Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ bei trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kustodija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė BUAB „Danrava“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės 2016-04-21 atliktą bankinį mokėjimą 3000,00 Eur sumoje (Nr.MP016117296) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, 2016-09-12 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 5000,00 Eur sumoje (Nr.MP9998016091222365) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, 2016-10-03 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 10000,00 Eur sumoje (Nr.MP9998016100312595) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ ir 2016-10-28 ieškovės atliktą bankinį mokėjimą 2650,00 Eur sumoje (Nr.MP9998016102819578) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės BUAB „Danrava“ naudai 20650,00 Eur.Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti teismui paaiškino, kad tuo metu, kai buvo atliekami ginčo mokėjimai, ieškovė mokėjimų atlikti neprivalėjo, šie mokėjimai pablogino ieškovės turtinę padėtį, pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir interesus, todėl šie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais LR CK 1.80 straipsnio pagrindu ir esant LR CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytų sąlygų visetui. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad tokie atsiskaitymai, kai skola mokama trečiajam asmeniui, yra normali verslo praktika, be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos, banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovės sąskaitoje pinigų visada buvo, ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovė buvo moki, galėjo su kreditoriais atsiskaityti. Tretysis asmuo BAB „Kustodija“ apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuota tinkamai, atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovė nurodo, kad BUAB „Danrava“ pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas, nes nesilaikė šioje teisės normoje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės, apeinant aukštesnės eilės kreditorius, nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikė atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, todėl ginčijami bankiniai pavedimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog 2016-04-21 iki 2016-10-28 bankinių pavedimų atlikimo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad jos nurodyti kreditoriai R. D. ir R. B. yra atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami išieškoti skolas, duomenų, kad atleisti darbuotojai būtų prisiteisę jiems priklausančias sumas, taip pat į bylą nepateikta.Nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė atliko privalomus mokėjimus VMI ir Sodrai. 2018-01-22 Šiaulių AVMI Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo surašytas 2018-01-22, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-10-23). Tai reiškia, kad sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (2016-04-21 iki 2016-10-28) ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliškumą. Pačiame sprendime nurodoma, kad aktas surašytas atlikus „pakartotinį mokestinį patikrinimą“. Taigi, ieškovė jau vieną kartą buvo tikrinta dėl mokėtinų mokesčių ir tuo metu mokesčių administratorius patvirtino, kad mokestinių nepriemokų nėra. Tai yra dar viena priežastis, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog nebuvo pažeidžiama mokėjimų eilė pagal CK 6.930¹ str. nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.Pažymėtina, kad pagal ieškovės suminių skolų ataskaitą 2017-11-10 dienai, skolų Sodrai ir VMI iš viso nebuvo. Tuo tarpu ieškovės pridedame 2017-03-31 kreditorių sąraše nurodoma, kad mokėtina suma Sodrai 2017-03-31 dienai yra 473,17 Eur, VMI kreditorių sąraše nėra. Sąraše nurodoma, kad visos mokėtinos sumos visiems kreditoriams sudarė 2 227 575,50 Eur. Šis dokumentas įrodo, kad ieškovė nuo 2016-04-21 iki 2016-10-28 įmokas į biudžetą mokėjo laiku, kadangi 2017-03-31 kreditorių sąraše matyti tik 473,17 Eur suma, kuri atitinka vieno einamojo mėnesio įmoką ir kuri sudarė tik 0,02 proc. (473,17/2227575,50) visų sąraše nurodomų kreditorinių įsiskolinimų.Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo pervedimų pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. nurodytais pagrindais.

