Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei S. J. dėl 20 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovės 3630 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas sprendime nurodė, kad sudarydama paskolos sutartį ieškovė nesilaikė paprastos rašytinės formos reikalavimų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), neįrodė, kad sudarė rašytinę 20 000 Lt paskolos sutartį. Nors iš 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymo (toliau – mokėjimo nurodymo) matyti, kad ieškovė pervedė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 20 000 Lt, tačiau nėra aiški pervestų lėšų paskirtis, todėl darytina išvada, kad jis patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. 2009 sausio 4 d. UAB „CosMedService“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. CO 000000032 (toliau – kvitas) patvirtina, kad atsakovė už ieškovę įnešė į šios bendrovės kasą kaip paskolą 20 000 Lt. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti, jog atsakovei pervestos lėšos yra paskolos sutarties dalykas, tenka ieškovei; tokių įrodymų nesant ieškovės reikalavimas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 20 000 Lt skolos, 2828,98 Lt palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4050 Lt atstovavimo išlaidų, 1369 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Teismas nustatė, kad įrodymų, jog atsakovė buvo įgaliota ieškovės vardu į bendrovės kasą įnešti 20 000 Lt paskolą, atsakovė nepateikė; paskolos sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ieškovės nėra pasirašytas, įrodymų, jog ieškovę su UAB „CosMedService“ siejo paskolos teisiniai santykiai, ieškovei buvo išduotas kasos pajamų, nepateikta, o AB banko „Swedbank“ išrašai patvirtina, kad atsakovė gauta paskola disponavo savo nuožiūra. Įvertinęs įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ieškovės ir atsakovės nenustatytas, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina paskolos sutartinius teisinius santykius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Teismas nustatė, kad rašytinė paskolos sutartis šalių sudaryta nebuvo, o mokėjimo nurodymas savaime neįrodo paskolos sutartinių santykių fakto tarp šalių, todėl jis negali būti vertinamas kaip atitinkantis CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010), pareiga įrodyti, kad ieškovės pervesta pinigų suma laikytina paskola ir atsakovė įsipareigojo ją grąžinti tenka paskolos davėjui (ieškovei). Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės pateiktas mokėjimo pavedimas savaime neįrodo paskolos sutartinių santykių fakto, tačiau, pripažinęs jį pakankamu įrodymu, jog pinigai (kaip paskolos dalykas) buvo perduoti atsakovei (kaip paskolos gavėjui), remdamasis vien tuo, kad atsakovė neįrodė kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimo fakto, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymo faktą. Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).Ieškovės pateiktas mokėjimo pavedimas negali būti vertinamas kaip paskolos teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės patvirtinantis dokumentas, nes savo turiniu neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų skolos dokumento turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009 pabrėžė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Mokėjimo pavedime nurodyta lėšų pervedimo paskirtis („pinigų pervedimas“) neįrodo ieškovės valios perduoti pinigų sumą atsakovės nuosavybėn ir atsakovės valios gauti šią pinigų sumą bei įsipareigojimo ją grąžinti ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada kad ieškovės pateiktas banko pavedimas laikytinas pakankamu paskolos sutartinių teisinių santykių įrodymu, neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatų.Atsakovės atliktas pinigų išgryninimas iš karto po jų gavimo neįrodo, kad ji naudojosi pinigais asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šias lėšas ji įnešė į UAB „CosMedService“ kasą, tai patvirtina kvitas, kuriame užfiksuota, kad paskola įnešama už J. A. (ieškovę); kvite atsakovė pasirašė kaip įmonės kasininkė. Taigi, atsakovė, priimdama pinigus ir juos įnešdama į UAB „CosMedService'" kasą, atliko kasininko funkcijas ir neišreiškė valios skolintis pinigų savo vardu. Ieškovę ir atsakovę dėl giminystės siejo pasitikėjimo santykiai, kuriems buvo būdingas formalumų nesureikšminimas. Ieškovė faktiškai veikė kaip UAB „CosMedService" akcininkė dar iki 2008 m. gruodžio 16 d. lėšų pervedimo ir akcijų įsigijimo, siekė tapti įmonės akcininke, investuoti į šią įmonę savo žinias ir lėšas. Kvito teisinės galios klausimas yra išspręstas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra atliko tyrimą ir nustatė, kad kvitas nėra atsakovės suklastotas, o 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas konstatavo, kad 20 000 Lt į UAB „CosMedService“ kasą pagal kvitą iš tikrųjų buvo įnešti.Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir netyrė bylos medžiagoje esančių šalių elektroninių laiškų, iš kurių matyti, kad ieškovė jau nuo 2008 m. spalio mėnesio aktyviai dalyvavo UAB „CosMedScrvice“ veikloje ir iš esmės veikė kaip UAB „CosMedService“ akcininkė , taip pat nepasisakė dėl UAB „CosMedService“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „Amesta“ savininkės A. M. liudijimo, kad į UAB „AMESTA“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų bendrovei „CosMedService“ teikimo 2008 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį kreipėsi pati ieškovė, kuri paaiškino, kad veikia kaip UAB „CosMedService“ akcininkė. Ieškovė šią aplinkybę, kaip ir tai, kad iki akcijų įsigijimo investavo savo žinias ir darbą į UAB „CosMedService“ veiklą, patvirtino. Norėdama prisidėti prie įmonės augimo ieškovė sutiko paskolinti pinigų įmonės apyvartinių lėšų finansavimui, tai padarė tada, kai buvo aišku, jog ji tikrai taps įmonės akcininke. Taigi, ši paskola savo esme buvo akcininko įnašas į bendrovės veiklą.

Byloje buvo nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Dėl to, kvalifikuodamas tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertindamas jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, teismas pagrįstai vertino faktus, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Ieškovė liudytojų parodymais šioje byloje nesiremia (CK 1.93 straipsnis). Byloje pateiktas rašytinis dokumentas - mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovė pinigus gavo. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), ši sąlyga - vienas pagrindų daryti išvadą, kad paskolos sutartis sudaryta. Atsakovė atsiliepimais, kasaciniu skundu bei duodama parodymus taip pat pripažino, kad su ieškove kavinėje susitarė būtent dėl paskolos suteikimo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad paskola neva buvo sudaryta ne su ja asmeniškai, o su UAB „CosMedService“, galėtų būti pagrindas kelti ne prievolinių santykių rūšies, o netinkamos šalies klausimą, taigi darytina išvada, kad teismas tinkamai taikė CPK 178 straipsnį, CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 6.871 straipsnio 3 dalį.Kasatorė nurodo, kad mokėjimo pavedimas negali būti vertinamas kaip paskolos teisinius santykius patvirtinantis dokumentas, nes savo turiniu neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų skolos dokumento turiniui. Apeliacinės instancijos teismas įvertino šį įrodymą kartu su kitais ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis laikytinas pakankamu įrodymu ieškovės ir atsakovės paskolos sutartinių teisinių santykių patvirtinimui. Kadangi Mokėjimo pavedimas buvo padarytas į asmeninę atsakovės sąskaitą ir ji pinigų ieškovei negrąžino, tai rodo atsakovės valią gauti pervestą pinigų sumą. Atsakovės cituojamos Aukščiausiojo Teismo nutartys nėra aktualios nagrinėjamai bylai.Kvite atsakovės iniciatyva padarytas įrašas „už J. A. a/k (duomenys neskelbtini) nepatvirtina susiklosčiusių teisinių paskolos santykių tarp ieškovės ir įmonės, o tik pinigų įnešimo faktą, jei toks buvo. Argumentas, kad kasatorė įnešė pinigus už ieškovę kaip paskolą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė yra veiksni, įmonė sąskaitą turėjo, todėl ji galėjo įnašą atlikti pati. Pagal CK 2.87 straipsnio 6 dalį, bendrovei sudarius paskolos sutartį su akcininku, šis apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems akcininkams; ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į bendrovės posėdžio protokolą. Tokių dokumentų nepateikta. Atsakovė pripažino, o liudytoja (buhalterė) patvirtino, kad įmonėje nebuvo jokių paskolos santykius su įmone patvirtinančių dokumentų - nei rašytinės paskolos sutarties, nei įgaliojimo įnešti pinigus už ieškovę, nei akcininkų susirinkimo protokolo dėl paskolos gavimo. Šios faktinės aplinkybės, priešingai nei bando įrodyti kasatorė, paneigia paskolinių santykių tarp ieškovės ir įmonės egzistavimą. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis taip pat nepatvirtina paskolinių santykių egzistavimo fakto. Liudytoja pinigų įnešimo į įmonės kasą fakto nematė. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojo ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą, vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Šiuo atveju mokėtoja buvo atsakovė, o atskaitingas asmuo – buhalteris. Kadangi atsakovė neturėjo įgaliojimo įnešti pinigus už ieškovę, darytina išvada, kad ieškovė nėra šios operacijos dalyvė. Įvertinant tai, kad atsakovė buvo suinteresuota, ji turėjo galimybę kvite padaryti sau palankų įrašą ir taip asmeninę skolą bandyti nukreipti į įmonę. Teismui pateikti paskolos sutarties su įmone ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo projektai pasirašyti atsakovės ir jos motinos – įmonės direktorės Z. D.; ieškovė šių dokumentų nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

Kasatorė ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl paskolos sutartinių santykių tarp šalių buvimo. Kasatorės teigimu, ieškovės atliktas 20 000 Lt mokėjimo pavedimas nepatvirtina jos valios perduoti pinigus atsakovei (kasatorei) kaip paskolą.

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl reikšmingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje rašytinės formos paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė sandorio faktą įrodinėjo mokėjimo pavedimu, kasatorė neneigė gavusi pinigus. Kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolių, susijusių su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorės pozicija dėl jai pervestų lėšų paskirties bylos nagrinėjimo metu keitėsi, tačiau tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek kasaciniame skunde kasatorė pripažino, kad mokėjimo pavedimu jai pervesti pinigai – prievolės vykdymas pagal paskolos sutartį, kartu teigdama, kad paskolos sutarties šalis yra ne ji pati, o UAB „CosMedService“. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kasatorei perkėlė įrodinėjimo naštą, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymo faktą, laikytini nepagrįstais, nes, kaip jau minėta, paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimą pripažino pati kasatorė. Dėl tos pačios priežasties atmestini kasacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovei pervestų lėšų paskirtį, ir kad esminiai paskolos sutarties požymiai nebuvo įrodyti.

Šalims patvirtinus paskolos sutarties faktą, bet nesutariant dėl to, kas buvo sutarties šalis – paskolos gavėjas: kasatorė ar UAB „CosMedService“, apeliacinės instancijos teismas ginčą sprendė vadovaudamasis pirmiau nurodytomis CPK 12 ir 178 straipsnio nuostatomis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad mokėjimo pavedimu pinigai buvo pervesti į kasatorės asmeninę banko sąskaitą, kad kasatorė nepateikė įrodymų, jog buvo įgaliota į bendrovės kasą įnešti 20 000 Lt paskolą, kad jos pateikta 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutartis Nr. 09/01 ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ieškovės nepasirašyti, kad ieškovei kasos pajamų kvitas nebuvo išduotas, ir, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, jog kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ieškovės ir atsakovės nenustatytas. Kasacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Byloje esantys įrodymai, kurie, kasatorės teigimu, neva patvirtina paskolos sutarties su UAB „CosMedService“ sudarymą, yra, be kita ko, ieškovės nepasirašyti, taigi, negali būti vertinami kaip ieškovės valios išraiška. Kasatorė nepateikė įgaliojimo, kuriuo būtų jai suteikta teisė ieškovės vardu sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė ieškovės vardu sudarė paskolos sutartį su UAB „CosMedService“, tačiau, ieškovei šiam sandoriui nepritarus, jai jokių teisių ar pareigų pagal tokią sutartį neatsirastų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 32,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinio skundo netenkinant, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės S. J. (duomenys neskelbtini) 32,45 Lt (trisdešimt du litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.