Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-668-212/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: 2A-668-212/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05674-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: sodininkų bendrijos „Merkurijus“
Ieškovas: J. L.
Trečiasis asmuo: M. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-668-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05674-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.5; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Merkurijus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3616-956/2019 pagal ieškovės J. L. ieškinį dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovei sodininkų bendrijai „Merkurijus”, tretiesiems asmenims M. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 9 d. sodininkų bendrijos „Merkurijus“ (toliau – ir bendrija) narių visuotinio susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta nederinti jai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo Nr. 70, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), matininko T. M. paruoštų kadastrinių matavimų, taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1102 ha žemės sklypas Nr. 70, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 19 d. atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas yra 0,1095 ha. Bendrijos nariai matininko prašė tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 palikti praėjimą. Matininkas atsisakė tai padaryti, kadangi 1992 m. liepos 21 d. sodininkų bendrijos „Merkurijus“ generaliniame plane (toliau – ir bendrijos generalinis planas) toks praėjimas buvo nenumatytas. Matininkas pateikė suderinti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bendrijos valdybai. Nors matininkas prašė tik suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta nekeisti bendrijos generalinio plano, paliekant praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, ieškovei trūkstamą žemės sklypo plotą kompensuoti panaudojant laisvą paupio žemę. Iš esmės šis sprendimas reiškia, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė nederinti ieškovės žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų dėl to, kad jame pagal bendrijos generalinį planą yra praėjimo takas. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes bendrijos generaliniame plane nėra nurodytas praėjimo takas tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69. Praėjimo takas nėra pažymėtas kaip ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 70 gretimybė, šio sklypo gretimybė bendrijos generaliniame plane yra nurodytas žemės sklypas Nr. 69. Be to, bendrijos generaliniame plane nėra palikta laisvos žemės praėjimo takui, jame nenurodyti jokie tako parametrai (ilgis, plotis, paskirtis). Žemės sklypui Nr. 70 nėra nustatyta servitutų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 9 d. sodininkų bendrijos „Merkurijus“ narių visuotinio susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta nederinti ieškovei J. L. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo Nr. 70, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), matininko T. M. paruoštų kadastrinių matavimų; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 141 Eur žyminį mokestį, 3‘172,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 980 Eur išlaidas ekspertui, 250 Eur liudytojo išlaidas bei 51,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; taip pat nusprendė grąžinti ieškovei i 100 Eur avansą, sumokėtą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ir pervesti iš Panevėžio apylinkės teismo depozitinės sąskaitos liudytojui G. P. į jo atsiskaitomąją sąskaitą 250 Eur.

4. Teismas nustatė, kad nors matininkas T. M. prašė tik suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. gegužės 9 d. įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė nekeisti bendrijos generalinio plano, paliekant praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, trūkstamą žemės sklypo plotą kompensuoti panaudojant laisvą paupio žemę. Todėl teismas sprendė, kad šis sprendimo turinys reiškia, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė nederinti žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų bylos dėl to, kad pagal bendrijos generalinį planą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 yra praėjimo takas, kurį ieškovė nori panaikinti.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės užsakymu byloje pateiktą 2018 m. gegužės 15 d. ekspertinę išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, o ne kaip eksperto išvados procesinį statusą turintį įrodymą, todėl šį įrodymą vertino visų bylos aplinkybių kontekste kartu su kitais įrodymais.

6. Ištyręs visus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 70 nėra praėjimo tako, bendrijos generaliniame plane nėra suprojektuoto tako tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69, žemės sklypo Nr. 70 gretimybė vakarinėje dalyje yra atskiras žemės sklypas Nr. 69, o šių žemės sklypų bendra riba suprojektuota faktiškai buvusio tako viduriu. Bendrijos generaliniame plane bei žemės sklypo Nr. 70 plane pavaizduotos punktyrinės linijos tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 reiškia vietovėje faktiškai buvusį taką, kurio viduriu buvo suprojektuota žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 bendra riba. Šios punktyrinės linijos nėra projektiniai sprendiniai, kuriais numatoma tako vieta. Bendrijos generaliniame plane nurodyta pastaba „Praėjimo takai tarp sodo sklypų 0,5 m pločio“ reiškia bendrojo pobūdžio pastebėjimą (nurodymą), skirtą būsimiems projektavimo darbams atlikti. Faktinis tako naudojimas buvo iki 2015 m. (kol ieškovė pasidarė kadastrinius matavimus ir įsirengė vartus), bet nebuvo jis teisiškai įteisintas, nes bendrijos generaliniame plane takas nebuvo suprojektuotas, kadangi jis išnyko, paskiriant jį žemės sklypams Nr. 70 ir Nr. 69.

7. Pažymėjo, kad atsakovės teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 16 d. valdybos patvirtintame bendrijos bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta informacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, t. y. prie bendrojo naudojimo kelių priskirtas ir praėjimo takas tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69, be to, šis dokumentas priimtas jau esant ginčui tarp šalių. Todėl teismas šį įrodymą vertino kritiškai. Taip pat sprendė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų priėmusi rašytinį sprendimą dėl naudojimosi praėjimo taku tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69.

8. Akcentavo, kad ieškovė nesutinka jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atiduoti bendro naudojimo objektui – takui. Šiuo konkrečiu atveju svarbesni yra ieškovės interesai ir vertybės, t. y. negali būti pažeista asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, nei sodininkų bendrijos narių interesai, t. y. naudotis priėjimu prie upės ieškovės žemės sklypu.

9. Konstatavo, kad bendrijos narių teisės dėl negalėjimo naudotis taku ieškovės žemės sklype pažeistos nebus, nes iki Lėvens upės galima patekti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinyje esančiu gruntiniu keliu / privažiavimu, patekimas iki upės nėra niekaip apribotas (nėra užtvarų, tvorų), prireikus yra galimybė iki upės ne tik prieiti, bet ir privažiuoti transportu. Šis kelias yra už penkių žemės sklypų nuo ieškovės žemės sklypo Nr. 70.

10. Taip pat sprendė, kadangi ieškovės žemės sklype nėra praėjimo tako, tai 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos sprendimas, kuriuo nuspręsta nederinti matininko T. M. paruoštų kadastrinių matavimų, nes tokiu būdu naikinamas bendrijos generaliniame plane nurodytas praėjimo takas tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69, yra nepagrįstas, todėl jį pripažino negaliojančiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi, taip pat kaip prieštaraujantį protingumo ir sąžiningumo principams bei imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui (nuosavybės neliečiamumas) ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktui (niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė sodininkų bendrija „Merkurijus“ prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme už advokato paslaugas ir žyminį mokestį.

12. Nurodo, kad 2015 m. gegužės 9 d. įvykusiame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nebuvo svarstomas žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų derinimo klausimas, nes to bendrijos neįpareigoja daryti joks teisės aktas. Susirinkime buvo svarstomas tik praėjimo tako tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 reikalingumo klausimas. Daugumos bendrijos narių buvo priimtas sprendimas nekeisti bendrijos generalinio plano, paliekant praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, o formuojant sklypus Nr. 69 ir Nr. 70, trūkstamą žemės plotą kompensuoti laisva paupio teritorija. Mano, kad teismas negalėjo pripažinti negaliojančiu 2019 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo, kuris apskritai minėtu kausimu nebuvo priimtas.

13. Taip pat nurodo, kad priimdamas sprendimus, bendrijos narių visuotinis susirinkimas negalėjo suabejoti praėjimo tako tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 teisėtumu, nes vadovavosi informacija, gauta iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus paaiškinimu, kuris nurodė, kad bendrijos generaliniame plane yra punktyrinėmis linijomis pažymėtas ir faktiškai egzistuojantis praėjimo takas. Matininkas T. M. paaiškino, kad pateiktuose derinti planuose praėjimo taką panaikino vien tik todėl, kad neliko vietos takui. Jis atliko trylikos žemės sklypų analizę, iš kurios matyti, kad žemės sklypas Nr. 71 yra praplatintas 0,5 m (vietoje 20,30 m, suformuotas 20,80 m pločio žemės sklypas), taip pat žemės sklypas Nr. 69 yra praplatintas, palyginus pagal faktinį jų naudojimą. Todėl mano, kad galima daryti išvadą, jog didinant žemės sklypų Nr. 71 ir Nr. 69 pločius, sąmoningai buvo siekiama nepalikti vietos praėjimo takui.

14. Akcentuoja, jog liudytoja V. N. teismo posėdžio metu liudijo, kad matininkas T. M. atliko jai priklausančio žemės sklypo Nr. 46 kadastrinius matavimus. Tarp žemės sklypų Nr. 46 ir Nr. 45 bendrijos generaliniame plane yra taip pat pažymėtas punktyrinėmis linijomis praėjimo takas, analogiškas praėjimo takui tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70. Ji matininko T. M. prašė panaikinti praėjimo taką, kadangi jai jis nebuvo reikalingas, bet matininkas atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad praėjimo takas yra pažymėtas bendrijos generaliniame plane ir jis yra reikalingas bendrijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų laisvam priėjimui prie upės. Todėl mano, kad galima daryti išvadą, jog matininkas T. M., darydamas kadastrinius matavimus analogiškai bendrijos generaliniame plane pažymėtiems takams tarp sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, taip pat tarp sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, atliko skirtingus veiksmus, savavališkai vertindamas situaciją, vienu atveju paliko, o kitu atveju panaikino taką.

15. Taip pat mano, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nagrinėdamas praėjimo tako teisėtumą. Ieškovė ieškinyje neprašė keisti bendrijos generalinio plano ir panaikinti praėjimo taką tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70. Sprendimas, kurį ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu, bendrijos narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2015 m. gegužės 9 d., nebuvo priimtas, todėl jo pripažinti negaliojančiu nebuvo galimybės. Minėtas susirinkimas įvyko be procedūrinių pažeidimų ir dėl to ieškovė nebeginčijo procedūrinių pažeidimų, kurie buvo nurodyti ieškinyje. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad matininko T. M. kadastriniai matavimai atlikti blogai, nes į jai priklausančio žemės sklypo plotą įmatuotas ir 0,70 m pločio (duomenys neskelbtini) gatvės ruožas. Šį pažeidimą nustatė ir teismo ekspertas G. P..

16. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė iš esmės ekspertinės išvados neginčijo, joje nurodytų išvadų nepaneigė, kadangi atsakovė teismo proceso metu nesutiko su ekspertinėmis išvadomis, jas ginčijo ir neigė. Ekspertinės išvados 2.3.3.10. punkte teigiama, kad „Žemės sklypo Nr. 70 riba vakarinėje dalyje yra bendra su gretimo žemės sklypo Nr. 69 riba rytinėje dalyje. Ši bendra žemės sklypų riba yra suprojektuota vietovėje faktiškai buvusio tako viduriu“. Apeliantės nuomone, pagal šį jokiais įrodymais nepagrįstą teiginį norima pasakyti, kad topografinėje nuotraukoje buvo pažymėtas faktiškai buvęs takas iki pradedant projektuoti sodus, o vėliau braižant sklypų ribas atsitiktinai sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, o taip pat Nr. 69 ir Nr. 70 ribos sutapo su buvusio tako viduriu. Maža to dar atsitiktinai takas pasibaigia ties tuo metu dar nesamo kelio kraštu. Kita tako atkarpa irgi atsitiktinai prasideda apie 8 m į pietus ir apie 10 m atstumu į rytus nuo pirmojo tako pabaigos ir sutampa su būsimo kelio kraštu, o baigiasi su būsimų sodų sklypų riba. Ir dar šis tariamai faktiškai buvęs takas iki bendrijos projektavimo pradžios yra neištisinis. Takas prasideda nuo gyventojo sodybos ir baigėsi pievose apie 70 m nepriėjus iki upės. Kita tako dalis prasideda nuo pirmosios tako dalies panašiai už 15 m ir baigiasi nepriėjus iki upės apie 10 m. Toks galimas tako egzistavimas, apeliantės nuomone, yra visai nerealus ir neįmanomas, nes nerealiai daug sutapimų, o tokios konfigūracijos takas, tuo metu dar neegzistuojant sodininkų bendrijai, būtų nefunkcionalus. Be to, dar tikslinant generalinius planus, praeityje buvę ir nebeegzistuojantys objektai (pvz. keliai, takai), tam, kad generaliniai planai atspindėtų faktinę situaciją, yra išvalomi.

17. Nurodo, kad ieškovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė bendrijos generalinio plano projekto kopiją (administracinės bylos Nr. 1-807-283/2016 1. 172), kurioje yra ant topografinio pagrindo nubraižyti projektiniai sprendiniai. Jame nėra punktyrais pažymėtų takų tarp žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, taip pat Nr. 69 ir Nr. 70 (6 pav.). Kadangi pirmiausia buvo padaryta topografinė nuotrauka, o ant jos braižomas generalinio plano projektas, todėl jame turėjo matytis ir takai. Tokį pat planą į teismo posėdi atnešė ir liudytoja J. S., kuri patvirtino, kad topografinėje nuotraukoje nebuvo pažymėtas joks buvęs takas link upės. Liudytojas S. S. liudijo, kad 1991 m. vykdant sodo sklypų privatizaciją, kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas, kad jam ir kitiems Šeškų kaimo gyventojams paliktų priėjimą prie upės. Skyriaus specialistai jam parodė planus ir paaiškino, kad priėjimui iki upės yra paliekami ir neprivatizuojami praėjimo takai tarp sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, taip pat tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, kurie pažymėti bendrijos generaliniame plane punktyrinėmis linijomis. Todėl mano, kad iš viso to galima daryti išvadą, kad bendrijos generaliniame plane pažymėti takai yra projektiniai sprendiniai. Tai patvirtina ir generalinio plano pastaba Nr. 2, kurioje nurodyta: „Praėjimo takai tarp sodo sklypų 0,5 m pločio“. Nurodytos aplinkybės paneigia ekspertinės išvados 2.3.3.10. punktą.

18. Pažymi, kad darant ekspertinę išvadą buvo neįvertinta ir tai, kad sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. 60 ir 62, kuriems jau yra atlikti ir patvirtinti kadastriniai matavimai yra priartėję prie pat nepraeinamų krūmynų. Bendrijos pagrindinė maudykla yra ties sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) g. 82. Sodininkams ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams norint patekti į maudyklą, panaikinus praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, tektų eiti per sunkiai praeinamą, tankiais medžiais ir krūmais apaugusį paupį.

19. Matininkas T. M. paaiškino, kad pateiktuose derinti planuose praėjimo taką panaikino vien tik todėl, kad neliko vietos takui. Jis atliko trylikos žemės sklypų analizę, iš kurios matyti, kad žemės sklypas Nr. 71 yra praplatintas 0,5 m (vietoje 20,30 m, suformuotas 20,80 m pločio žemės sklypas), taip pat žemės sklypas Nr. 69 yra praplatintas, palyginus pagal faktinį jų naudojimą. Todėl mano, kad galima daryti išvadą, jog didinant žemės sklypų Nr. 71 ir Nr. 69 pločius, sąmoningai buvo siekiama nepalikti vietos praėjimo takui.

Atsiliepimas

20. Ieškovė J. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

21. Nurodo, jog teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadas, jog ginčijamo atsakovės sprendimo turinys reiškia, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė nederinti žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų bylos dėl to, kad pagal bendrijos generalinį planą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 yra praėjimo takas, kurį ieškovė nori panaikinti, todėl turėtų būti atmesti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nagrinėdamas ginčo praėjimo tako teisėtumą. Ginčo praėjimo tako teisėtumą pirmos instancijos teismą įpareigojo patikrinti Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutarties 23 punktu.

22. Pažymi, kad teismas posėdžių metu ne kartą siūlė atsakovei išreikšti prašymą skirti teismo ekspertizę dėl ginčo esmės, tačiau atsakovė atsisakė išreikšti tokį prašymą. O tai reiškia, kad atsakovė neginčijo eksperto G. P. parengtos ekspertinės išvados. Ekspertas buvo apklaustas teismo posėdžiuose ir davė išsamius parodymus dėl 2018 m. gegužės 15 d. ekspertinės išvados. Net ir po teismo posėdžio metu eksperto duotų parodymų, atsakovė nereiškė jokių prašymų į bylą pateikti kokius nors rašytinius ar kitokius įrodymus, kurie paneigtų ar leistų suabejoti eksperto parengta ekspertine išvada. Nurodytos bylos aplinkybės reiškia, jog teismas pagrįstai sprendime konstatavo, jog atsakovė iš esmės ekspertinės išvados neginčijo ir joje nurodytų išvadų nepaneigė.

Žemesnės instancijos teismas

23. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrijos atstovas bendrijos pirmininkas V. G. neturi jokios kvalifikacijos tam, kad galėtų aiškinti teritorijų planavimo dokumentus ar vertinti matininkų atliktus kadastrinius matavimus ir paneigti teismo eksperto daromas atitinkamas išvadas (tokių duomenų byloje nebuvo pateikta). Todėl atsakovės atstovo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl ginčo tako žymėjimo bendrijos generaliniame plane, yra tik jo subjektyvūs samprotavimai, o ne įrodymais pagrįstos išvados. Aplinkybė, kad pats atsakovės atstovas subjektyviai vertina save, kaip kompetentingą asmenį, galintį savo samprotavimais paneigti teismo eksperto išvadas, nėra joks įrodymas byloje.

24. Pažymi, jog 2019 m. liepos 19 d. matininkas R. T. atliko žemės sklypo Nr. 71 kadastrinius matavimus, kurių metu dalyvavo ir bendrijos pirmininkas, pagal kuriuos žemės sklypas Nr. 71 yra 20,30 m pločio, o ne 20,80 m pločio, kaip nurodo atsakovė.

