Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-170-425/2020.

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00623-2019-4.

2020 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-170-425/2020 pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9763-847/2019 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019-09-12 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovo R. V. priteista 163,09 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovo 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatas bei neįvertino, kad ieškovė skolą yra paskaičiavusi nuo 2018-04-01 iki 2018-08-31, o atsakovas palikimą yra priėmęs tik 2018-08-22, o palikėjo kreditoriai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos reikalavimų įpėdiniui nėra pateikę. Be to, atsakovas ieškovei nėra pateikęs jokių duomenų ar davęs sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis, taigi, nesant tarp šalių sudarytos sutarties skola yra tik nepagrįstas ieškovės, kuri neleistinai disponavo atsakovo duomenimis, teiginys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

13. Iš atsakovo pateikto atskirojo skundo turinio galima vertinti, jog jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad atsakovo įrenginiai yra prijungti prie jos tinklų, bei tai, kad ieškovė yra įvykdžiusi CK 5.63 straipsnio reikalavimą ir per nustatytą terminą pareiškusi reikalavimus įpėdiniui. Kartu apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats, priėmęs sprendimą už akių, išnagrinėjo pateiktą pareiškimą bei netinkamai siuntė procesinius dokumentus atsakovui.

14. Sprendžiant byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, pirmiausia pažymėtina tai, kad esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas išties gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

15. Be to, teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis procese nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

16. Procesinių dokumentų įteikimas bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Tam, jog bylos šalys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kad galėtų pasinaudoti suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, šalys privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus prašymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai, be konkrečiai nurodytų asmenų, įteikiami ir asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

18. Taigi, ir fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teismas gali siųsti dokumentus per EPP sistemą tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

19. Nagrinėjamu atveju byloje esanti informacija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas gavęs ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2019-07-23 priėmęs teismo įsakymą, jį 2019-07-23 EPP sistema išsiuntė atsakovui, kuris, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, buvo prisijungęs prie šios sistemos VEP posistemio ir 2019-07-23 22.54 val. gavo jam siųstus procesinius dokumentus, t.y. teismo priimtą teismo įsakymą ir pranešimą. Nepaisant šios aplinkybės, vertinti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, leidžia ir tai, kad jis pats 2019-07-28 20.55 val. per EPP sistemą pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo nurodydamas, kad teikia juos nepraleisdamas nustatyto termino. Tokie atsakovo veiksmai leidžia vertinti, kad jis pats konkliudentiniais veiksmais sutiko su procesinių dokumentų įteikimu per EPP sistemą. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nenurodė, jog nesutinka procesinių dokumentų gauti EPP sistema ir kad pasirenka kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės pareikštą ieškinį, turėjo pagrindą jį 2019-08-08 EPP sistema išsiųsti atsakovui, kuris šiuos procesinius dokumentus gavo 2019-08-23 17.37 val.

20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas R. V. nagrinėjamoje byloje sutiko gauti visus priimamus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad procesiniai dokumentai jam buvo išsiųsti bei įteikti netinkamai ar pažeidžiant CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarką, juo labiau kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat pateiktas EPP ir tik jame nurodyta, kad jis nenori gauti procesinių dokumentų bet kokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

21. Taigi konstatavus tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovui ir nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį praleistas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti apie jo atnaujinimą, juo labiau kad atsakovas net neformulavo tokio prašymo bei nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių.

22. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į šią imperatyvią teisės akto nuostatą, atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas yra nekompetentingas, kadangi pats nagrinėjo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kitais apelianto nurodomais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nekompetencijos bei tenkinti prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, kadangi tokie reikalavimai yra paremti vien atsakovo subjektyviu nesutikimu su priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu nesant jokių objektyvių duomenų bei įrodymų apie egzistuojantį pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

23. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra sudaręs su ieškove jokios energijos pirkimo – pardavimo sutarties, o taip pat prijungęs savo įrenginių prie ieškovės. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo už akių bei skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino susiklosčiusią situaciją reglamentuojančias teisės normas ir detaliai aptarė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu kyla pareiga atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Šiuo atveju atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nenurodo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad egzistuoja aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kurie nebuvo aptarti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo.

24. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, pagal CK 5.1 straipsnio 2 d. paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos, o CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Tačiau pažymėta, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti tik dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-08-31, o atsakovas palikimą yra priėmęs 2018-08-22. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš priimant palikimą ieškovė CK nustatyta tvarka buvo pareiškusi reikalavimus, dėl ko priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Šiuo atveju išties sutiktina su apeliantu, kad priimtame sprendime už akių tokie duomenys nėra aptarti bei nurodyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėjo spręsti ir vertinti savo iniciatyva. Pabrėžtina, kad atsakovas, pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto teismo įsakymo nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymu, taip pat nenurodė palikėjos mirties datos bei kitų aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Taigi nagrinėjamu atveju pats atsakovas nepasinaudojo teise ne tik išdėstyti ieškovės reikalavimą paneigiančius argumentus, tačiau ir pateikti teismui procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), dėl ko, kaip jau minėta pirmiau, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo imtis veiksmų ir tirti aplinkybes, dėl kurių pagal į bylą pateiktus procesinius dokumentus sprendimo už akių priėmimo metu joks teisinis ginčas nebuvo kilęs.

27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos ieškinyje ar priešieškinyje suformuluojamais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju šios ribos yra ieškovės reikalavimas dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo. Atsižvelgiant į tai, analizuoti bei vertinti atsakovo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su asmens duomenų teisiniu reglamentavimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.