Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6840-488/2015 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei sodo bendrijai „Merkurijus“ dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. L. prašė teismą pripažinti sodo bendrijos „Merkurijus“ 2015-05-09 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta nederinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendrijoje matininko T. M. paruoštus kadastrinius matavimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2015-08-11 pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, jog ieškinyje nėra nurodytas ieškovės asmens kodas ar gimimo data, nesuformuluotas konkretus ir aiškus ieškinio pagrindas, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, jie nepridėti prie ieškinio. Be to, nurodė, kad ieškovę atstovauja advokatas, kuris kompetentingas nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Konstatavo, jog ieškinio trūkumų negalima pašalinti bylos pasirengimo teisme metu, be to, ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl ji negali pateikti išreikalautinus įrodymus.

Atskiruoju skundu ieškovė J. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo, kad teismo nurodytas trūkumas dėl asmens duomenų pateikimo itin formalus ir negali trukdyti teismui priimti ieškinį, nes yra pridėta atstovavimo sutartis bei kiti dokumentai, kuriuose nurodyti ieškovės asmens duomenys. Teigia, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl ko kreipiasi į teismą ir pridėti tai patvirtinantys įrodymai, todėl neaišku, kokie yra trūkumai ir ką reikia šalinti. Nurodo, jog teismų praktikoje suformuota, jog ieškovui nebūtina ieškinyje nurodyti materialinę teisės normą, kurios pagrindu kreipiamasi į teismą. Teigia, kad ieškinyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių negali pateikti įrodymų.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, patikrinama, ar ieškinys atitinka Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Įstatymo įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-08-03 nutartimi įpareigojo ieškovę J. L. pašalinti 2015-07-23 ieškinio trūkumus – nurodyti asmens kodą ar gimimo metus, tiksliai suformuluoti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą bei pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (b. l. 3-5, 26).

Ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK 111 str. 2 d., 135 str.). Kaip vienas iš reikalavimų ieškinio turiniui yra dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Kaip matyti iš ieškinio, J. L. nenurodė savo asmens kodo, tačiau ieškinio prieduose – žyminio mokesčio kvite, išraše iš Nekilnojamojo turto registro, atstovavimo sutartyje, yra nurodytas J. L. asmens kodas (b. l. 6, 8-9, 24). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovei nenurodžius ieškinyje asmens kodo, kurį galima nustatyti iš ieškinio priedų, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą nebuvo pagrindo (CPK 185 str.). Be paminėto ieškinio turiniui keliamo reikalavimo, procesiniame dokumente turi būti išdėstytas ieškinio pagrindas bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai ar prašymas įrodymus išreikalauti, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių jų negali pateikti (CPK 135 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.). Iš pateikto ieškinio matyti, jog J. L. prašo panaikinti sodo bendrijos „Merkurijus visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta keisti bendrijos 1992-07-21 patvirtintą planą, kas ieškovės manymu, reiškia, jog atsisakyta suderinti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų. Susipažinus su ieškinio priedais, darytina išvada, kad aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra pakankamai aiškios, pateikti ginčo žemės sklypo planai, ginčijamo susirinkimo protokolo išrašas (b. l. 10-11, 15-18). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkas apklausia šalis, siekdamas galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl teismas skundžiamoje nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą (tikslaus ieškinio pagrindo nebuvimą) gali ištaisyti netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto (CPK 232 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ieškovė pakankamai aiškiai nurodė, kodėl negali teismui pateikti dokumentų, susijusių su 2015-05-09 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu, todėl konstatuoti, jog J. L. nenurodė priežasčių ir tai yra ieškinio trūkumas, taip pat nėra pagrindo (b. l. 20; CPK 185 str.).

Teismų praktikoje yra suformuota, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo įpareigojo ieškovę nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Ta aplinkybė, jog J. L. atstovauja advokatas nėra pakankama vada reikalauti nurodyti minėtą ieškinio pagrindą.

Dėl paminėtų motyvų, nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.