinigų panaudojimą ar grąžinimą, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo kilę teisiniai santykiai vertintini kaip paskoliniai. Kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo įstatymo leistinais įrodymais – banko mokėjimo nurodymu – įrodė, kad 5 792,11 Eur paskolino atsakovui. Nors banko mokėjimo nurodyme paskirtis nurodoma „papildymas“, tačiau, nesant duomenų apie kitokio pobūdžio atsiskaitymus tarp trečiojo asmens ir atsakovo, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad faktiškai trečiojo asmens atsakovui pervesta pinigų suma buvo paskola.

Dėl reikalavimo perleidimo

22. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-08/02, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises į atsakovą.

23. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai, arba, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju perleidžiant reikalavimą įstatymų pažeidimų padaryta nebuvo.

24. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovą (CK 6.109 straipsnis), atsakovas patvirtino, jog apie reikalavimo perleidimą jis informuotas. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkančia įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis).

25. Kolegija sprendžia, kad esant nustatytoms šioms aplinkybėms, atsakovui nepateikus įrodymų apie 5 792,11 Eur paskolos grąžinimą, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovo.

Dėl palūkanų

26. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad nuo pinigų pervedimo momento atsakovui, t. y. nuo 2011 m. sausio 12 d. ieškovė turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Lietuvos bankas skelbia mėnesio duomenis apie Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutines metines palūkanų normas, iš kurių matyti, kad 2011 m. sausio 12 d. suteiktos paskolos dieną Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 5,54 procento (https://www.lb.lt/lt/pinigu-finansu-istaigu-paskolu-ir-indeliu-palukanu-normu-statistika-2).

27. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, 1 448,82 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

28. Atsakovas nurodo, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenumato kita. Tuo tarpu ieškovė kompensacines palūkanas skaičiavo ne pagal paskolos sutarties grąžinimo terminą, o nuo paskolos atsiradimo momento, todėl prašomų priteisti palūkanų dydis nepagrįstas.

29. Kolegija sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovės nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis nurodytas ne tas, t. y. jis apima kitus penkis metus nei nurodo ieškovė, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tai nėra pagrindas šioje dalyje ieškinio netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo paskolos suteikimo momento iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo teismo įsakymu 2019 m. spalio 21 d. atsakovas paskolos ieškovei nėra grąžinęs, pirmos instancijos teismas teisingai paskaičiavo palūkanas už penkerius metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 21 d. ir priteisė iš atsakovo konkrečią nesumokėtų palūkanų sumą, t. y.: 5 792,11 Eur (19 999,00 Lt) x 5 procentų = 289,60 Eur per metus x 5 m. = 1 448,00 Eur.

30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė