Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-807-283/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-14
Bylos Nr.: I-807-283/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00328-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: J.L.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, M. L.
Advokatai: Arvydas Penelis

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-807-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00328-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.; 3.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjai J.L. ir jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V.G., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. L.skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyrių (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) pritarti matininko T. M. atliktiems pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio rajone, Šeškų kaime, (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams ir suderinti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. J. L. nurodė, kad ji Panevėžio rajone, Šeškų kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir SB „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypas). Šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl pareiškėja užsakė kadastrinius matavimus. Juos atliko matininkas T. M., parengė kadastro duomenų bylą ir pateikė NŽT Panevėžio skyriui tikrinti. Atsakovas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederino, 2015 m. birželio 26 d. parengė du aktus – Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose aktuose nurodyta, jog atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai suformuotos ginčo žemės sklypo ribos; formuojant sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti vadovaujamasi SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2015 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašu ir nepažeistas šios sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytas Merkurijaus gatvės plotis. Pareiškėja aktus rengusios specialistės veiksmus apskundė NŽT Panevėžio skyriaus vadovui, kuris 2015 m. rugpjūčio 28 d. parengė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto“ (toliau – Atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini))). Pareiškėja tvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius nepagrįstai atsisako derinti jos užsakymu parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. J. L. teigė, jog atsakovas nenurodė, kokias konkrečias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reguliuojančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės) nuostatas pažeidė matininkas T. M. J. L. tvirtino, jog vien tik SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esanti pastaba, kad tarp sodo sklypų yra 0,50 m pločio praėjimo takai, neįrodo, kad tokio ploto praėjimo takas yra natūroje tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtino, kad pagal pareiškėjos sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)planą, ginčo žemės sklypas ribojasi su sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), o ne su praėjimo taku. Pareiškėja, remdamasi kadastrinius matavimus atlikusio T. M. parengtu 2015 m. liepos 21 d. aiškinamuoju raštu, tvirtino, kad sodo sklypų ribos planuose pažymėtos ir jų plotai nustatyti preliminariai, todėl atliekant kadastrinius matavimus, išaiškėjo, kad ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimas natūroje skiriasi nuo pavaizdavimo jų planuose, be to, sumažėjo šių sodo sklypų plotai. Pareiškėja pažymėjo, kad nors matininkas T. M. aiškinamajame rašte nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra punktyrinėmis linijomis pavaizduotas praėjimas, tačiau jo parametrai nenurodyti, sodo sklypus skiriančios linijos pavaizduotos praėjimo tako viduryje. Pareiškėjos vertinimu, tai neginčijamai patvirtina, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) jokio papildomo žemės ploto, kuris galėtų būti skirtas praėjimo takui, nebuvo, ginčo žemės sklypas su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žeme, įskaitant ir praėjimo taką, nesiribojo. Dėl šios priežasties ženklinant ginčo žemės sklypo ribas, SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas neprivalėjo dalyvauti. Pareiškėja tvirtino, kad nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ valdo bendro naudojimo praėjimo taką tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo bendro pobūdžio samprotavimai apie teisės aktus ir nuorodos į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir Sodininkų bendrijų įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas nesudaro teisinio pagrindo nederinti ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos. Pareiškėja pabrėžė, kad ginčo žemės sklypui jokių apribojimų, tarp jų – ir servitutų, niekada nebuvo nustatyta, todėl suformavus tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) praėjimo taką, reikalingą kai kuriems SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams prieiti prie upės, pareiškėjos žemės sklypo plotas ženkliai sumažėtų, o tai reikštų, kad iš asmens neteisėtai paimama nuosavybė (2-6 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja J. L. ir jos atstovas advokatas A. Penelis prašė tenkinti skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. L. papildomai paaiškino, kad ji sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nameliu paveldėjo po M. F. mirties. Pareiškėja teigė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų supratusi, kad šiam sklypui servitutų ar kitokių apribojimų nenustatyta. Nurodė, kad sužinojusi, jog NŽT Panevėžio skyrius nederino T.M. parengto sodo sklypo plano, ji kreipėsi į šį matininką prašymu paaiškinti SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esančius žymėjimus punktyrinėmis linijomis. T. M. pareiškėjai paaiškino, kad taip plane žymimi praėjimo takai. J. L. aiškinimu, pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ planą ir ginčo žemės sklypo planą, sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) turi bendrą ribą, pažymėtą ištisine linija, esančia tarp dviejų punktyrinių linijų, kurių tikslios reikšmės pareiškėja nežinanti. Pareiškėja nurodė, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė M. L. savo sklype palei jo ribą pastatė tvorą, pasodino gyvatvorę. Pareiškėja pripažino, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra vejos tarpas, tačiau natūroje žemės teritorijos, kuri galėtų būti skirta praėjimo takui, nėra. Pareiškėja teigė, kad šia teritorija pašaliniai asmenys naudojasi retai, nurodė, kad nuo bendro pravažiavimo praėjimo taką užtvėrė.

