Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-714-856/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-31
Bylos Nr.: e2A-714-856/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-714-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09697-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1482-841/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ bei trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kustodija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Danrava“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės 2016-04-21 atliktą bankinį mokėjimą 3000 Eur sumai atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Alvito žemdirbys“, 2016-09-12 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 5000 Eur sumai atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, 2016-10-03 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 10000 Eur sumai atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ ir 2016-10-28 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 2650 Eur sumai atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės BUAB „Danrava“ naudai 20650 Eur (neskaitmenizuotas I t., 1– 8 b. l.).

2. Ieškovė nurodė, kad bankroto administratoriui atlikus pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 bankiniais pavedimais UAB „Danrava“ pervedė iš viso 20 650 Eur sumą atsakovei AB „Alvito žemdirbys“. 2017-03-31 balanso duomenys 2016 finansiniais metais rodo, jog UAB „Danrava“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 095 335 EUR, kai tuo tarpu turimas turtas – 1 409 130 Eur. 2017-03-31 UAB „Danrava“ kreditorių sąraše išvardinti visi 2017-03-31 dienai buvę UAB „Danrava“ kreditoriai su skolų sumomis, kurios bendrai sudarė 2 227 575,50 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Danrava“ jau 2016 m. buvo nemoki įmonė, kuri, turėdama itin didelių įsiskolinimų kreditoriams, mokėjimais, kurių atlikti neprivalėjo, pervedė 20 650,00 Eur sumą ne savo kreditoriniams reikalavimams dengti, tačiau trečiojo asmens (UAB „Kustodija“) įsiskolinimams apmokėti. Ieškovė, turėdama didelių įsipareigojimų kreditoriams (2016 m. - 2 228 807 Eur, 2017 m. - 2 095 335 Eur) ir apmokėdama trečiojo asmens skolas atsakovei, akivaizdžiai pažeidė LR CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sumažindama turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, bei pažeidė kreditorių teises, teisėtus interesus, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškinyje nėra nurodoma, kaip konkrečiai ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai. Su ieškiniu pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad ieškovė dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemoki ar sudarydama šiuos sandorius buvo nemoki. Priešingai negu nurodoma ieškinyje, ieškovė, sumokėdama atsakovei pinigus pagal ginčijamus sandorius, padengė dalį įsiskolinimo savo kreditoriui UAB „Kustodija“. Ginčo sandoriais nebuvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės ar jų sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki ar dėl šių sandorių netapo nemoki, šie sandoriai nelėmė jos galimybės toliau tęsti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimo. Atsakovės nuomone, ginčo sandoriai nepažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisių, todėl nėra galimas ir proceso šalių žinojimas ar turėjimas žinoti apie tokį pažeidimą, nesąžiningumas, sudarant tokius sandorius (neskaitmenizuotas I t., 76 – 81 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB ,,Danrava“ atsakovei akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Danrava“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (neskaitmenizuotas V t., 196 – 201 b. l.).

5. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad BUAB „Danrava“ pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas, nes nesilaikė šioje teisės normoje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės, apeinant aukštesnės eilės kreditorius, nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikė atsakovei AB „Alvito žemdirbys“. Teismo vertinimu, ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad kreditoriai R. D. ir R. B. yra atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami išieškoti skolas, duomenų, kad atleisti darbuotojai būtų prisiteisę jiems priklausančias sumas, taip pat nepateikta. Nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė atliko privalomus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Pagal ieškovės suminių skolų ataskaitą 2017-11-10 dienai, skolų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso nebuvo. Tuo tarpu ieškovės pridėtame 2017-03-31 kreditorių sąraše nurodoma, kad mokėtina suma Sodrai 2017-03-31 dienai yra 473,17 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorių sąraše nėra. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo pervedimų pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. nurodytais pagrindais.

6. Teismo vertinimu, ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės kreditoriumi, ieškovė niekada neskolino pinigų atsakovei ir/ar neatliko jokių mokėjimų, todėl atsakovė negavo jokių ieškovės pinigų be teisinio pagrindo. Ieškovės išmokėta ginčijama 20650,00 Eur suma buvo mokama verslo subjektams susitarus dėl UAB „Kustodija“ dalies skolos padengimo, toks atsiskaitymas ieškovei buvo įprasta praktika, taikoma bendradarbiaujant su daugeliu verslo subjektų.

7. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovės nemokumo būsena atsirado jau po ginčijamų mokėjimų atlikimo (t. y. 2016-04-21 iki 2016-10-28). Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję, tačiau byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė faktiškai būdama nemoki (aplinkybė konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje iškeliant bankroto bylą), be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės teismui 2017-03-31 pateiktas balansas yra finansinės apskaitos dokumentas, kuris parodo įmonės finansinius duomenis konkrečiai dienai. Taigi, 2 095 335,00 Eur įsipareigojimų suma bei turimas 1 409 130,00 Eur vertės turtas nustatyta ne visiems 2016 metams, tačiau konkrečiai 2016-12-31 dienai (paskutinis ieškovės ginčijamas mokėjimas buvo atliktas 2016-10-28). Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų apie jos nemokumo momentą anksčiau nei 2016-12-31 dieną. Be to, pagal ĮBĮ 2 str. 8 p. nustatant įmonės nemokumo būseną neužtenka įvertinti vien tik pradelstus įmonės įsipareigojimus, bet taip pat turi būti nustatytas ir pats įsipareigojimų nevykdymo faktas bei momentas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė BUAB „Danrava“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (neskaitmenizuotas VI t., 1 – 8 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. BUAB „Danrava“ bankroto administratorius ne tik atstovauja bankrutuojančią bendrovę teisme, tačiau taip pat gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi, BUAB „Danrava“ kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai bendrovei, o atlikti mokėjimo sandoriai (pavedimai) ieškovei nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo su kreditoriais, neabejotinai pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p., bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę visų BUAB „Danrava“ kreditorių vardu.

9.2. Ginčijami mokėjimai pažeidžia kreditorių teises. UAB „Danrava“ turėjo pareigą pirmiausiai apmokėti turimas skolas darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, SODRAI, R. D., R. B., Generica Europa Limited (LR CK 6.930¹ str.). Tačiau 20 650,00 Eur suma buvo sumokėta ne minėtiems kreditoriams, bet atsakovei, kuri net nebuvo UAB „Danrava“ kreditorius.

9.3. UAB „Danrava“ neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų. UAB „Danrava“ ir atsakovės UAB „Alvito žemdirbys“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai, t. y. UAB „Danrava“ neprivalėjo atlikti mokėjimų atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, atitinkamai atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ neturėjo pareigos atlikti jokių mokėjimų ieškovei UAB „Danrava“.

9.4. UAB „Danrava“ buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Negali kelti abejonių aplinkybė, kad UAB „Danrava“ žinojo savo finansinę padėtį, įskaitant įsipareigojimų dydį savo kreditoriams, ką liudija į bylą pateiktas ieškovės balansas, kreditorių sąrašas bei pelno (nuostolių) ataskaita, dėl ko lėšų 20 650,00 Eur sumoje pervedimas atsakovei už UAB „Kustodija“ pagrindžia ieškovės nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Ieškovės, turinčio didelių skolų kreditoriams, prioritetas turėjo būti apmokėti savo skolas, tačiau ne trečiojo asmens skolas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė ginčijamais mokėjimais už UAB „Kustodija“ pervesdama sumas atsakovei, būtent dengė (mažino) savo įsipareigojimų sumą savo kreditoriui UAB „Kustodija“. Byloje esantys duomenys rodo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu UAB „Kustodija“ buvo ieškovės kreditorius. Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Jau minėta, kad net ir po ginčijamų mokėjimų ieškovė turėjo sąskaitose lėšų ir galėjo vykdyti bei vykdė kitus mokėjimus. Šiaulių apygardos teismo 2017-05-09 nutartyje, civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017, buvo konstatuota, kad ieškovė pagal 2017-03-31 dienos duomenis, t. y. praėjus daugiau negu 5 mėn. po paskutinio ginčijamo mokėjimo, yra moki, t. y. ieškovė gali vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Tiek darbuotojai, tiek kreditoriai Generica Europa Limited, R. D. ar R. B. buvo toje pačioje penktojoje eilėje pagal LR CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nurodyti kreditoriai Generica Europa Limited, R. D. ar R. B. iki ginčijamų mokėjimų būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, reikalaudami skolų sumokėjimo ar siekdami išieškoti skolas. Taip pat ieškovė nepateikė ir duomenų, kad apeliaciniame skunde nurodyti darbuotojai būtų prisiteisę jiems priklausančias sumas iki ginčijamų mokėjimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UAB „Kustodija“ sąskaitas už ieškovei pateiktas prekes turėjo būti atsiskaityta per 2016 m. gegužės mėnesį – 17 569,05 Eur, per 2016 m. birželio mėnesį – 23 288,62 Eur, t. y. mokėjimai turėjo būti atlikti gerokai anksčiau nei pagal apelianto minimas Generica Europa Limited pateiktas prekes. Byloje esantys duomenys rodo, kad nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 ginčijamų mokėjimų atlikimo metu apeliantė galėjo mokėti ir mokėjo įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Šiaulių AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo surašytas 2018-01-22, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-10-23). Tai reiškia, kad ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas, t. y. ji neturėjo trečiosios eilės kreditorių pagal LR CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. Atsakovė mano, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog ginčijami mokėjimai pažeidė CK 1.80 str. ar CK 6.930¹ str. įtvirtintas nuostatas. Su ieškiniu pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad ieškovė dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemoki ar sudarydama šiuos sandorius buvo nemoki. Ieškovė, sumokėdama atsakovei pinigus pagal ginčijamus sandorius, padengė dalį įsiskolinimo savo kreditoriui UAB „Kustodija“, t. y. kreditorių teisės šiuo atveju nenukentėjo, kadangi buvo dengiami kreditoriniai reikalavimai. Atsakovės vertinimu, konstatuoti ginčo atveju šalių nesąžiningumo nėra jokio pagrindo (neskaitmenizuotas VI t., 22 – 28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės BUAB „Danrava“ apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog BUAB „Danrava“ (ieškovė) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ 2016-04-21 pervedė 3000 Eur, 2016-09-12 – 5000 Eur, 2016-10-03 – 10 000 Eur, 2016-10-28 –2650 Eur, iš viso 20 650 Eur, visuose mokėjimuose šių lėšų paskirtį nurodydamas – už UAB „Kustodija“. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-406-357/2018) ieškovei UAB „Danrava“ iškelta bankroto byla.

14. Ginčas byloje kilęs dėl aukščiau nurodytų bankinių mokėjimo pervedimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio ir restitucijos taikymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindais.

15. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiais bankinių mokėjimų pavedimus 20650 Eur sumai laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28, vadovaujasi CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes BUAB „Danrava“ bankroto administratorius ne tik atstovauja bankrutuojančią bendrovę teisme, tačiau gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

17. Aplinkybę, jog byloje atsakovė neabejotinai yra ieškovės skolininkė privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė nėra ieškovės kreditoriumi, ieškovė niekada neskolino pinigų atsakovei ir/ar neatliko jokių mokėjimų, todėl atsakovė negavo jokių ieškovės pinigų be teisinio pagrindo.

18. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ginčijami mokėjimai pažeidžia kreditorių teises, UAB „Danrava“ turėjo pareigą pirmiausiai apmokėti turimas skolas darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, SODRAI, R. D., R. B., Generica Europa Limited, tačiau 20 650 EUR suma buvo sumokėta ne minėtiems kreditoriams, bet atsakovei, kuri net nebuvo UAB „Danrava“ kreditore.

19. CK 6.930¹ straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

20. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, šiam reikalavimui būtina sąlyga - išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 UAB “Danrava” būtų išduoti vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus dėl priteistos žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ar išlaikymo išieškojimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos teismuose bylų dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ar išlaikymo išieškojimo, kuriuose ieškovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė buvo skolinga kreditoriams A. R. ir R. R., tačiau vykdomųjų dokumentų, kuriais būtų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius, byloje nepateikta. Kreditorė A. R. tik 2017 m. lapkričio 27 d. bankroto administratoriui pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo, o R. R. – 2017 m. gruodžio 27 d. (I t. 184,185,190 b. l.). Netgi BUAB „Danrava“ bankroto byloje Nr. B2-406-357/2018 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše minėtų kreditorių reikalavimai nebuvo patvirtinti, jų finansiniai reikalavimai patvirtinti tik 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas UAB “Danrava” darbuotojas būtų kreipęsis į teismą ar darbo ginčų komisiją dėl jam nesumokėto atlyginimo priteisimo, taip pat nėra duomenų, jog tokie ginčai būtų buvę apskritai, teisme būtų priteisti neišmokėti atlyginimai ar, juo labiau, būtų išduoti vykdomieji dokumentai dėl šių sumų išieškojimo iš UAB “Danrava” laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28, kai buvo atliekami ginčo mokėjimai, turėjo įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir Sodrai ir tai patvirtina 2018-01-22 Šiaulių AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo.

22. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2018-01-22 Šiaulių AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo surašytas 2018-01-22, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-10-23), kas suponuoja išvadą, jog sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28) ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliškumą (V t.3–10 b. l.). Pačiame sprendime nurodoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai atliko UAB „Danrava“ pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-03-31, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudamo įmokų už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 ir nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31 pakartotinį mokestinį patikrinimą. Taigi, ieškovė jau vieną kartą buvo tikrinta dėl mokėtinų mokesčių ir tuo metu mokesčių administratorius patvirtino, kad mokestinių nepriemokų nėra. Nors apeliantė teigia, kad 2018-01-22 sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo papildomai apskaičiuotos nepriemokos gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo, PVM ir kt. mokesčių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepriemokos paskaičiuotos už 2011-2013 metus buvo konstatuotos tik 2018 metais, o ne ginčijamų mokėjimo pavedimų sudarymo laikotarpiu (2016-04-21–2016-10-28). Byloje pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad 2017-03-31 ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nebuvo skolinga, tuo tarpu įsiskolinimas Sodrai siekė – 473,17 Eur (I t. 68 b. l.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši suma atitinka vieno einamojo mėnesio įmoką. Taigi, iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 minėtoms įstaigoms nebuvo skolinga.

23. Apeliantės teigimu, ieškovė kreditoriams Generica Europa Limited buvo skolinga 539 837,11 Eur, o R. D. ir R. B. – po 579 240,04 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad su kreditore Generica Europa Limited pagal keturias sąskaitas faktūras 30 000 Eur sumai ieškovė turėjo atsiskaityti 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kai tuo tarpu su UAB „Kustodija“ ieškovė turėjo atsiskaityti 2016 m. gegužės (17569,05 Eur), birželio mėnesiais (23288,62 Eur), t. y. anksčiau nei už kreditorių Generica Europa Limited (I t. 181, V t. 120–135, 137–139 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad kreditoriai Generica Europa Limited, R. D. ir R. B. nėra kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmesne eile, nes, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, minėti kreditoriai yra penktos eilės išieškotojai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai R. D. ir R. B. nėra atlikę kokių nors aktyvių veiksmų, siekdami išsiieškoti skolas ir tai patvirtina į bylą pateikti šių asmenų raštai. 2018-01-02 rašte „Dėl informacijos bei dokumentų pateikimo“ nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. minėti asmenys Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis savo reikalavimus į visą skolą perleido UAB „Žvalguva“, tačiau minėtuose raštuose nenurodyta aplinkybių apie ieškovės neatsiskaitymą su šiais kreditoriais (I t.163, 164 b. l.). Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 įmokas į biudžetą mokėjo laiku, o įsiskolinimas VSDFV fondui sudarė tik labai mažą dalį visų įsipareigojimų. Kreditorių Generica Europa Limited, R. D. ir R. B. reikalavimai yra penktos eilės reikalavimai, t. y. tokios pat eilės kaip ir kitų kreditorių bei UAB „Kustodija“, todėl konstatuotina, kad pervedant lėšas atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ už UAB „Kustodija“ Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atsiskaitymų eiliškumas nebuvo pažeistas. Nurodytais motyvais, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Danrava“ pirmiausia turėjo sumokėti įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, R. D., R. B. ir Generica Europa Limited. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad skola buvo sumokėta atsakovei, kuri net nebuvo UAB „Danrava“ kreditorė. Pažymėtina, kad, atlikdama 20 650 Eur mokėjimą trečiajam asmeniui AB „Alvito žemdirbys“, ieškovė sumažino įsiskolinimą didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčiai savo kreditorei UAB „Kustodija“. Byloje pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsiskaitymai su UAB „Kustodija“, atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims (pvz. UAB „AGA“, UAB „Gelsva“, UAB „Lits“, UAB „Žibinto servisas“, UAB „Chemtagra“, UAB „Debitum fori“, UAB „Balstata“, UAB „Sidabrinis voras“ ir kt.) buvo įprasta verslo praktika (neskaitmenizuotas II t. 52–74 b. l.). Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų mokėjimų pervedimo metu ieškovė nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl spręsti kurių kreditorių reikalavimus tenkins, yra ieškovės pasirinkimo teisė.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad UAB „Danrava“ neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, UAB „Danrava“ ir atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai, t. y. UAB „Danrava“ neprivalėjo atlikti mokėjimų atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, atitinkamai atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ neturėjo pareigos atlikti jokių mokėjimų ieškovei UAB „Danrava“.

26. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010).

27. Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 mokėjimo pavedimais atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ buvo pervesta 20 650 Eur suma, nurodant kad apmokama už UAB „Kustodija“. Nenustatyta, kad minėtų bankinių mokėjimų metu ieškovė buvo nemoki, nes ieškovės nemokumas konstatuotas žymiai vėliau (2017-10-23), ginčytinais mokėjimo pavedimais nebuvo sumažintas skolininkės mokumas. Pažymėtina, kad BUAB „Danrava“ kreditorių sąraše nurodyta, jog 2017 m. kovo 31 d. UAB „Kustodija“ turėjo 1 232 175,82 Eur reikalavimo teisę į ieškovą, t. y. jos vienos kreditorinis reikalavimas sudarė daugiau nei pusę visų kreditorių reikalavimų. Ieškovės ginčijamais mokėjimo pavedimais akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ buvo sumažinta (sudengta) ieškovės skola uždarajai akcinei bendrovei „Kustodija“. Nors ieškovės UAB „Danrava“ ir atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ nesiejo sutartiniai santykiai, tačiau pervesdama bankiniais pavedimais 20 650 Eur sumą, ieškovė dengė skolą didžiausią įsiskolinimą turinčiam kreditoriui UAB „Kustodija“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės mokėjimai buvo būtini, kadangi UAB “Danrava” turėjo didžiausią iš visų kreditorių įsiskolinimą UAB “Kustodija” ir mokėjimus (nors ir per trečiąjį asmenį) atliko grąžindama jai skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų mokėjimų sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tuo metu buvusiomis aplinkybėmis, o taip pat ir tarp šalių buvusią verslo praktiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pareigos atlikti tokių mokėjimų.

28. Apeliantės teigimu, UAB „Danrava“ buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, UAB „Danrava“ žinojo savo finansinę padėtį, įskaitant įsipareigojimų dydį savo kreditoriams, dėl ko lėšų 20 650,00 Eur sumoje pervedimas atsakovei už UAB „Kustodija“ pagrindžia ieškovės nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

29. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2A-218-823/2018). Teisėjų kolegija nutarties 23 punkte konstatavo, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, todėl vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės nesąžiningumas nevertinamas.

30. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas CK 6.6, 1.80 straipsnių pagrindu buvo atmestas pagrįstai.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

32. Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie tai, jog ji patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, kurias prašo priteisti iš apeliantės (VI t., 33–35 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės BUAB „Danrava“ apeliacinio skundo, atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

33. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“, juridinio asmens kodas 145255736, atsakovei akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“, juridinio asmens kodas 185211530, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, apmokant jas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė