- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-938-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02369-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- Č. V., K. V.
- Atsakovas
- I. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Č. V. ir K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Č. V. ir K. V. ieškinį atsakovei I. J. dėl turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) priteisti ieškovei K. V. iš atsakovės 8 690 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti ieškovei Č. V. iš atsakovės 15 944,12 Eur turto išlaikymo, pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė Č. V. ir A. D. sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovė įgijo 1135/2300 dalį 0,023 ha ploto žemės sklypo ir 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), o A. D. įgijo sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Mainomų daiktų vertė buvo nevienoda, todėl A. D. papildomai sumokėjo ieškovei 100 000 Lt. Ieškovės 2012-04-05 sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė Č. V. padovanojo ieškovei K. V. mainų sutartimi įgytą turtą. Ieškovė K. V. yra ieškovės Č. V. duktė. Ieškovė K. V. ir A. D. 2012-09-07 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ši ieškovė įsigijo likusią 1/4 dalį namo (duomenys neskelbtini). Kitos nurodyto namo dalies bendraturtė buvo atsakovė. Ieškovė K. V. 2012-11-23 pateikė atsakovei pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsakovė 2013-02-22 pareiškė ieškinį teisme dėl 2012-02-01 mainų sutarties pripažinimo apsimestine, 2012-04-05 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo atsakovei. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-22 sprendimu atsakovės ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. 2-3253-467/2014). Pažymėjo, jog nuo 2012-02-01 iki 2014-08-22 ieškovių turėtos išlaidos turtui pagerinti ir išlaikyti tenka atsakovei, nes pastarajai perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal apsimestine pripažintą ir pirkimo–pardavimo sutartimi laikomą 2012-02-01 mainų sutartį. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-11-12 priėmus nutartį, atsakovė sunaikino ieškovių voljerus šunims laikyti, todėl padarė žalos, kurią turi atlyginti. Nurodė, kad per pirmiau nurodytą laikotarpį sumokėjo 302,17 Eur žemės mokesčio. Ieškovės gyveno namo dalyje šaltuoju metų laiku, o atsakovė – ne. Ieškovės, kūrendamos krosnį, šildė savo namo dalį ir atsakovės nenaudotą namo dalį, todėl patyrė 611,10 Eur išlaidų namui šildyti. Žiemą ieškovės valė sniegą namo kieme ir patyrė 394,10 Eur išlaidų. Rudenį ir vasarą ieškovės pjovė žolę ir patyrė 607,12 Eur. Mainų sutartimi įgytoje sklypo dalyje stovėjo neteisėtai pastatyti laikino pobūdžio mediniai statiniai (pašiūrės ar sandėliukai). Ieškovės juos nugriovė, išvežė statybines atliekas ir nugriautuose statiniuose buvusias šiukšles, todėl patyrė 1 553,35 Eur išlaidų (877,84 + 579,24 + 96,37). Ieškovių įsigytos sklypo dalies reljefas buvo nelygus. Jam išlyginti ieškovės atvežė 350 kub. m grunto (gamtinio smėlio), išlygino sklypą ir patyrė 8 427,87 Eur išlaidų. Tapusi pirmiau nurodytų daiktų savininke, ieškovė K. V. kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Pievų takas“. Pastaroji parengė ir 2012-05-08 bei 2015-06-07 perdavė nurodytai ieškovei sklypo užstatymo koncepcijos projektą ir tris siūlomus gyvenamojo namo projekto variantus. Už atliktus darbus ieškovė K. V. sumokėjo 8 690 Eur. Atliktų darbų rezultato negalima panaudoti kitame objekte. Parengta projektinė dokumentacija padidino sklypo vertę. Pažymėjo, jog vadovaujantis teismų sprendimais atsakovė laikoma