Pareiškėjos atstovas advokatas A.Penelis, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo patikslintame skunde nurodytus motyvus ir argumentus. Advokatas A. Penelis akcentavo, kad matininko T. M. parengtas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas yra tinkamas, nes parengtas naudojant tikslias matavimo priemones, todėl NŽT Panevėžio skyrius neturėjo pagrindo jo nederinti. Pareiškėjos atstovo aiškinimu, SB ,, (duomenys neskelbtini)” plane esančių punktyrinių linijų nėra pagrindo vertinti kaip žyminčių tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) esantį praėjimo taką, kadangi jo plotis nenurodytas, minėti sodo sklypai pažymėti kaip besiribojantys tarpusavyje, o ne su praėjimo taku. Pareiškėjos atstovas teigė, kad rengiant SB ,, (duomenys neskelbtini)” planą, bendrijos pirmininkas gal ir nurodė žemės teritoriją, kuria žmonės vaikšto prie upės, tačiau natūroje žemės nematavo ir netikrino, ar praėjimo takui realiai užtenka teritorijos. Pareiškėjos atstovas pripažino, kad SB ,, (duomenys neskelbtini)” planas yra teritorijos planavimo dokumentas, žymintis sklypų išsidėstymą, jų ribas, bendro naudojimo teritorijas, ir kad jo pagrindu preliminarių matavimų metu parengtas J. L. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija yra mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės teisėmis ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę, skirtą rekreacijai ir kitoms reikmėms. Atsakovas teigė, kad pagal sodo sklypų privatizavimo metu galiojusius teisės aktus, sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodo sklypams pirkti, patikslino sodo sklypų ribas vietoje ir parengė kiekvieno sodo sklypo planą. Parengtus sodo sklypų planus protokolu patvirtino sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašė jo savininkas ir patvirtino sodininkų bendrijos pirmininkas. Atsakovas pabrėžė, kad taip buvo užtikrinama, jog sodo sklypų planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Be to, NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 punktu ir 7 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad sodininkų bendrija bendrojo naudojimo objektus valdo CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl sprendimą dėl praėjimo tako gali priimti tik sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Atsakovas, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, tvirtino, kad ženklinant sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo, besiribojančio su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, privalo dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdybos įgaliotas atstovas. NŽT Panevėžio skyrius teigė, kad tikrinant matininko T. M. pateiktą ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo nustatyta, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbraižytas 0,50 m pločio praėjimo takas, apie kurį informacija pateikta šio plano dalyje „Pastabos“. Atsakovo teigimu, kadangi SB „(duomenys neskelbtini)“ plano mastelis M 1:1000, todėl tarp sodo sklypų esantys 0,50 m pločio praėjimo takai, plane atitinkantys 0,5 mm, sodo plane negalėjo būti aiškiai išskirti ir dėl to buvo pažymėti dvigubomis punktyrinėmis linijomis bei aprašyti šio plano dalyje „Pastabos“. Atsakovas nurodė, kad rengdamas ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, matininkas nesivadovavo SB „(duomenys neskelbtini)“ plane nurodyta informacija bei šios bendrijos narių 2015 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 1 (59 b. l.).