Dėl actio Pauliana taikymo.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Kasacinio Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (LAT 2011-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-392/2011; 2011-12-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-511/2011; 2012-01-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-25/2012; kt.).Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškinį reiškia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos ieškovė nurodo, kad BUAB „Danrava“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos bankroto administratorius, ginantis tiek pačios įmonės, tiek visų jos kreditorių teises, turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (LAT 2012-11-06 nutartis c.b. Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma, jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (LAT 2010-11-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-485/2010, LAT 2016-04-01 nutartis, c.b. Nr. e3K-3-191-915/2016).Atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia prielaida, kad ieškovė bankiniais pavedimais be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei 20650,00 Eur sumą, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Tačiau aplinkybę, jog byloje atsakovė neabejotinai yra ieškovės skolininkė privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Teismas vertina, jog ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės kreditoriumi, ieškovė niekada neskolino pinigų atsakovei ir/ar neatliko jokių mokėjimų, todėl atsakovė negavo jokių ieškovės pinigų be teisinio pagrindo. Ieškovės išmokėta ginčijama 20650,00 Eur suma buvo mokama verslo subjektams susitarus dėl UAB Kustodija dalies skolos padengimo, toks atsiskaitymas ieškovei buvo įprasta praktika, taikoma bendradarbiaujant su daugeliu verslo subjektų.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto– protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2013-03-06 nutartis c.b. Nr. 3K-7-130/2013; 2013-07-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-400/2013; 2014-11-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (LAT 2015-04-08 nutartis c.b .Nr. 3K-3-95-378/2015).Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovės nemokumo būsena atsirado jau po ginčijamų mokėjimų atlikimo (t.y. 2016-04-21 iki 2016-10-28). Anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję, tačiau byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovo įmonė faktiškai būdama nemoki (aplinkybė konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje iškeliant bankroto bylą), be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises.Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2016 metais ji buvo nemoki. Ieškovės teismui 2017-03-31 pateiktas balansas yra finansinės apskaitos dokumentas, kuris parodo įmonės finansinius duomenis konkrečiai dienai. Taigi, 2 095 335,00 Eur įsipareigojimų suma bei turimas 1 409 130,00 Eur vertės turtas nustatyta ne visiems 2016 metams, tačiau konkrečiai 2016-12-31 dienai (paskutinis ieškovės ginčijamas mokėjimas buvo atliktas 2016-10–28). Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų apie jos nemokumo momentą anksčiau nei 2016-12-31 dieną. Be to, pagal ĮBĮ 2 str. 8 p. nustatant įmonės nemokumo būseną neužtenka įvertinti vien tik pradelstus įmonės įsipareigojimus, bet taip pat turi būti nustatytas ir pats įsipareigojimų nevykdymo faktas bei momentas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovės nemokumo momentas yra vėlesnis nei nurodo ieškovė ir, bet kuriuo atveju nemokumo būsena atsirado po ginčijamų mokėjimų atlikimo (t. y. 2016-04-21 iki 2016-10-28). Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovei vykdant prisiimtus ginčijamus įsipareigojimus buvo apsunkintas atsiskaitymas su kitais kreditoriais, nors šias aplinkybes ieškovė privalėjo įrodyti grįsdama savo reikalavimus (CPK 178 str.).Ieškovė teigia, kad ginčijamų mokėjimų atsakovei neprivalėjo mokėti už UAB Kustodija skolas, nes ieškovė privalėjo dengti skolas kitiems kreditoriams, tačiau ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovės nemokumas dar nebuvo konstatuotas, todėl nebuvo jokios privalomos kreditorių eilės.Kasacinis teismas pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (LAT 2007-04-19 nutartis c.b.Nr. 3K-3-168/2007). Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Iš byloje anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė BUAB „Danrava“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo kreditorinių reikalavimų, tačiau ji nebuvo nemoki. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovei vykdant prisiimtus ginčijamus įsipareigojimus buvo apsunkintas atsiskaitymas su kitais kreditoriais, nors šias aplinkybes ieškovė privalėjo įrodyti grįsdama savo reikalavimus (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms ieškovės teiginiai, kad atlikdama ginčo mokėjimus ji buvo nesąžininga ir pažeidė kitų kreditorių interesus yra visiškai nepagrįsti.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinį atmetus, atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šioje byloje atsakovė patyrė 400 eurų teisinės pagalbos išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos yra protingos, nėra per didelės, todėl priteistinų iš ieškovės išlaidų dydis nemažintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma- 400 eurų.Tuo atveju, kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-10 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015; 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-341-117/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ , juridinio asmens kodas 185211530 iš ieškovės BUAB ,,Danrava“, juridinio asmens kodas 145255736, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Danrava“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.