įgijusi nuosavybės teisę į sklypo dalį ir namo dalį apsimestine ir pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintos 2012-02-01 mainų sutarties bei 2012-09-07 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė turi teisę įgyti tokį turtą, kokios būklės jis buvo sudarant nurodytus sandorius. Pagal CK 4.34 straipsnio 3 dalį, valdytojui turi būti atlyginamos daikto išlaikymo išlaidos ir dėl daikto pagerinimo turėtos išlaidos, jeigu dalių, kuriomis pagerintas daiktas, negalima atskirti nepadarius žalos daiktui. Nurodė, kad ginčo sklype ieškovės pastatė voljerus šunims laikyti. Atsakovė išgriovė juos. Statybinių medžiagų likučiai tapo šiukšlėmis. Voljerų vertė buvo 4 048,31 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. J. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 4.34 straipsnio 3 dalį, daikto išlaikymo ir pagerinimo išlaidos turi būti atlygintos tik sąžiningam turto valdytojui. Ieškovės buvo nesąžiningos sklypo ir namo dalies valdytojos. Nurodytą aplinkybę konstatavo kitą civilinę bylą pagal atsakovės ieškinį nagrinėję teismai. Ieškovės, sudarydamos sandorius, žinojo, kad neturi teisės tapti ginčo turto valdytojomis, nes kita bendraturtė (atsakovė) neatsisakė pirmenybės teisės įsigyti bendraturčio dalies. Pagal CK 1.87 straipsnio 3 dalį, apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Visų apsimestinio sandorio neigiamų padarinių rizika tenka apsimestinio sandorio šalims. Ieškovių pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinyje nurodytų aplinkybių apie patirtas išlaidas. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad sąskaitos–faktūros, lokalinės sąmatos apmokėtos. Tam tikru laikotarpiu ieškovė K. V. buvo žemės sklypo savininkė, todėl ji privalėjo mokėti žemės mokestį. Atsakovė buvo sąžininga, todėl neprivalo šio mokesčio grąžinti ieškovei. Ieškovės, pagerindamos ir išlaikydamos bendrą daiktą, jų nederino su atsakove. Atsakovė galėjo užtikrinti ir, reikalui esant, užtikrindavo jai priklausančios namo dalies šildymą, nes bute (duomenys neskelbtini), yra trys krosnys, dvi įrengtos atsakovei priklausančioje namo dalyje. Sniego valymo ir žolės pjovimo darbai negali būti priskiriami žemės sklypo ar namo išlaikymo išlaidoms. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos, todėl neaišku, kaip ieškovės galėjo vienašališkai nustatyti, kuri žemės sklypo dalis joms perleista. Atsakovė siekė dalį statinių, kuriuos nugriovė ieškovės, įteisinti. Pažymėjo, jog ieškovė už sklypo užstatymo koncepcijos projektą ir tris namo projekto variantus sumokėjo, kai kasacinis teismas buvo priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį. Nurodė, kad atsakovė 2015-03-18 siuntė ieškovėms raginimą pasiimti daiktus ir atlaisvinti sklypą iki 2015-04-19. Ieškovės to nepadarė, todėl atsakovė buvo priversta išardyti voljerus. Ji tvarkingai sudėjo medžiagas, likusias išardžius voljerus. Jas galima panaudoti ir pastatyti voljerą kitoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu ieškovių Č. V. ir K. V. ieškinį atsakovei I. J. dėl turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė atsakovei I. J. iš ieškovių Č. V. ir K. V. po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Įvertinęs aplinkybes, kurias nustatė kitą civilinę bylą dėl sandorių ginčijimo ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo nagrinėję teismai, nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovės neteisėtai ir nesąžiningai valdė ginčo turtą, nes žinojo, kad iš A. D. įgyja turto dalį, pažeisdamos atsakovės, kaip turto bendraturtės, pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio dalį (CK 4.79 straipsnis).
6. Teismas, vadovaudamasis CK 4.34 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad ieškovės, būdamos nesąžiningos įgijėjos, nepagrįstai reikalauja daikto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio dalį dėl daiktų išlaikymo ir pagerinimo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas ieškovės Č. V. reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 048,31 Eur nuostolių už išardytus ir sugadintus šunų voljerus taip pat atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad išardžiusi voljerus ir palikusi jų iš esmės nesugadintas dalis ieškovėms pasiimti, atsakovė nepadarė ieškovėms žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovės Č. V. ir K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieškovė Č. V. buvo pastačiusi šunų voljerus. Voljerai buvo įrengti taip, kad juos būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį – šunims laikyti. Atsakovei savavališkai išardžius voljerus tokių statinių nebeliko. Po voljerų ardymo darbų likusios statybinės medžiagos (bei jų atliekos) negali būti naudojamos šunims laikyti, jos neatlieka tos funkcijos ir paskirties kurioms buvo naudojami ieškovei priklausantys voljerai. Taigi, atsakovės atlikti veiksmai (voljerų išardymas) lėmė tai, kad ieškovė Č. V. neteko jai nuosavybės teise priklausiusių daiktų – voljerų šunims laikyti, kadangi šie buvo sunaikinti, kas sukėlė ieškovei Č. V. konkrečių turtinių praradimų, kuriuos sudaro jai nuosavybės teise priklausiusių voljerų vertė. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo ieškovėms nustačiusi terminą voljerams nusikelti, bet to jos nepadarė, visiškai neįtakoja žalos padarymo fakto ar atsakovės atsakomybės už ją. Sunaikindama ieškovei priklausantį turtą atsakovė elgėsi neteisėtai. Ginčo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl 4 048,31 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, kurią ieškovė Č. V. patyrė atsakovei sunaikinus ieškovei nuosavybės teise priklausiusius voljerus šunims laikyti, yra nepagrįstas ir neteisingas.
8.2. Ieškovėms, kaip turto įgijėjoms, įstatymas nenumato jokių prievolių įgyjamo turto bendraturčio atžvilgiu (pareigos pasiūlyti pirkti turtą pirmenybės teise ar pan.), todėl neatlikdamos veiksmų, kurių teisės aktai nenumato, jos negalėjo būti nesąžiningos prieš atsakovę ir turtą įgijo bei jį valdė sąžiningai. Nekilnojamųjų daiktų mainų sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi ankstesnis turto savininkas A. D. (bylą nagrinėjusio teismo nuomone) pažeidė CK 4.79 straipsnyje numatytą pareigą. Ieškovių veiksmai neturėjo jokios įtakos ar reikšmės šios A. D. tariamos pareigos (mainų sandoriui Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje numatyta pareiga negalioja) nevykdymui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės turtą įgijo ar jį valdė nesąžiningai.
8.3. Civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 nebuvo konstatuotas ieškovės K. V. nesąžiningumas, todėl šioje civilinėje byloje taip pat nebuvo jokio pagrindo remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 sprendimu konstatuoti, kad ieškovė K. V. buvo nesąžininga turto valdytoja ir atitinkamai atmesti reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 8 690 Eur turto pagerinimo išlaidų.
8.4. Nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų ir dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime. Šioje byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai paneigia Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014, padarytas išvadas dėl toje byloje ginčytų sandorių sudarymo aplinkybių, šalių ketinimų sudarant tuos sandorius bei jų sąžiningumo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė I. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovių atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-12 nutartyje konstatavo, kad dalies Žemės sklypo ir dalies Namo „pirkėjo teisių perkėlimas labiausiai atitiko ginčo šalių, o svarbiausiai – bendraturtės I. J., kaip sąžiningo trečiojo asmens, teises ir teisėtus interesus“. Tokiu būdu, ieškovė Č. V., kaip apsimestinio mainų sandorio šalis, o K. V., kito, taip pat Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinto niekinio sandorio dalyvė, negali šių sandorių sudarymo faktų panaudoti prieš I. J.. Tai reiškia, kad ieškovės, sudarydamos negaliojančiais pripažintus sandorius, prisiėmė ir visą neigiamų padarinių, tokių kaip turto išlaikymo, jo pagerinimo išlaidų ir galimos žalos atsiradimo riziką ir tai reiškia, kad pareikštas atsakovei ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
9.2. Atsakovė 2015-03-18 nusiuntė ieškovėms raginimą atsiimti name aptiktus šuns voljerus ir atlaisvinti žemės sklypo teritoriją iki 2015-04-19, tačiau ieškovės ignoravo šį raginimą. K. V. atstovas, atsakydamas į raginimą pažymėjo, kad jame pateiktus prašymus ši ieškovė galės išspręsti ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės pabaigoje. Iki pačių ieškovių nustatyto termino (tai yra iki 2015 m. gegužės pabaigos) ieškovės niekaip nesureagavo į raginime pateiktą, bei po to atsakovės ne kartą išreikštus siūlymus pasiimti ne tik voljerus, bet ir kitus daiktus. Esant šioms aplinkybėms atsakovė buvo priversta išardyti voljerus. Atsakovė tvarkingai sudėjo visas po voljerų išardymo likusias medžiagas, kurias buvo ir dabar galima panaudoti voljero kitoje vietoje statybai, sudėjo saugoti tam pritaikytoje vietoje, apsaugant medžiagas nuo išorinio poveikio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Nustatyta, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje prašė priteisti ieškovei K. V. iš atsakovės 8 690 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat ieškovei Č. V. iš atsakovės 15 944,12 Eur turto išlaikymo, pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal bylos medžiagą ieškovė Č. V. ir A. D. sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovė įgijo 1135/2300 dalį 0,023 ha ploto žemės sklypo ir 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), o A. D. įgijo sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Mainomų daiktų vertė buvo nevienoda, todėl A. D. papildomai sumokėjo ieškovei 100 000 Lt. Ieškovės 2012-04-05 sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė Č. V. padovanojo ieškovei K. V. mainų sutartimi įgytą turtą. Ieškovė K. V. yra ieškovės Č. V. duktė. Ieškovė K. V. ir A. D. 2012-09-07 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ši ieškovė įsigijo likusią 1/4 dalį namo (duomenys neskelbtini). Kitos nurodyto namo dalies bendraturtė buvo atsakovė. Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės nuo 2012-02-01 iki 2014-08-22 ieškovių turėtos išlaidos turto išlaikymui ir pagerinimui iš atsakovės nes pastarajai perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal apsimestine pripažintą ir pirkimo–pardavimo sutartimi laikomą 2012-02-01 mainų sutartį. Be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-11-12 priėmus nutartį, atsakovė sunaikino ieškovių voljerus šunims laikyti, todėl padarė žalos (4 048,31 Eur), kurią turi atlyginti. Taigi ieškovės reikalauja atlyginti žalą (4 048,31 Eur) ir priteisti turto išlaikymo bei pagerinimo išlaidas.
12. Dėl reikalavimo atlyginti žalą. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė, išardžiusi voljerus ir palikusi jų iš esmės nesugadintas dalis ieškovėms pasiimti, nepadarė joms žalos. Nurodo, kad šiuo metu atsakovei priklausančiame žemės sklype stovėjo ieškovei Č. V. nuosavybės teise priklausantys voljerai šunims laikyti; byloje nėra ginčo, kad atsakovė savo iniciatyva išmontavo voljerus, o statybines medžiagas suvertė į patvorį. Apeliantės mano, kad tokiais savo veiksmais atsakovė padarė žalą ieškovėms.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės neįrodė, kad jos buvo nesudėtingo statinio – voljerų šunims laikyti teisėtos savininkės. Bendros dalinės nuosavybės turto objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis voljerai buvo pastatyti. Ieškovės pateikė 2012 m. sąmatą, kurioje voljerų pastatymo darbai apskaičiuoti 2012 m. kovo mėnesio kainomis – 13 978 Lt; tikėtina, kad voljerai buvo pastatyti ne anksčiau, nei 2012 m. kovo mėn., be bendraturtės – atsakovės sutikimo, t.y. neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad sąmatoje nuodyta voljerų pastatymo kaina buvo realiai sumokėta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodė, kad siuntė ieškovėms raginimą – pasiūlymą atsiimti daiktus ir atlaisvinti žemės sklypo teritoriją iki 2015-04-15; bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuosekliai aiškino, kad vėliau ne vieną kartą žodžiu ragino atsiimti statybines medžiagas. Ieškovės pateikė du antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus – 2015-07-14 protokolu konstatuota, kad atsakovės aptvertame sklype yra du voljerai šunims laikyti, 2015-07-23 protokole – kad voljerai išardyti, statybinės medžiagos „numestos už tvoros“. Tikėtina, kad voljerai buvo išardyti 2015 m. liepos mėnesį, t.y. po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinti ieškovių sudaryti turto perleidimo sandoriai, įsiteisėjimo 2015-02-05. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovėms buvo sudarytos sąlygos atsiimti statybines medžiagas, tokiu būdu perkelti voljerus kitur be žalos jų paskirčiai; aplinkybė, jog statybinės medžiagos negalėjo būti panaudotos pakartotinai, kad išmontavimo metu buvo nepataisomai sugadintos, byloje neįrodyta.
15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas bei žalos padarymo faktas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyvių sąlygų civilinei atsakomybei kilti nagrinėjamoje byloje nėra.
16. Dėl reikalavimo priteisti turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidas.
17. Apeliaciniu skundu ieškovės iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CK 4.34 straipsnio 3 dalį daikto išlaikymo bei pagerinimo išlaidos turi būti atlygintos tik sąžiningam valdytojui; ieškovės, būdamos nesąžiningos įgijėjos, nepagrįstai reikalauja daikto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų, dėl to ieškinio dalis dėl daiktų išlaikymo ir pagerinimo išlaidų atmestina kaip nepagrįsta. Nustačius ieškovių nesąžiningumą, nagrinėjamoje byloje teismas išsamiau nepasisakė dėl kiekvienos ieškovių patirtų išlaidų rūšies konkretaus dydžio.
18. Apeliantės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad ieškovių nesąžiningumas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014; apeliančių vertinimu teismas, spręsdamas pareikštą reikalavimą, turėjo individualiai vertinti ieškovių valdymo sąžiningumo faktą, atsižvelgiant į šioje byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų) visetą. Apeliančių įsitikinimu, jos turtą valdė sąžiningai, o byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai visiškai paneigia Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 sprendime padarytas išvadas.
19. Teisėjų kolegija su tokiais apeliančių argumentais sutikti negali. Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį, teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.26 straipsnio 3 dalį, sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. CK 4.26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.
20. Bylos duomenimis atsakovė I. J. 2013-02-22 pareiškė ieškinį teisme dėl 2012-02-01 mainų sutarties pripažinimo apsimestine, 2012-04-05 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo atsakovei.
21. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-22 sprendimu atsakovės ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. 2-3253-467/2014). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytu teismo sprendimu buvo konstatuotas abiejų turto įgijėjų Č. V. ir K. V. nesąžiningumas. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2014-08-22 sprendimu padarė išvadą, kad turto įgijėjos (nagrinėjamoje byloje – ieškovės, apeliantės) iš anksto buvo susitarusios su turto pardavėju dėl jam priklausančio turto dalies pirkimo–pardavimo už sutartą kainą. Išvadą dėl apsimestinio sandorio patvirtina ir atsakovų elgesys po ginčo mainų sutarties sudarymo – po dviejų mėnesių nuo mainų sutarties sudarymo Č. V. įgytą nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleidžia K. V., o pastaroji, atstovaujama Č. V., veikiančios pagal įgaliojimą, po penkių mėnesių – 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš turto savininko įsigyja likusią ¼ dalį gyvenamojo namo. Teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, sudarius visą eilę sandorių, buvo apeita ieškovės (nagrinėjamoje byloje – atsakovės I. J.) pirmenybės teisė įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ta kaina ir sąlygomis.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš Č. V. 31,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-196/2018 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį kuria teismas netenkino pareiškėjų Č. V. ir K. V. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014. Pareiškėjos prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tai yra joms paaiškėjo aplinkybė, kad turto dalies savininkas nuo 2011 m. rudens ieškojo kam išmainyti turtą; 2011 m. lapkričio 18 d. tarp jo ir brokerės buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kuria brokerė įsipareigojo išmainyti paveldėtą sklypą, namą (ginčo objektus) į kitą namą. Pareiškėjos nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojų, apklaustų Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinėje byloje pagal pareiškėjų 2016 m. sausio 22 d. ieškinį dėl turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo (t.y. nagrinėjamoje byloje), parodymai.
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-955-302/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjos K. V. prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014.
25. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Civilinę bylą Nr. 2-3253-467/2014 nagrinėję teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo, kad mainių, dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu perleidžiamas ne visas namas (su žemės sklypu), o namo dalis, t.y. žinojo, kad yra likusios namo dalies savininkas, kurio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ta kaina ir sąlygomis yra apeinama; tokiu būdu abiejų ieškovių nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertinamas kaip prejudicinis faktas ir negali būti kvestionuojamas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą ieškovių nesąžiningumo faktą ir tuo tikslu vertinti liudytojos L. M. (turto savininko A. D. sutuoktinės), liudytojos brokerės I. A. ir liudytojo A. M. parodymus apie paaiškėjusius turto savininko ketinimus perleisti turtą mainų sutartimi.
26. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje, atmesdamas ieškovių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkini jų prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės (turto savininko paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie tai, jog turto savininkas buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį dėl mainių sutarties sudarymo) nelaikytinos naujomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjoms bylos nagrinėjimo metu; jos neturi esminės reikšmės bylai; nėra pagrindo manyti, jog jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantės turtą valdė sąžiningai, o byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai visiškai paneigia Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 sprendime padarytas išvadas, paneigiamas ir teismų, išnagrinėjusių ieškovių prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 įsiteisėjusių procesinių sprendimų išvadomis.
27. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojų parodymai, t.y. aplinkybė, kad A. D. norėjo perleisti paveldėtą turtą būtent mainų sutartimi ir tuo tikslu buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį su brokere, galėjo ir turėjo būti atskleista civilinės bylos Nr. 2-3253-467/2014 nagrinėjimo metu; ieškovės nepateikė racionalių paaiškinimų, kodėl ši aplinkybė buvo atskleista tik po bylos išnagrinėjimo. Liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės nepaneigia kitų civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais – pavyzdžiui, tai, kad mainų sandorio objektai nebuvo lygiaverčiai, dėl ko papildomai buvo sumokėta ženkli priemoka; kad mainių sutarties objektas buvo įsigytas vieną dieną prieš mainų sandorio sudarymą; mainų sandoriu įsigytas turtas buvo perleistas dovanojimo sutartimi K. V., kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo dar ¼ namo dalį iš A. D. ir kt.; nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismai padarė išvadą, kad tikroji sandorių šalių valia buvo nukreipta į turto įsigijimą pirkimo–pardavimo sutartimi pažeidžiant likusios turto dalies bendrasavininkės pirmenybės teisę įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį.
28. Teisėjų kolegija sutinka, kad nustačius ieškovių nesąžiningumą, teismas neturėjo pagrindo svarstyti ieškovių 2012-02-01 iki 2014-08-22 patirtų išlaidų rūšies konkretaus dydžio.
29. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliančių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Duomenų apie atsakovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.