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch. prašė atmesti J. L. skundą vadovaujantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Atsakovo atstovas akcentavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ plane ir pareiškėjos J. L. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane punktyrinėmis linijomis yra aiškiai pažymėta, jog tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo praėjimo takas. Atsakovo atstovas tvirtino, kad praėjimo takas tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) egzistuoja natūroje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepimu su J. L. skundu sutiko. M. L. nurodė, kad ji 1993 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje įsigijo 0,11 ha ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant J. L. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad nebeliko vietos praėjimo takui. Nurodytas faktas pasitvirtino ir atliekant jai priklausančio sodo sklypo kadastrinius matavimus. M. L. teigė, kad ji nesutinka savo sodo sklypo sąskaita skirti žemės teritoriją praėjimo takui suformuoti, kadangi kadastrinių matavimų metu sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 0,11 ha iki 0,1056 ha; perkant sklypą, jo plane praėjimo takas nebuvo pažymėtas; sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vaismedžiai ir kiti želdiniai pasodinti, sodo namelis pastatytas, išlaikant nustatytus atstumus iki sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. nurodė, kad nuo pat sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo momento kiti asmenys naudojosi praėjimu prieiti prie Lėvens upės ir kad ji toleravo tokią situaciją, nes nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos. M. L. teigė, kad prieiti prie upės galima ir bendro naudojimo privažiavimu (64-65 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. L., pakartojusi atsiliepimo argumentus ir motyvus, prašė tenkinti J. L. skundą. M. L. pripažino, kad praėjimo takas buvo nuo pat sodininkų bendrijos pradžios, jis buvo bendrai naudojamas, juo žmonės eidavo prie Lėvens upės. M. L. patvirtino, kad buvusi sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. G. sodinius pasodino ant savo sklypo ribos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad matininkas T. M., rengdamas ginčo žemės sklypo planą, neatsižvelgė į šio sodo sklypo planą, 1992 m. liepos 21 d. patvirtintą SB „(duomenys neskelbtini)” planą ir bendrijos narių 2015 m. kovo 12 d. pareiškimą-prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad 2015 m. gegužės 9 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas nekeisti SB „(duomenys neskelbtini)” plano ir palikti praėjimą tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), o formuojant šiuos sklypus, trūkstamą plotą kompensuoti laisva paupio teritorija. SB „(duomenys neskelbtini)” pabrėžė, kad šis sprendimas teismine tvarka nebuvo apskųstas, todėl, remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir SB „(duomenys neskelbtini)” įstatų 8.1 punktu, J. L., kaip bendrijos narei, buvo privalomas. SB „(duomenys neskelbtini)” tvirtino, kad SB „(duomenys neskelbtini)” plane yra punktyrais pažymėtas 0,5 m pločio praėjimo takas tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), analogiškas praėjimo tako pažymėjimas yra ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)pirmajai savininkei E. G. parengtame plane. E. G. perleidus sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naujajam savininkui perėjo visos buvusio savininko, kaip žemės valdytojo, teisės ir pareigos, todėl J. L. tapus sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, pareiškėjai yra privalomi visi šio sklypo naudojimo ypatumai. SB „(duomenys neskelbtini)“ vertino, kad NŽT Panevėžio skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė matininko T. M. padarytus pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau - ir Tikrinimo taisyklės) ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su 8 m pločio SB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma pravažiavimui skirta teritorija, tvirtino, jog J. L. priklausančio sodo sklypo Nr. 70 kadastrinius matavimus buvo privaloma derinti su bendrija, o žemės sklypo ribas vietovėje pažymėti dalyvaujant bendrijos atstovui ( 69-72 b. l.).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V.G. prašė atmesti J. L. skundą atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V.G. papildomai paaiškino, kad jis, kaip sodininkų bendrijos pirmininkas, nebuvo pakviestas į ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad situacija vietoje užfiksuota 2015 m. liepos mėn. padarytoje nuotraukoje, kurioje matyti, jog tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra praėjimo takas. Tvirtino, kad ginčai dėl naudojimosi praėjimo taku prasidėjo tik pareiškėjai J. L. tapus sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Sodininkų bendrijos gyventojai 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi prašymu imtis priemonių, nes J. L. užtvėrė praėjimo taką. Pareiškėjai buvo išsiųsti registruoti laiškai su paraginimais pašalinti trukdžius, tačiau į juos J. L. nereagavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. L. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Šeškų kaime, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (12-13 b. l.). Vykdydamas J. L. užsakymą, matininkas T. M. atliko ginčo žemės kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui. NŽT Panevėžio skyriaus specialistė 2015 m. birželio 26 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė kadastrinių matavimų metu padarytus pažeidimus, kadastro duomenų bylos neatitikimą konkrečioms Kadastro nuostatų bei Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatoms ir konstatavo, kad matininkas neteisingai suformavo žemės sklypo ribas, 0,50 m pločio taką įmatavo į pareiškėjos žemės sklypo teritoriją (16-18 b. l.). J. L. dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr(duomenys neskelbtini) pateikė skundą, į kurį NŽT Panevėžio skyrius parengė 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto“ (14-15 b. l.). Šiame rašte atsakovas nurodė Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, Tikrinimo taisyklėse bei Kadastro nuostatuose įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, aiškinimą. Be to, atsakovas, pripažinęs, kad NŽT Panevėžio skyriaus specialistės parengtas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) užpildytas neaiškiai ir nepakankamai informatyvus, pateikė papildomus paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių NŽT Panevėžio skyrius nederina T. M. parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (14-15 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai tikrinant žemės sklypo kadastrinius matavimus priskirtus veiksmus. Administraciniam teismui pateiktu skundu J. L. kėlė ginčą, ar NŽT Panevėžio skyrius, patikrinęs matininko T. M. parengtą jai priklausančio sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą, pagrįstai nederino žemės sklypo plano ir netvirtino žemės sklypo kadastro duomenų, t. y. neatliko šio viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, kadastrinių matavimų atlikimą, jų tvirtinimą reguliuojančios teisės normos įtvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija), toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija).

Kadastro nuostatų 65 punktas (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą.

Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrinantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, konkrečiu atveju – NŽT Panevėžio skyrius, vykdantis šias funkcijas, privalo vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tikrinimo taisyklių 8 punktas nurodo, kokius duomenis privalo nustatyti NŽT Panevėžio skyrius tikrinimo metu, tarp jų - ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas (8.3 punktas); ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Kadastro nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (8.6 punktas). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus apibrėžia kaip veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje; parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.