25. Mano, kad atsakovės skundo argumentas, jog sodininkams ir Šeškų kaimo gyventojams norint patekti į maudyklą, panaikinus praėjimą tarp sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, tektų eiti per sunkiai praeinamą, tankiais medžiais ir krūmais apaugusį paupį, neatitinka faktinių aplinkybių. Ekspertas G. P. ekspertinėje išvadoje nurodė, jog sodininkams patekimas iki Lėvens upės nėra niekaip apribotas.

Atsiliepimas

26. Trečiasis asmuo M. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro išraše dėl jos nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 69 jokių įrašų apie specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, servitutus, kitas daiktines teises ar juridinius faktus nėra. Privažiavimui prie upės skirtas kelias, kuriuo gali naudotis sodininkai bei gyventojai, yra už penkių sklypų (sklypo plotis apie 20 metrų). Ji nesutinka skirti žemės takui savo sklypo sąskaita, taip pat kad bendrija kompensuotų žemės praradimą laisvu paupio plotu, nes tai keičia sodo suformavimo parametrus ir riboja jos nuosavybės teises.

28. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka.

29. Pažymi, kad ieškovės J. L. skundas dėl įpareigojimo pritarti matininko T. M. atliktiems kadastriniams matavimams buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Skundas bei apeliacinis skundas administracinių teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo pateikė nuomonę į ieškovės ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams civilinėje byloje Nr. 2-11-488/2018. Trečiojo asmens nuomone, teismas tuomet bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertindamas visas byloje pateiktas faktines aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant įsiteisėjusiam administracinio teismo sprendimui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, priimtas teismo sprendimas sukelia sumaištį ir dviprasmybę.

30. Taip pat pažymi, kad bendrijos generaliniame plane pažymėti takai yra projektiniai sprendiniai, patvirtinti bendrijos generaliniame plane pastaba Nr. 2 „Praėjimo takai tarp sodo sklypų 0,5 m pločio“. Tikrinant kadastro matavimų bylas, vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentais bei kitais turimais planais, kadastro nuostatais bei kitais įstatymais, šiuo atveju ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (tolia – ir SBĮ) 15 straipsnio 15 punktu. Pozicija, išreikšta įvykusiuose teismų posėdžiuose Panevėžio apylinkės teisme bei pateiktuose teismui atsiliepimuose, nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Atsakovės sodininkų bendrijos „Merkurijus“ apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

33. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė tris fotonuotraukas, kurios, jos teigimu, patvirtina eksperto išvadas dėl neriboto patekimo prie Lėvens upės palei žemės sklypus Nr. 62, Nr. 64, Nr. 66 ir Nr. 68, taip pat pateikė 2019 m. liepos 10 d. matininko R. T. kvietimą į žemės sklypo Nr. 71 kadastrinius matavimus bei žemės sklypų Nr. 70, Nr. 71, Nr. 72 ir Nr. 73 kadastrinių matavimų, atliktų 2019 m., fragmentą, kurie ieškovės teigimu patvirtina, kad žemės sklypą Nr. 71 matininkas suformavo 20,30 m, o ne 20,80 m pločio, kaip nurodo apeliantė.

34. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantei apie tokių duomenų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo argumentus, todėl prijungtini prie bylos.

35. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys ir pripažintas negaliojančiu bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo nuspręsta nederinti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo matininko paruoštus kadastrinius matavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Byloje nustatyta, jog ieškovei J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijoje „Merkurijus“ esantis 0,1102 ha žemės sklypas Nr. 70, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 8-9). Trečiajam asmeniui M. L. nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijoje „Merkurijus“ esantis žemės sklypas Nr. 69, adresu (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 20). Iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 66/1672 nustatyta, kad ieškovė ginčo žemės sklypą paveldėjo po M. F. mirties pagal 2008 m. gegužės 22 d. teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. VJ-1918. M. F. šį žemės sklypą 2005 m. lapkričio 3 d. sutarties, registro Nr. 7893, pagrindu nusipirko iš E. G., kuri šį žemės sklypą privačion nuosavybėn įsigijo 1993 m. rugpjūčio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 2232, pagrindu. Žemės sklypo plotas nesikeitė.

37. Vykdant ieškovės užsakymą, 2015 m. vasario 19 d. matininkas T. M. atliko ieškovės žemės sklypo Nr. 70 kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui (I t. b. l. 13, 15, 21-22). NŽT Panevėžio skyriaus specialistė 2015 m. birželio 26 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 23KAM-67388 bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą Nr. 23DV-67388, kuriuose nurodė kadastrinių matavimų metu padarytus pažeidimus, kadastro duomenų bylos neatitikimą konkrečioms Kadastro nuostatų bei Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatoms (administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 16-17, 18). Ieškovė apskundė trečiojo asmens NŽT veiksmus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-807-283/2016, 2016 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškovės skundą (administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 122-131). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė (administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 176-184).

38. Matininkas T. M. 2015 m. balandžio 15 d. taip pat pateikė suderinti ieškovės žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų bylą bendrijos valdybai (I t. b. l. 19). 2015 m. gegužės 9 d. įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas nusprendė nekeisti bendrijos generalinio plano, paliekant praėjimą tarp sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, trūkstamą žemės sklypo plotą kompensuoti panaudojant laisvą paupio žemę (I t., b. l. 10-11). Nesutikdama su bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimą. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, sprendimo motyvuose konstatuodamas, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 70 nėra praėjimo tako, bendrijos generaliniame plane nėra suprojektuoto tako tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69, žemės sklypo Nr. 70 gretimybė vakarinėje dalyje yra atskiras žemės sklypas Nr. 69, o šių žemės sklypų bendra riba suprojektuota faktiškai buvusio tako viduriu. Bendrijos generaliniame plane bei žemės sklypo Nr. 70 plane pavaizduotos punktyrinės linijos tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 reiškia vietovėje faktiškai buvusį taką, kurio viduriu buvo suprojektuota žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 bendra riba. Šios punktyrinės linijos nėra projektiniai sprendiniai, kuriais numatoma tako vieta. Bendrijos generaliniame plane nurodyta pastaba „Praėjimo takai tarp sodo sklypų 0,5 m pločio“ reiškia bendrojo pobūdžio pastebėjimą (nurodymą), skirtą būsimiems projektavimo darbams atlikti.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

40. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 9 d. įvykusio bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimą nederinti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo Nr. 70 matininko T. M. paruoštų kadastrinių matavimų, kadangi šio sklypo kadastrinių matavimų derinimo klausimas minėtame susirinkime nebuvo svarstomas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

41. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad matininkas T. M. pateikė bendrijos valdybai suderinti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šis klausimas buvo įtrauktas į bendrijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkę, nurodant, kad darbotvarkės trečiuoju klausimu bus svarstomas „matininko T. M. prašymas suderinti sklypų planus, kuriuose naikinamas praėjimas prie upės“ (1 t., b. l. 19, 70). Iš 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad matininko T. M. prašymo svarstymo metu „susirinkimo pirmininkas pristatė bendrijos nariams matininko T. M. pateiktus žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 planus, kuriuose naikinamas praėjimas prie upės, pažymėtas bendrijos plane, suderintame 1992 m. liepos 21 d.“. Susirinkimo metu buvo balsuota ir priimtas sprendimas „nekeisti bendrijos 1992 m. liepos 21 d. patvirtinto plano, paliekant praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, o formuojant žemės sklypus Nr. 69 ir Nr. 70, trūkstamą žemės sklypo plotą kompensuoti, panaudojant laisvą paupio teritoriją“ (1 t., b. l. 47-50). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad matininko T. M. pateiktas prašymas dėl ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo bendrijos visuotiniam susirinkimui buvo pateiktas svarstyti, dėl tokio prašymo buvo balsuota ir priimtas sprendimas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas, priėmęs sprendimą nekeisti bendrijos generalinio plano, paliekant praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, iš esmės nusprendė nederinti matininko T. M. pateiktos ieškovės žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų bylos. Aplinkybė, jog minėto susirinkimo metu buvo svarstomas ir praėjimo tako tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 reikalingumo bendrijos nariams klausimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja priešingos išvados.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad matininkas T. M., atlikdamas žemės sklypo Nr. 46 kadastrinius matavimus, paliko bendrijos generaliniame plane pažymėtą taką tarp žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, kuris yra analogiškas takui tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70. Apeliantė akcentuoja, jog remiantis liudytojos V. N., žemės sklypo Nr. 46 savininkės, paaiškinimu, matininkas to priežastimi tuo metu nurodė tai, kad praėjimo takas yra pažymėtas bendrijos generaliniame plane ir jis yra reikalingas bendrijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų laisvam priėjimui prie upės. Apeliantės nuomone, tokiu būdu matininkas T. M., savavališkai vertindamas situaciją, vienu atveju paliko, o kitu panaikino praėjimo taką. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. 2018 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas matininkas T. M. nurodė, jog atliko žemės sklypo Nr. 46 kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatyta, jog tarp žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 46 buvo paliktas apie 1 m pločio laisvos žemės plotas, todėl tarp minėtų žemės sklypų praėjimo takas turėjo likti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokių matininko T. M. teismo posėdyje duotų paaiškinimų teisingumu, kadangi byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybės paneigiančių įrodymų. Vertintinos kaip deklaratyvios ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos apeliantės padarytos išvados dėl sąmoningai padidintų žemės sklypų Nr. 71 ir Nr. 69 pločių, atliekant jų kadastrinius matavimus, tokiu būdu siekiant nepalikti vietos praėjimo takui tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70. Priešingai, iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų (žemės sklypų Nr. 70, Nr. 71, Nr. 72 ir Nr. 73 kadastrinių matavimų, atliktų 2019 m., fragmento) matyti, kad žemės sklypas Nr. 71 suformuotas tinkamai, t. y. 20,30 m, o ne 20,80 m pločio, kaip nurodo apeliantė.

44. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ekspertinės išvados neginčijo ir joje nurodytų išvadų nepaneigė. Apeliantė nurodo, kad ji viso teisminio proceso metu nesutiko su ekspertinėmis išvadomis, jas ginčijo ir neigė. Apeliantės nuomone, bendrijos generaliniame plane punktyrinėmis linijomis pažymėti takai yra projektiniai sprendiniai, o ekspertinės išvados teiginys, jog žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 bendra riba yra suprojektuota vietovėje faktiškai buvusio tako viduriu, yra niekuo nepagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria ir šiems apeliantės skundo argumentams.

45. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į bylą buvo pateikta ieškovės užsakymu eksperto G. P., įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, 2018 m. gegužės 15 d. parengta ekspertinė išvada. Joje nurodoma, kad bendrijos generaliniame plane pavaizduotos punktyrinės linijos tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 reiškia vietovėje faktiškai buvusį/egzistavusį taką, kurio viduriu buvo suprojektuota žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 bendra riba. Šios linijos žymi buvusius faktinius duomenis (tako vietą), jos nėra projektiniai sprendiniai, kuriais numatoma tako vieta. Bendrijos generaliniame plane nurodyta pastaba „Praėjimo takai tarp sodo sklypų 0,5 m pločio“ reiškia bendrojo pobūdžio pastebėjimą (nurodymą), skirtą būsimiems projektavimo darbams atlikti. Ši pastaba suprantama taip: tuo atveju, jeigu projektuojant žemės sklypus tarp jų bus numatomi praėjimo takai, šių takų plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 metro. Projektuojant žemės sklypus Nr. 70 ir Nr. 69 į šį pastebėjimą (nurodymą) nebuvo atsižvelgta, t. y. praėjimo takas tarp minėtų žemės sklypų nebuvo numatytas, o priešingai, bendra žemės sklypų riba suprojektuota faktiškai buvusio tako viduriu.

46. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės tokį pat aptariamų įrašų bendrijos generaliniame plane vertinimą pateikė ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. (8.9)-SD1-689) (1 t., b. l. 151). Ekspertinio tyrimo metu padarytas išvadas pagrindžia ir teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų trečiojo asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovo S. G., dalyvavusios rengiant bendrijos generalinio plano projektą J. S., matininko T. M. paaiškinimai.

47. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina, jog tiek dėl ieškovės žemės sklypo Nr. 70, tiek dėl trečiojo asmens M. L. žemės sklypo Nr. 69 nėra atlikta jokių įrašų dėl specialiųjų sklypų naudojimo sąlygų, servitutų, kitų daiktinių teisių ar juridinių faktų (1 t., b. l. 8-9; administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 20). Bendrijos pirmininko 1988 m. balandžio 10 d. suderintame žemės sklypo Nr. 70 genplane takas nenurodytas, vakarinė sklypo dalis ribojasi su kaimyniniu sodu (2 t., b. l. 99). Bendrijos pirmininko 1984 m. balandžio 20 d. suderintame žemės sklypo Nr. 69 situacijos plane, 1992 m. liepos 31 d. sodo sklypo Nr. 69 plane M 1 : 500 takas taip pat nenurodytas, rytinė sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu Nr. 70 (2 t., b. l. 106, 107). Tiek 1993 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią E. G. nusipirko iš valstybės žemės sklypą Nr. 70 (kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 66/1672), tiek 1993 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią trečiasis asmuo M. L. nusipirko iš valstybės žemės sklypą Nr. 69 (kadastro matavimų byla Nr. 6604/0024:69) nėra nurodyta, kad yra takas ar kiti apribojimai šiems žemės sklypams, t. y. buvo įsigyti žemės sklypai be jokių apribojimų. Bendrijos generalinio plano projekte taip pat nebuvo pažymėtas joks takas tarp žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 69 (administracinės bylos Nr. I-807-283/2016 l. 172). Apeliantės nurodomi liudytoju byloje apklausto S. S. parodymai, pagal kuriuos, 1991 m. vykdant sodo sklypų privatizaciją, NŽT specialistai jam parodė planus ir paaiškino, kad priėjimui iki upės yra paliekami ir neprivatizuojami praėjimo takai tarp žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 46, taip pat tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, kurie pažymėti bendrijos generaliniame plane punktyrinėmis linijomis, prieštarauja pirmiau nurodytiems duomenims, todėl nėra pakankami ekspertinėms išvadoms paneigti.

48. Vertintini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog rengiant ekspertinę išvadą, buvo neįvertinta, kad sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. 60 ir 62, kuriems jau yra atlikti ir patvirtinti kadastriniai matavimai priartėja prie pat nepraeinamų krūmynų, bendrijos pagrindinė maudykla yra ties sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) g. 82, todėl sodininkams ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams norint patekti į maudyklą, panaikinus praėjimą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70, tektų eiti per sunkiai praeinamą, tankiai medžiais ir krūmais apaugusį paupį. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad iki Lėvens upės yra galimybė patekti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinyje esančiu gruntiniu keliu/privažiavimu, patekimas iki Lėvens upės nėra niekaip apribotas (nėra užtvarų, tvorų), prireikus, iki Lėvens upės yra galimybė ne tik prieiti, bet ir privažiuoti transportu. Ekspertinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad Lėvens upei yra įstatymu nustatytas pakrančių apsaugos juostos apribojimas, užtikrinantis galimybę visuomenės nariams nevaržomai patekti iki šios upės. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius dėl apsunkinto patekimo į bendrijos maudyklą dėl tankiais medžiais ir krūmais apaugusio paupio. Tiek minėtoje išvadoje eksperto, tiek ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos vietovėje atliktos fotonuotraukos (3 t., b. l. 43-45), neleidžia teismui suabejoti eksperto padarytomis išvadomis.

49. Apibendrinant tai kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų teismui suabejoti eksperto padarytomis išvadomis. Jeigu apeliantė turėjo abejonių, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas netinkamai, galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo skirti teismo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas posėdžių metu ne kartą siūlė apeliantei svarstyti dėl galimybės prašyti paskirti teismo ekspertizę, tačiau apeliantė, būdama suinteresuota tiesos byloje nustatymu, tokio prašymo nepateikė. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atstovaujama advokato, nebuvo pakankamai aktyvi proceso dalyvė ir neišnaudojo jai suteiktas procesines teises (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8, 12, 42 straipsniai), todėl eksperto išvados, jog žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 bendra riba yra suprojektuota vietovėje faktiškai buvusio tako viduriu ir patekimas iki Lėvens upės nėra niekaip apribotas, liko nepaneigtos.

50. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praėjimo tako teisėtumo klausimą, peržengė ieškinio ribas. Apeliantės teigimu, ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo pakeisti bendrijos generalinio plano ir panaikinti praėjimo taką, esantį tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

51. Kaip minėta, ieškovė prašė panaikinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręstą nederinti ieškovės žemės sklypo Nr. 70 kadastrinių matavimų bylos dėl to, kad pagal bendrijos generalinį planą tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 yra numatytas praėjimo takas, kurį ieškovė tokiu būdu siekia panaikinti. Panevėžio apygardos teismas, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi panaikindamas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovė šioje byloje iš esmės kelia klausimą dėl praėjimo tako egzistavimo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei sodų bendrijos teritorijos planavimo sprendinių, nustatančių tokį taką jos žemės sklype, pagrįstumą ir atitikimą teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, t. y. pareikštu reikalavimu siekia pakeisti egzistuojančius teritorijų planavimo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, pagrįstai byloje sprendė dėl bendrijos generaliniame plane pažymėto objekto – tarp žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 70 esančio praėjimo tako – statuso. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė būtent sodininkų bendrijos „Merkurijus“ teritorijos planavimo dokumento – generalinio plano – teisinis vertinimas, identifikuojant jo projektinius sprendinius, kuriais privalu vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas. Byloje turėjo būti nustatyta, ar pagal privalomo teritorijų planavimo dokumento – bendrijos generalinio plano – sprendinius žemės sklypo Nr. 70 vakarinėje dalyje yra/privalo būti praėjimo takas.

52. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

54. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės advokato pagalbos išlaidos sudaro 800 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Merkurijus“, juridinio asmens kodas 191451117, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė