- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- e2-135-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kojora“
- Trečiasis asmuo
- H. M.
- Ieškovas
- T. A.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kojora“ atstovams direktoriui J. Z., K. V., advokato padėjėjui L. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kojora“ dėl paslėptų defektų šalinimo, tretieji asmenys H. M. projektavimo įmonė, J. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. sausio 6 d. priimtas ieškovės ieškinys dėl paslėptų defektų šalinimo, juo prašoma: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Kojora“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaitoje Nr. 077/19-K nustatytus paslėptus trūkumus, laikantis šiems darbams nustatytų reikalavimų: išpjauti seno korpuso metalą ir sumontuoti naują 4 mm metalą, demontuoti nerūdijantį plieną, sumontuoti 2 mm nerūdijantį plieną, pagaminti ir sumontuoti sudėtingas metalo konstrukcijas, išmontuoti nesandarius laivo iliuminatorius, sumontuoti 11 vnt. iliuminatorių ir užsandarinti, atlikti elektros įrangos darbų demontavimo darbus ir elektros įrangos montavimo darbus bei defektų šalinimo aktu perduoti atliktus trūkumų šalinimo darbus ieškovei T. A. IĮ; 2) atsakovei UAB „Kojora“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaitoje Nr. 077/19-K nustatytų trūkumų, priteisti ieškovei iš atsakovės 89 840,08 EUR būsimų nuostolių ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) 2015 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančio laivo ,,Banginis KL 4330“ (toliau – ir laivas) modernizavimo darbus vadovaudamasi darbų technine užduotimi. Pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbų už 88 330 Eur. Ieškovės teigimu, 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaita Nr. 077/19-K nustatyta, jog laivo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, nes po rekonstrukcijos laivo svoris padidėjo 6 tonomis ir 390 kg (tapo sunkesnis 81 procentu) dėl palikto senojo laivo korpuso, kuris traktuojamas kaip paslėptas defektas. Taip pat nustatyti paslėpti defektai nesandarus laivo antstato iliuminatorius, surūdijusi nerūdijančio plieno triumo arka, kuri buvo deklaruota 2 mm storio, faktiškai yra 1,5 mm storio. Ieškovė tikina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę ir pareikalavo nedelsiant pradėti šalinti defektus ir per 7 dienas pateikti defektų šalinimo planą. Ieškovės teigimu, atsakovė šalinti defektus atsisakė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinys yra tapatus anksčiau tarp šalių išnagrinėtam ginčui pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Kojora“ 96 828,93 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. liepos 26 d., 137 427,46 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovė, turėdama pareigą gražinti nesąžiningai gautas ES piniginės paramos lėšas praktiškai tuo pačiu ieškinio pagrindu ir dalyku inicijavo naują bylą, kad užvilkintų piniginių paramos lėšų grąžinimą ar jas nesąžiningai prisiteistų iš atsakovo, įvertinus ieškovo nesąžiningą elgesį, teismas neturėtų ginti tokio asmens interesų. Atsakovės teigimu, teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės turi esminės reikšmės ieškovės nurodomų aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, vertinimui šioje byloje. Nurodo, kad techniniai laivo rekonstrukcijos sprendimai ir darbo brėžiniai buvo parengti su ieškovės atstovo T. A. žinia, jam dalyvaujant juos įgyvendinant, dėl to negalima spręsti, kad kas nors buvo paslėpta ir kad darbo rezultatas yra trūkumas. Preliminari būsimų nuostolių paskaičiavimo sąmata ne tik neatitinka sutarties 7.4 punkte numatytų reikalavimų dokumentui, pagal kurį turėtų būti atlyginama patirta žala, bet negali būti laikoma objektyvi, kadangi ją sudaręs asmuo neturi jokio techninio išsilavinimo laivų statybos ar jų remonto srityje.
3. Trečiasis asmuo atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2016 m. pareikštas ieškinys, kuriuo iš atsakovo reikalavo priteisti 234 156,39 EUR piniginę sumą ir šis ieškinys, kuriuo reikalaujama iš atsakovės reikalaujama priteisti 89.840,08 Eur piniginę sumą, turi tapatumo požymių, dėl ko teismas turėtų tai įvertinti ir dėl to pasisakyti. Ieškovės nurodomi trūkumai negali būti laikomi trūkumais, tuo labiau paslėptais. Ieškovės nurodomi trūkumų šalinimo darbai negali būti realiai atlikti dėl techniškai neišsprendžiamų dalykų, jų neapibrėžtumo bei prasilenkimo su elementaria logika. Trūkumas būtų jeigu atsakovė darbus būtų atlikusi ne pagal techninę užduotį ir darbinius brėžinius. Šiuo atveju ieškovė, reikalaudama išpjauti seno laivo korpuso metalą, nenurodo, kokia apimtimi ir kokiose vietose reikėtų tai padaryti, o siekdama įpareigoti pagaminti ir sudėtingas metalo konstrukcijas, nenurodo, pagal kokius darbinius brėžinius reikėtų jas pagaminti ir pagal kokius techninius sprendinius reikėtų jas sumontuoti, kt. Ieškovė ieškinį grindžia praktiškai vieninteliu įrodymu – 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaita Nr. 077/19-K. Trečiojo asmens vertinimu, šio įrodymo įrodomoji galia kelia pagrįstų abejonių, nes laivo stovumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją, pagal specialią metodiką, o duomenų, byloje patvirtančių vieną, ar kitą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje kilo ginčas dėl žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ remonto rangos sutarties (ne)tinkamo įvykdymo. Ieškovė įsitikinusi, kad laivo remontas turi paslėptu trūkumų, dėl to šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovė pašalinti trūkumus, o jų nepašalinus prašo priteisti iš atsakovės būsimus ieškovės apskaičiuotus nuostolius.
Faktinės aplinkybės
5.1 Tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) 2015 m. gegužės 25 d. buvo pasirašyta sutartis, kurios objektas – Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbai (Sutarties 1.1 punktas). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus pagal darbų techninę užduotį (Sutarties priedą Nr. 1) (Sutarties 1.2 punktas), sutarta rangos sutarties darbų kaina – 88 330 Eur su PVM (Sutarties 3.1 punktas). Minėtos sutarties priedas Nr. 1 – laivo modernizavimo darbų techninė užduotis, iš esmės (pagal numatytų darbų apimtis) atitinkanti minėto 2015 m. vasario 20 d. tarp ieškovės (užsakovės) bei atsakovės (vykdytojos) suderinto ir pasirašyto dokumento antrąją redakciją.
5.2 Atsakovė (užsakovė) ir H. M. projektavimo įmonė (vykdytoja) 2015 m. liepos 13 d. sudarė sutartį, kuria H. M. įmonė apsiėmė paruošti laivo modernizacijos projektą, įskaitant teorinio korpuso brėžinio paruošimą elektroniniu formatu su korpuso modernizacijos darbo brėžiniais, konstrukcijos detalių brėžinius laivo korpuso modernizavimui pagal kliento pageidavimus.
5.3 Tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. buvo pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai, patvirtinantys, kad pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį laivo modernizavimo darbai buvo atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl kokybės bei atlikimo terminų. 2015 m. spalio 5 d. atsakovės (rangovės) pasirašytoje faktiškai atliktų darbų sąmatoje, be kitų, nurodyti ir laivo išorinio korpuso modernizavimo, praplečiant iki 4200 mm, darbai.
5.4 Atsakovė 2015 m. spalio 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą už laivo modernizavimo darbus 88 330 Eur su PVM sumai. Su atsakove už atliktus darbus buvo atsiskaityta.
5.5 Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. sausio 19 d. Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ neeilinės techninės apžiūros akte buvo konstatuota, kad pagal atliktos apžiūros rezultatus laivas yra netinkamos techninės būklės.
5.6 UAB „Baltik kontor“ (nepriklausoma Laivybos ekspertė), 2017 m. spalio 9 – 12 d. apžiūrėjusi laivą, laivo apžiūros ir įvertinimo akte konstatavo, kad laive yra nustatyti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 23 straipsnio 2, 3 dalių, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 2, 3 dalių pažeidimai, žvejybinis laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti Lietuvos Respublikos pakrančių ir teritoriniuose vandenyse dėl blogos laivo rekonstrukcijos.
5.7 Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-653-777 /2017 pagal ieškovės T. A. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Kojora“, trečiasis asmuo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė, dėl nuostolių, kilusių iš rangos sutarties atlyginimo ieškinį tenkino iš dalies.
5.8 Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-636-823/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir toje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
5.9 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
6. Ieškovė ieškinyje teigia, kad laivo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti su paslėptais trūkumais. Ieškovė, atlikusi laivo stovumo testą, įvertinusi kitas aplinkybes, paslėptais trūkumais nurodo tai, kad laivo rekonstrukcijos darbai – denio praplėtimas buvo atliktas ant senojo laivo korpuso, mano, kad senasis laivo korpusas turėjo būti pašalintas, kadangi rekonstruotas laivas pasunkėjo. Ieškovė nurodo it kitus, jos nuomone paslėptus trūkumus: surūdijusi laivo triumo danga, nesandarūs laivo iliuminatoriai, netinkama elektros įranga.
7. Atsakovė ir trečiasis asmuo laivo denio praplėtimą, panaudojant seno laivo korpusą, nelaiko trūkumu, tuo labiau paslėptu. Teigia, kad laivo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pagal atsakovei pateiktus techninio projekto sprendinius ir darbinius brėžinius.
Dėl ieškinių tapatumo
8. Atsakovo ir trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei dėl paslėptų darbų trūkumų yra tapatus anksčiau ieškovės pareikštam ieškiniui atsakovei dėl nuostolių, kilusių iš rangos sutarties atlyginimo.
9. Kaip anksčiau minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-653-777/2017 pagal ieškovės T. A. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Kojora“, trečiasis asmuo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė, dėl nuostolių, kilusių iš rangos sutarties atlyginimo ieškinį tenkino iš dalies. Dera paminėti, kad minėtoje byloje ieškovė teigė, kad atsakovė laivo modernizavimo darbus pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį, kurios objektas – Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbai, atliko be darbų projekto bei brėžinių, kurie turėjo būti suderinti tiek su ieškove, tiek su Lietuvos saugios laivybos administracija, o tai laikytina neteisėta laivo modernizacija. Be to, po laivo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės žinios atliko laivo denio praplatinimo darbus. Po atsakovės atliktų laivo modernizavimo darbų laivas yra nebeeksploatuojamas ir netinkamas naudoti. Ieškovė tikino, kad atsakovei netinkamai atlikus laivo rekonstravimo darbus, ji negavo planuotų gauti pajamų iš žvejybinės veiklos ir patyrė tiesioginių nuostolių, dėl to, kad laivas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
10. Šioje civilinėje byloje ieškovė teigia, kad atsakovės pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį, kurios objektas – Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbai, atlikti darbai yra su paslėptais trūkumais ir prašo teismo įpareigoti atsakovę juos pašalinti, o to nepadarius, priteisti būsimus nuostolius.
11. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktas; kt.).
12. Byloje nėra ginčo, kad abiejų civilinių bylų šalys sutampa. Pasisakant dėl kito būtino ieškinio elemento – ginčo dalyko, galima teigti, kad jis abejose bylose tapatus, kadangi pagal tą pačią 2015 m. gegužės 25 d. Sutartį reikalaujama nuostolių / žalos / kompensacijos atlyginimo viena ar kita apimtimi, atsižvelgiant į įrodinėjimo rezultatą.
13. Svarstant klausimą dėl ieškinio pagrindo aktuali kasacinio teismo praktika. Joje nurodoma, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Tuo tarpu ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Pažymėtina, kad teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
14. Dera paminėti, kad civilinėje byloje Nr. e2-653-777/2017 ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai atliko rangos darbus pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį, šioje byloje ieškovė nurodo tokias pat aplinkybes, t. y. ieškiniais ieškovė siekia nuostolių atlyginimo nurodydama tas pačias aplinkybes dėl netinkamai atsakovės vykdytų žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbų pagal rangos sutartį. Reikšminga tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovė siekia nuostolių atlyginimo dėl atsakovės padarytų paslėptų defektų. Šiuo aspektu svarbu tai, kad atliktų darbų trūkumų nustatymas nėra visiškai tapatus atliktų paslėptų darbų trūkumų nustatymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, nagrinėdamas ieškovės ieškinį kasacine tvarka, nurodė, jog pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus (40 punktas). Ieškovė, priėmusi darbus iš atsakovės ir nefiksavusi jokių darbų trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad kurie nors darbų trūkumai, priimant atliktus darbus, atsakovės (rangovės) buvo paslėpti, jų nebuvo galimybės pastebėti, todėl ji nepagrįstai kasaciniame skunde remiasi byloje nenustatytomis aplinkybėmis dėl neakivaizdžių trūkumų egzistavimo (41 punktas). Taigi, įvertinus minimą kasacinio teismo praktiką, matyti, kad kasacinis teismas atribojo darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, kuriuos galima identifikuoti ir paslėptų darbų trūkumus, kurių identifikavimui reikalingos specialios priemonės ir / ar metodai.
15. Teismas, apžvelgęs teisinį reglamentavimą dėl ieškinio tapatumo bei teismų praktiką aptariamu klausimu sprendžia, kad šie ieškinys negali būti vertinamas kaip tapatus, nes galbūt padarytiems defektams (apie tai detaliau žemiau) nustatyti nepakanka paprasto darbų apžiūrėjimo, galbūt padaryti defektai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), tam buvo reikalingas papildomas laikas, reikalingos specialios priemonės bei metodika.
16. Teismas, įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-653-777/2017 faktinį pagrindą ir šios civilinės bylos faktinį pagrindą konstatuoja, kad ieškinio pagrindas nėra tas pats, dėl to nėra teisinio pagrindo šią civilinę bylą nutraukti.
Dėl ginčo esmės
17. Ieškovė ieškinyje kaip faktiniu pagrindu iš esmės remiasi vienintele aplinkybe – 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaita Nr. 077/19-K. Joje nurodyti ieškovės manymu paslėpti trūkumai perkelti į ieškinio reikalavimą. Be to, nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Europos Sąjungos vidaus vandenų keliais, nustatymo, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo, pakeitimo ir panaikinimo, klasifikavimo bendrovių pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Įsakymas) 3 skyriaus 10.1 punktu, „laisvojo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, kuris yra ne mažiau kaip 300 mm“.
18. Kaip žinoma, pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus. Šiuo atveju ieškovė teikė atsakovei pretenziją dėl trūkumų pašalinimo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko.
19. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė, kaip jau žinoma, atsakovės atliktus darbus priėmė be jokių išlygų, darbų perdavimo–priėmimo aktuose nenurodydama absoliučiai jokių pastabų ar darbų trūkumų. Remiantis tiek CK 6.662 straipsnio 3-4 dalimis, tiek sutarties nuostatomis, ieškovė, kaip minėta, priėmusi darbus jų nepatikrinusi ir nustačiusi darbų trūkumus po jų priėmimo, remtis darbų trūkumų faktu gali tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad vėliau nustatyti trūkumai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
21. Kitas aspektas tas, kad įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2012; kt.).
22. Pagrindinis laivų statybos reikalavimas – laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika. Vieni pagrindinių laivui keliamų reikalavimų – tvirtumas ir stovumas (Įsakymo 6, 7.1 punktai).
23. Laivo stovumas viena iš pagrindinių jūrinių savybių, su laivo stovumu susijęs laivo saugumas. Tam, kad laivas plaukiotu pusiausvyroje vandens atžvilgiu, jis turi tenkinti ne tik pusiausvyros sąlygas, bet ir sugebėti pasipriešinti iš išorės veikiančioms jėgoms, kurios stengiasi išvesti laivą iš pusiausvyros, o nustojus veikti išorės jėgoms turi grįžti į ankstesnę padėtį. Laivo pusiausvyra turi būti stabili, kitaip tariant laivas visada turi turėti teigiamą stovumą. Taigi laivo stovumas – laivo sugebėjimas išorinių jėgų išvestam iš pusiausvyros padėties, grįžti į ankstesnę padėtį, kai išorinės jėgos nustoja veikti. Laivo stovumas kai sukeliamas skersinis posvyrio kampas, krenas – vadinamas skersiniu stovumu (l. 37, Jūrinė technologija, mokymo medžiaga – vadovėlis jūreiviui, I dalis). Laivo plūdrumas, tai laivo savybė plaukioti tam tikroje vandens paviršiaus atžvilgiu nustatytoje padėtyje. Laivo plūdrumas įvertinamas vidutine gramzda, skersiniu (krenas) ir išilginiu (diferentas) posvyriais. Laivo plūdrumas nustatomas pasinaudojant Archimedo dėsniu (plūduriuojančio kūno svoris yra lygus išstumto vandens svoriui) (l. 30, Jūrinė technologija, mokymo medžiaga – vadovėlis jūreiviui, I dalis).
24. Teismas atkreipia dėmesį, jog laivo stovumas ir / ar plūdrumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją, pagal specialią metodiką.
25. Teismo vertinimu, nors ieškovės pateikta nurodoma 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaita Nr. 077/19-K, tačiau joje parašyta, kad bandymo metu „buvo siekiama nustatyti faktinį laivo plūdrumą“. Kaip anksčiau minėta, laivo stovumas ir laivo plūdrumas nėra tapati sąvoka, dėl to ataskaitos negalima vienareikšmiškai pripažinti laivo stovumo ataskaita, nes bandymas atliekamas kita metodika. Antra, nustatant laivo stovumą turi būti sumontuota visa reikiama laivui plaukti įranga, variklis ir jo pagalbiniai įrenginiai, pagrindiniai bei pagalbiniai mechanizmai, navigacija, laivo įgulos patalpos, valdymo mechanizmai. Įstatymo (kaip analogija) XIV skyriuje „Konkretūs reikalavimai keleiviniams laivams“ nurodoma, kad neapgadinto laivo stovumas turi būti įrodomas šiomis standartinės apkrovos sąlygomis: reiso pradžioje: 100 % keleivių, 98 % kuro ir gėlo vandens, 10 % nuotekų; reiso metu: 100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų; reiso pabaigoje: 100 % keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, 98 % nuotekų; laivas be krovinio: be keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, be nuotekų (131.2.1 – 131.2.4 punktai), analogiškos aplinkybės dėl būtinos apkrovos nurodomos ir XX skyriuje „Konkretūs reikalavimai pramoginiams laivams“, XXI skyriuje „Konteinerius plukdančių laivų stovumas“. Taigi, sisteminė teismo normų analizė leidžia spręsti, kad nustatant laivo stovumą, būtina apkrova ir laivas turi būti paruoštas eksploatavimui. Šiuo atveju nustatyta, jog atliekant laivo stovumo testą, jis buvo atliekamas netinkamos komplektacijos, nes, kaip nurodyta ataskaitoje, laivas buvo tuščias, nebuvo žvejybinės technologinės įrangos, inkarinės gervės, dyzelinio kuro, geriamojo vandens, priešgaisrinių ir gelbėjimosi priemonių.
26. Pabrėžtina, kad atliekant bandymą į laivo triumą palaipsniui buvo pripilta 3 m³, 5 m³, 7 m³ gėlo vandens. Akcentuotina, kad atliekant bandymą į laivo triumą buvo pripilta apie 7 tonas gėlo vandens, nors laivo originali keliamoji galia yra ženkliai mažesnė. Kaip 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu minėjo trečiojo asmens vadovas, toks bandymas atliktas netinkamai, tai grėsė laivo sugadinimu, sulaužymu. Trečia, kaip minėta, laivo stovumas ir / ar plūdrumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją. Šiuo atveju byloje duomenų, patvirtančių, kad J. L. turi tinkamą kvalifikaciją atlikti minėtą bandymą, nėra, be to, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie J. L. įgalinimus veikti juridinio asmens UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu, todėl dėl visų anksčiau nustatytų priežasčių laikytina, kad šis dokumentas neturi įrodomosios galios dėl įrodymams keliamo leistinumo principo pažeidimo.
27. Reikšminga pažymėti, kad ieškovės pateiktoje 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaitoje Nr. 077/19-K, apart to, kad laisvojo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, kuris yra ne mažiau kaip 300 mm, nurodomi ir į ieškinio reikalavimą (dalyką) perkelti ieškovės nurodomi paslėpti darbų trūkumai. Ieškovė paslėptu trūkumu laiko tai, kad laivo rekonstrukcijos darbai, denio praplėtimas buvo atliktas ant senojo laivo korpuso, teigia, kad senasis laivo korpusas turėjo būti pašalintas, kadangi rekonstruotas laivas pasunkėjo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad laivo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pagal atsakovei pateiktus techninio projekto sprendinius ir darbinius brėžinius. Konstruktorius H. M. ankstesnės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovė nenukrypo nuo darbo brėžinių ir rekonstrukcijos numatytų techninių sprendinių, darbai atlikti tiksliai pagal brėžinius. Trūkumas būtų, jeigu atsakovė darbus būtų atlikusi ne pagal techninę užduotį ir darbinius brėžinius. Ieškovės reikalavimas pašalinti senąjį laivo korpusą, prieštarautų atliktos rekonstrukcijos techniniams sprendimams ir darbo brėžiniams, o kitų techninių sprendimų ir brėžinių ieškovė nėra pateikusi. Be to, ieškovė, reikalaudama išpjauti seno laivo korpuso metalą, nenurodo, kokioje apimtyje ir kokiose vietose reikėtų tai padaryti. Ieškovė, ieškiniu siekdama įpareigoti pagaminti sudėtingas metalo konstrukcijas, bet nenurodo, pagal kokius darbinius brėžinius reikėtų jas pagaminti ir pagal kokius techninius sprendinius reikėtų jas sumontuoti, kiek ir kokių sudėtingų konstrukcijų reikėtų pagaminti ir sumontuoti. Elektros instaliacijos trūkumai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, išvadomis, o išmontavimas ir naujos instaliacijos sumontavimas vėlgi visiškai nėra pagrįstas jokiais techniniais sprendimais ir brėžiniais. Kaip žinoma, už pateiktus techninius sprendimus ir darbo brėžinius yra atsakinga pati ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, 38 punktas, kt.). Kaip nustatyta, ieškovės atstovas T. A. nuo laivo rekonstrukcijos pradžios iki remonto perdavimo - priėmimo darbų stebėjo atliekamus darbus ir jokių pretenzijų nereiškė. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, kad techniniai laivo rekonstrukcijos sprendimai ir darbo brėžiniai buvo parengti su ieškovės atstovo žinia, jam dalyvaujant juos įgyvendinant, negalima laikyti kad kas nors buvo paslėpta ir kad darbo rezultatas yra trūkumas.
28. Teismas, analizuodamas ieškinio reikalavimus, atkreipia dėmesį, kad Sutarties šalys 7 dalyje numatė konkrečias atliktų remonto darbų kokybės užtikrinimo garantijas. Sutartimi nustatytas 12 mėn. garantinis laikotarpis su galimybe pareikšti reklamaciją 30 dienų bėgyje po 12 mėn. termino pasibaigimo. Šiuo atveju ieškovė pretenziją dėl rangos darbų kokybės (ir dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno) pareiškė daugiau nei po keturių metų ir siekia trūkumų šalinimo kaštų atlyginimo ne pagal sutartas sąlygas, o pagal preliminarią sąmatą apie būsimas išlaidas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jeigu trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, į tai, kad ieškovės nurodomi trūkumai dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno nebuvo akivaizdūs darbų pridavimo metu, ar reikėjo specialių priemonių jiems nustatymo, tačiau pažymi, kad pretenzijos dėl trūkumų turėjo būti reiškiamos laiku ir / ar jau bent garantinio termino laikotarpiu. Esant tokiai situacijai teismas šios dalies (dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno) ieškovės reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo ir kaštų atlyginimo vertina kaip nepagrįstus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
29. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, prejudicinius faktus, nustatytus civilinėje byloje Nr. e2-653-777/2017 (apeliacine ir kasacine tvarka), konstatuoja, kad ieškovė neįrodė Įsakymo 3 skyriaus 10.1 punkto pažeidimo, nes jos pateikta 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaita Nr. 077/19-K negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, ieškovės nurodyti paslėpti darbų trūkumai nurodyti po ketverių metų, t. y. praėjus per ilgam laiko tarpui, net nepasinaudojus garantinio remonto teise, be to, nustatyta, kad visi atsakovės darbai atlikti vadovaujantis techniniais sprendiniais ir brėžiniais, už kuriuos atsakinga ieškovė, dėl to nuspręstina, kad ieškovė trūkumų neįrodė (CPK 12, 178 ,185 straipsniai).
30. Teismas sprendžia, kad neįrodžius paslėptų trūkumų nėra teisinio pagrindo nagrinėti klausimo dėl ieškovės būsimų nuostolių atlyginimo, dėl to šis klausimas nebesvarstomas ir plačiau apie tai nepasisakytina.
31. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad jos ginama teisė buvo pažeista, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
33. Trečiojo asmens atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė priimti atskirąją nutartį dėl liudytojo J. L. melagingų parodymų, kuris, jo nuomone, turi tik politikos mokslų išsilavinimą. Trečiojo asmens manymu, J. L. parodymai yra ydingi ir melagingi, jais negali būti remiamasi.
34. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis). Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis).
35. Teismas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu J. L. pripažino, kad yra baigęs politikos mokslus. Kita vertus, byloje yra duomenys (ieškinio priedas Nr. 9, „apžiūros aktas“), kad J. L. turi motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, išduotą 2016 m. birželio 27 d. Be to, jam išduotas Diplomo, pagal 1978 m. tarptautinę konvenciją „Dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų“, išdavimo patvirtinimas (galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 3 d.). Taigi, liudytojas J. L., viešoje erdvėje nurodomas kaip kapitonas, yra susijęs su jūrine veikla ir turi tam tikrų žinių apie jūrinį mokslą. Faktas, kad jis savo žinias, bandymus perkėlė į procesinius dokumentus neturėdamas tam tikrą kvalifikaciją atitinkančių reikalavimų, negali būti vertinami kaip melagingi parodymai. Nenustatyta, kad liudytojas tyčia būtų teismui teikęs melagingą informaciją. Taigi, asmens, neturinčio tam tikros kvalifikacijos, bet turinčio tos srities žinių parodymai šiuo atveju negali būti pripažinti melagingais, o yra / buvo vertinami kartu su kitais įrodymais ir pripažinti neįrodytais. Kaip minėta, pats liudytojas aprašė bandymo eigą, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad laivo stovumo bandymas atliktas nepaisant metodikos reikalavimų ir negali būti pripažintas tinkamai atliktas.
36. Teismas, įvertinęs prašymo argumentus, sprendžia, kad trečiojo asmens teiginiai dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį yra nesudarantys pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimą, todėl prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovė teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, neįgijo.
39. Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
40. Trečiasis asmuo teismui pateikė įrodymus apie jo patirtas 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
41. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, detalizuotos, todėl netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės T. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kojora“ dėl paslėptų defektų šalinimo, tretieji asmenys H. M. projektavimo įmonė, J. S, atmesti.
Trečiojo asmens H. M. projektavimo įmonės prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kojora“ iš ieškovės T. A. individualios įmonės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui H. M. projektavimo įmonei iš ieškovės T. A. individualios įmonės 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.