Byloje nustatyta, kad J. L. ginčo žemės sklypą paveldėjo po M. F. mirties pagal 2008 m. gegužės 22 d. teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). M. F. šį žemės sklypą 2005 m. lapkričio 3 d. sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš E. G., šį sklypą privačion nuosavybėn įsigijusios 1993 m. rugpjūčio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypo plotas - 0,1102 ha, jo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, jis suformuotas, atliekant preliminarius matavimus (10, 12-13, 20, 41 b. l.). Aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusio 1991 m. liepos 25 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų žemės reformos metu yra ir žemės pirkimas (2 dalis), o žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams (3 dalis). Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklypas E. G. privačion nuosavybėn buvo parduotas įgyvendinant Žemės reformos įstatymo nuostatas. Todėl byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikomos ir teisės normos, reguliuojančios teisinius santykius, susiklostančius atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo, atliekamo vykdant kadastrinius matavimus, sąlygas reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šios nuostatos įsakmiai nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus, nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra įtvirtintos taisyklės, kurių pirmoji įpareigoja atliekant kadastrinius matavimus nekeisti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), nustatytų pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, o antroji - atliekant kadastrinius matavimus leidžiama tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis (2014 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-438-2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1991 m. lapkričio 7 d. ir naudojosi 8,70 ha ploto II-uoju žemės masyvu, suteiktu darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui 1984 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu (77-81, 82-86 b. l.). Išanalizavus NŽT Panevėžio skyrius teismui pateiktą SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ištrauką, matyti, kad šis planas buvo suderintas su įvairiomis sovietinės valdžios įstaigomis, o 1992-07-21 - ir su SB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu (19, 108 b. l.). Teismas sprendžia, kad nurodytas planas vertintinas kaip Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodytas teritorijų planavimo dokumentas, pagal šių taisyklių 22 punktą, privalomas kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims. Tokį šio plano vertinimą savo procesiniuose dokumentuose pateikė SB „(duomenys neskelbtini)“ ir NŽT Panevėžio skyrius bei šių bylos proceso dalyvių atstovai teismo posėdyje. Kaip liudytojas apklaustas matininkas T. M. patvirtino, kad atlikdamas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, vadovavosi ne tik J. L. pateikto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, bet ir SB „(duomenys neskelbtini)“ planu, kurio ištrauką gavo NŽT Panevėžio skyriuje.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. G., įgyvendinusiai teisės aktų suteiktą teisę privačion nuosavybėn įsigyti sodininkų bendrijoje naudojamą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti 1992 m. liepos 31 d. buvo parengtas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kurį patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Šiame plane buvo nubraižytos sodo sklypo ribos, nurodyti jų ilgiai, pažymėta sodo namelio vieta, nurodyta jo padėtis pravažiavimo, sklypo vakarinės ir šiaurinės ribų atžvilgiu. Nurodyto plano duomenimis, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos vientisomis linijomis, o 52,50 m ilgio vakarinė riba įbraižyta tarp dviejų punktyrinių linijų, kurių viena nubrėžta E. G. sodo sklypo teritorijoje, o kita – M. L. priklausančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (41 b. l.). Iš SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ir jo ištraukų matyti, kad plano dalyje „Pastabos“ yra aptarti namelių ir kitų statinių statybos, medžių ir vaiskrūmių sodinimo klausimai bei nurodyta, kad tarp sodo sklypų esančių praėjimo takų plotis yra 0,50 m (19, 47-48, 108 b. l.). NŽT Panevėžio skyrius ir SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose, o teismo posėdyje ir šių bylos proceso dalyvių atstovai, remdamiesi SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esančiais grafiniais žymėjimais ir jo dalyje „Pastabos“ pateikta informacija, tvirtino, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) punktyrinėmis linijomis yra pažymėtas 0,50 m pločio praėjimas. NŽT Panevėžio skyriaus atstovo aiškinimu, tokį pažymėjimo ypatumą sąlygojo pasirinktas SB „(duomenys neskelbtini)“ plano mastelis bei aplinkybė, kad jis egzistuoja natūroje. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. G. nurodė, kad šį praėjimo taką sodo bendrijos nariai ir kiti asmenys nuo pat bendrijos susikūrimo naudojo priėjimui prie Lėvens upės.

Sugretinus E. G. parengtą sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir SB „(duomenys neskelbtini)“ planą, daroma išvada, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano grafiniai žymėjimai atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ plano žymėjimus, tarp jų – ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės ribos žymėjimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. teismui pateikė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui 1992 m. liepos 31 d. parengtą ir SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko patvirtintą sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (41 b. l.). Iš šio plano matyti, kad sodo sklypo 52,50 m ilgio rytinė riba pažymėta vientisa linija, ji betarpiškai ribojasi su sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vientisa linija pažymėta vakarine riba (66 b.l.). Tai leidžia spręsti, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane esantys žymėjimai neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ plano. Išanalizavus matininko T. M. 2015 m. vasario 19 d. vykusio ribų parodymo ir pažymėjimo metu parengto ginčo žemės sklypo plano ir SB „(duomenys neskelbtini)“ plano duomenis, matyti, kad šis planas neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ plano. Pareiškėjos atstovui parengtame Aiškinamajame rašte matininkas T.M. nurodė, kad atlikus ginčo žemės sklypo ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei paženklinus šiuos sklypus vietovėje, paaiškėjo, jog nebeliko žemės teritorijos, kuri galėtų būti skirta SB „(duomenys neskelbtini)“ plane punktyrinėmis linijomis pažymėtam praėjimo takui. Be to, šiame rašte T. M. nurodė, kad M. L. ir J. L. nesutiko, kad sumažinant jų sodo sklypų plotus, būtų suformuotas praėjimo takas, kaip pavaizduota SB „(duomenys neskelbtini)“ plane. T. M. vertino, kad, pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano grafinius žymėjimus, praėjimo takui atskira žemės teritorija nebuvo skirta, jis įbraižytas privačiuose sklypuose, nors juose kelio servitutas nenustatytas (21-22 b. l.). Teismo posėdyje T. M., aiškindamas SB „(duomenys neskelbtini)“ planą, nurodė, kad sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) turi bendrą ribą, pažymėtą ištisine linija ir įbraižytą tarp dviejų punktyrinių linijų. kurių nevertino kaip žyminčių praėjimo taką. Liudytojas nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog ginčo žemės sklypo ribų ilgiai ir jo plotas sumažėję, o tarp praėjimo takui skirtos žemės teritorijos neliko. T. M. patvirtino, kad analogiškai buvo pažymėtas praėjimo takas tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atliekant kadastrinius matavimus, tarp šių sklypų natūroje liko žemės teritorija, kuri ir buvo pažymėta kaip bendro naudojimo praėjimo takas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apie aplinkybes, susijusias su praėjimo taku tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo naudojimu, parodymus davė liudytojai V. K., V. N., S. S., E. Gė, T. M.

Liudytoja V. K. parodė, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo praėjimo takas, skirtas patogiai prieiti prie Lėvens upės, šis takas visą laiką buvo bendrai naudojamas ir dėl jo nėra buvę jokių ginčų iki sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke tapo J. L. Liudytoja patvirtino, kad M. Ls tvora buvo užtverta už tako, jos sodo sklypo teritorijoje. Liudytojas S. S. nurodė, kad jis gyvena SB ,, (duomenys neskelbtini)” kaimynystėje ir visą laiką naudojosi tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu bendro naudojimo praėjimo taku. Liudytojas nurodė, kad šiuo praėjimu naudojosi visi sodų gyventojai, tačiau nuo 2015 m. vasaros jis nebegali pasinaudoti taku, kadangi J. L. jį užtvėrė. Liudytoja V. N. nurodė, kad ji nuo 1992 m. SB ,, (duomenys neskelbtini)” turi sodo sklypą ir nuo to laiko jai žinoma, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) esantis praėjimo takas yra bendrijos žemėje, yra bendro naudojimo teritorija ir skirtas prieiti prie Lėvens upės. Liudytoja patvirtino, kad minėti sodo sklypai nuo praėjimo tako atriboti sodiniais – gyvatvore, svarainiais. Nuo 2015 m. pavasario J. L. užtvėrė praėjimo taką, jį iškasinėjo, todėl juo nebesinaudojo, prie upės ėjo aplinkiniu keliu. Liudytoja pažymėjo, kad toks pat praėjimo takas yra prie jai priklausančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), jis planuose buvo pažymėtas punktyrinėmis linijomis ir išliko po žemės sklypo kadastrinių matavimų. Liudytoja E. G. nurodė, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 0,50 m pločio praėjimo takas, kuriuo kiti asmenys eidavo prie Lėvens upės. Liudytoja pripažino, kad jos ir M. L. šeimos prižiūrėjo šį taką, konfliktų dėl naudojimosi juo nebuvo. Liudytoja patvirtino, jog palei praėjimo taką pasodino svarainius, kad praeinantys žmonės nevaikščiotų jos sodo teritorija, o M. L. – gyvatvorę, ir kad praėjimo takas buvo iki ji pardavė savo sodo sklypą. Liudytojas T. M. nurodė, kad natūroje tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) yra pieva, apaugusi ir sodiniais apribota žemės teritorija.

Įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad J. L. siekė, kad kadastrinių matavimų metu būtų ne patikslinti jos nuosavybės teise valdomo ginčo žemės sklypo ploto duomenys, nekeičiant teritorijų planavimo dokumentais nustatytų jo ribų, o nustatytos naujos šio sklypo ribos, taip užtikrinant kuo mažesnį sklypo ploto sumažėjimą. Todėl teismas vertina, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nustatė, jog matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesilaikoma Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, draudžiančių atliekant kadastrinius matavimus keisti nustatytas sklypų ribas ir leidžiančių tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kadastro nuostatų 21 punktą ir pasisakydamas dėl jo taikymo, yra nurodęs, kad šioje normoje yra nustatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą, klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y surašius atitinkamą išvadą, įgaliotam subjektui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant žemės sklypo ribų stabilumo principą (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis principu, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama veikti tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, išaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo ribas. Toks atvejis yra numatytas CK 4.45 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai dėl sklypo ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, tarp sklypų savininkų kyla ginčai, spręstini bendros kompetencijos teismams. Tokiu atveju ginčijamų ribų klausimas negali būti sprendžiamas administracine tvarka (2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-438/2015).

Be to, byloje nustatyta, kad klausimas dėl praėjimo tako tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo svarstomas 2015 m. gegužės 9 d. vykusiame SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime. Visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą nekeisti SB „(duomenys neskelbtini)“ plano ir palikti praėjimą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), o šiuos sklypus formuojant, trūkstamą sklypų plotą kompensuoti laisva paupio teritorija (73-74 b. l.). Tai reiškia, kad tarp SB „(duomenys neskelbtini)“ ir sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų yra kilęs ginčas dėl naudojamų žemės sklypų ribų, todėl toks ginčas gali būti sprendžiamas teismine tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant civilinio pobūdžio ginčus dėl žemės sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad įgyvendinant šią teismo kompetenciją, kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita; sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos jų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo plotas (2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182, 2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-845, 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija). Byloje nagrinėjam ginčui spręsti taikomas Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. balandžio 8 d.) numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekantis matininkas T. M. privalėjo įvertinti, kad pagal ginčo žemės sklypo ir SB ,, (duomenys neskelbtini)” planų duomenis, J. L. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su SB ,, (duomenys neskelbtini)” žeme - šiaurėje su bendro naudojimo 8 m pločio pravažiavimu, o vakaruose – su praėjimo taku, kurio egzistavimą vietovėje bei pažymėjimą teritorijų planavimo dokumente pareiškėja ginčija. Byloje nustatyta, kad matininkas T. M. ginčo žemės sklypo ribas vietoje paženklino ir parodė 2015 m. vasario 19 d. (25-26 b. l.). T. M. parengtoje ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys patvirtina, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į nurodytą ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą ir parodymą nebuvo kviestas (35-39 b. l.). Matininko T. M. prašymas suderinti jo parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, kuriame neliko pažymėto SB „(duomenys neskelbtini)“ plane esančio praėjimo tako, šios bendrijos valdybai buvo parengtas 2015 m. balandžio 15 d. (42-43, 45-46, 49 b. l.). Dėl iškilusių ginčų SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas V. G. nederino T. M. parengto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino kaip liudytojas apklausiamas T. M..

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas buvo parengtas, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas. Dėl šios priežasties, NŽT Panevėžio skyrius, matininko T. M. parengtos ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo metu nustatęs nurodytą pažeidimą, turėjo pagrindą nederinti žemės sklypo plano ir netvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų, t. y. neatlikti jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų veiksmų.

Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs juos patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nederino matininko T. M. parengtos J. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano ir netvirtino žemės sklypo kadastro duomenų. Dėl šios priežasties pareiškėjos J. L. skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L. atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė