Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. D., UAB „GEO LINK“, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja J. M. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr.40SS-(14.40.45)-21 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria konstatuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr.132) , ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr.65), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams ir neteisingas šių žemės sklypų planų sudarymas UAB ,,GEO LINK“ (toliau – ir Bendrovė) parengtose žemės sklypų kadastro duomenų bylose; 2) įpareigoti Tarnybos Molėtų skyrių priimti sprendimą patvirtinti Bendrovės nustatytus minėtų žemės sklypų kadastro duomenis.

Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, jai nuosavybės teisėmis priklauso 0,60 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis su G. D. – 1,220 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus vykdant žemės reformą ir atkuriant pareiškėjai ir G. D. nuosavybės teises. Bendrovės matininkas, vykdydamas pareiškėjos užsakymą, 2013 m. balandžio 19 d. atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengė kadastro duomenų bylas ir 2013 m. liepos 8 d. jas pateikė Tarnybos Molėtų skyriui tikrinti. Tarnybos Molėtų skyrius ginčo žemės sklypų planų nederino ir kadastro duomenų nepatvirtino, Sprendimu nurodęs, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Bendrovė, rengdama ginčo žemės sklypų planus, laikėsi šių žemės sklypų preliminarių matavimų metu parengtų planų. J. M. tvirtino, kad Tarnybos Molėtų skyrius, spręsdamas dėl Sklypo Nr. 65 kadastro duomenų, be pagrindo pirmenybę teikė 1999 m. liepos 21 d. parengtam namų valdos planui, kuris, pareiškėjos vertinimu, tėra eskizinis dokumentas, o jame įbraižyta šio žemės sklypo konfigūracija neatitinka konfigūracijos, nustatytos žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Bendrovės parengtuose ginčo žemės sklypų planuose nurodytos sklypų ribos ir sklypų konfigūracija atitinka įbraižytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pareiškėja tvirtino, kad Tarnybos Molėtų skyrius nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Bendrovės kadastrinių matavimų metu nustatyti ginčo žemės sklypų plotai – 6 540 m² ir 12 363 m² – nėra mažesni už nurodytus nuosavybės teises nustatančiuose dokumentuose bei Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Bendrovės matininkas, atlikdamas Sklypo Nr.65 kadastrinius matavimus, privalėjo vadovautis 1999 m. liepos 21 d. parengtu namų valdos planu, kuriame nurodytos riboženklių vietos yra susietos su vietovėje esančiais gerai atpažįstamais elementais. Patikrinus pateiktą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, jog sklypo ribų linijos tarp 5 - 7 taškų neatitinka 1999 m. liepos 21 d. namų valdos plane ir 1999 m. liepos 22 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos žemės reformos skyriaus 1:1000 mastelio plane nurodytų ribų linijų ilgių (atitinkamai tarp taškų C, D, E ir 3, 4, 5). Tikrinant Sklypo Nr.132 kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, kad šio sklypo plane nurodyti sklypo ribų linijų ilgiai tarp 14, 15, 16 taškų neatitinka 2001 m. balandžio 7 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos žemės reformos skyriaus parengtame 1:1000 mastelio plane nurodytų ribų linijų ilgių tarp 3, 4, 5 taškų. Be to, Bendrovės parengtame plane šio sklypo riba tarp 15-16 taškų sutrumpėjo 10,25 m, o tarp 14-15 taškų - 6,85 m. Tarnybos Molėtų skyrius darė išvadą, kad taip buvo nesilaikyta Nuostatų 11 punkto reikalavimų. Atsakovas, nurodęs, jog Bendrovės parengto Sklypo Nr.65 plano nėra pasirašiusi jo bendraturtė G. D., ir tai, jog Bendrovės kadastro duomenų byloje nepateikta duomenų apie G. D. parengtą sprendimą ir jo motyvus atsakant į jos pretenzijas, darė išvadą, kad nebuvo laikytasi Taisyklių 53.6.5 punkto ir Nuostatų 32.1.1.5 punkto reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodžiusi, kad Tarnybos Molėtų skyriaus išvados apie Bendrovės atliktų ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams yra pagrįstos. G. D. akcentavo, kad Bendrovė, atlikdama kadastrinius matavimus, pakeitė ginčo žemės sklypų ribas. Šie pasikeitimai ypač matomi Sklypo Nr.65 ribų 3-5-6-7-8 taškuose. G. D. teigimu, taip įvyko dėl to, jog Bendrovė nesivadovavo 1999 m. liepos 21 d. namų valdos planu ir jo pagrindu parengtu 1999 m. liepos 22 d. žemės sklypo planu, kitais teritorijų planavimo dokumentais, ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko taip, kaip to pageidavo pareiškėja. G. D. tvirtino, kad tokiu būdu pareiškėja turi tikslą padidinti savo žemės Sklypo Nr.132 plotą besiribojančio su juo Sklypo Nr.65 ploto sąskaita.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 65, 841.1.1 punktais, Taisyklių 22 punktu ir darė išvadą, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymas ar pakeitimas privalo būti patvirtinamas Tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimu, kurį priimant yra patikrinamas atliktų kadastrinių matavimų teisingumas ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nurodyto viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriame išreikšta valia patvirtinti nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis arba atsisakyti juos patvirtinti, yra priimamas vykdant viešojo administravimo funkcijas žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo srityje ir yra administracinis aktas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Tarnybos Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. raštas Nr. 40SS-(14.40.45.)-21 „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų“, kuriame šis viešojo administravimo subjektas suformulavo sprendimą, jog žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planai nebuvo suderinti, kadangi jų kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nuostatų 21 ir 32.1.5 punktais bei Taisyklių 11 ir 53.6.5 punktais, o kadastrinių matavimų bylų patikrinimų aktuose Nr. 40KAM-61598 ir Nr. 40KAM-6195 nurodytos pastabos teisėtos bei pagrįstos, yra individualus administracinis aktas. Teismas nepagrįstais pripažino trečiojo suinteresuoto asmens G. D. atstovo teiginius, kad Tarnybos Molėtų skyriaus Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog J. M. ir G. D. nuosavybės teises nustatantys sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bei Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys būtų nuginčyti ar pakeisti, nenustatyta. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, susiklostančių atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, srityje.

Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 6.2 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014, atsižvelgė į teismo posėdyje liudytojais apklaustų matininkų, skirtingu laiku atlikusių ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, parodymus ir darė išvadą, kad pareiškėja siekė, jog kadastrinių matavimų metu būtų nustatytos naujos žemės sklypų ribos, o ne patikslinti žemės sklypų plotų duomenys. Išanalizavęs byloje nustatytus duomenis, sugretinęs žemės reformos metu parengtų bei kadastro žemėlapyje pažymėtų ir Bendrovės parengtų žemės sklypų ribas, teismas sprendė, kad Tarnybos Molėtų skyrius 2013 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylų patikrinimo aktuose Nr. 40KAM-77278 ir Nr. 40KAM-77352 pagrįstai nurodė, jog kadastrinių matavimų metu buvo pakeistos žemės sklypų konfigūracijos bei sklypų ribos: riba tarp 16(5) ir 15 (6) taškų sutrumpėjo 10,25 m (82,00 m – 71,75 m), o tarp 15(6) ir 14 (7) taškų – 6,85 m (65,50 m -58,65 m). Teismas darė išvadą, kad Bendrovė, atlikdama Sklypų Nr.65 ir Nr.132 kadastrinius matavimus, pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles, draudžiančias atliekant kadastrinius matavimus keisti nustatytas sklypų ribas ir leidžiančias tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis.

Išanalizavęs pareiškėjos skunde, trečiojo suinteresuoto asmens G. D. atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, teismo posėdžiuose šių proceso dalyvių ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, J. M. ir J. D. pateiktą foto medžiagą, liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad tarp J. M. ir G. D. yra kilęs ginčas dėl bendros ginčo žemės sklypų ribos. G. D. 2013 m. balandžio 23 d. pareiškimu Bendrovei pranešė, kad ji nesutinka, jog pagal šios bendrovės atliekamus kadastrinius matavimus rengiamuose žemės sklypų planuose būtų pakeisti taškai, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 1999 m. liepos 21 d. patvirtintame namų valdos plane pažymėti raidėmis C ir D. Dėl šios priežasties G. D. nepasirašė Bendrovės 2013 m. balandžio 19 d. parengtų žemės sklypų paženklinimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 bei žemės sklypų planų. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. M. nesutiko su G. D. užsakymu UAB „Aristoma“ ir A. B. tyrinėjimų įmonės 2010 m. – 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis ir nepasirašė jų metu parengtų dokumentų.

Teismas vadovavosi Nuostatų 32.1.8 punktu, Taisyklių 53.6.5 punktu, nustatė, kad G. D. Bendrovės parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano nepasirašė. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytojas M. Z. pripažino, jog Sklypo Nr.65 plane servitutas ,,S-1780 m2 “ pažymėtas per klaidą, ši sklypo teritorijos dalis turėtų būti nurodyta kaip vandens telkinio apsaugos juosta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiam žemės sklypui servitutų nėra nustatyta. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos Molėtų skyriaus specialisto išvada yra pagrįsta.

Teismas vadovavosi Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktais, nustatė, kad Bendrovė G. D. pakvietė į Sklypo Nr.132 ribų ženklinimą, vykusį 2013 m. balandžio 19 d., 11.00 val. Pastaroji po ženklinimo 2013 m. balandžio 23 d. pateikė pastabas dėl žemės sklypų ribų ir nesutikimą su atliktu ribų paženklinimu. Teismas nurodė, kad byloje duomenų apie Nuostatų 32.1.1.5 punkte nurodytą kadastrinių matavimų vykdytojo motyvuotą sprendimą ir jo pateikimą G. D. nėra pateikta. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 40KAM-77352 nurodyta išvada, jog byloje nėra duomenų apie G. D., gretimo sklypo bendraturtės, pateiktų pastabų išnagrinėjimo rezultatus ir pateiktą informaciją apie priimtą sprendimą ir jo motyvus, yra pagrįsta.

Teismas konstatavo, kad Tarnybos Molėtų skyrius, remdamasis kadastrinių matavimų bylų patikrinimų metu nustatytais duomenimis, užfiksuotais aktuose Nr. 40KAM-61598, Nr. 40KAM-61595, Nr. 40KAM-77278 ir Nr. 40KAM-77352, pagrįstai nederino Bendrovės parengtų žemės sklypų planų ir netvirtino žemės sklypo kadastro duomenų, todėl pareiškėjos skundo reikalavimus laikė nepagrįstais ir atmetė.

III.

Pareiškėja J. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-21 dalį, kuria konstatuotas ginčo žemės sklypų ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams ir neteisingas ginčo žemės sklypų planų sudarymas Bendrovės parengtose ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylose bei įpareigoti Tarnybos Molėtų skyrių priimti sprendimą patvirtinti Bendrovės nustatytus ginčo žemės sklypų kadastro duomenis per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja remiasi Taisyklių 11 punktu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, pažymi, kad iš kadastrinių matavimų bylų medžiagos matyti, jog, atlikdama kadastrinius matavimus, Bendrovė vadovavosi Taisyklių 11 punktu ir parengtose kadastro duomenų bylose ginčo žemės sklypų konfigūraciją nustatė laikydamasi preliminaraus ginčo žemės sklypų, t. y., žemės reformos žemėtvarkos projektų, sprendinių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog Bendrovės parengtuose planuose nustatyta ginčo žemės sklypų konfigūracija yra artimesnė preliminariems ginčo žemės sklypų planams, o ne Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 1999 m. liepos 21 d. parengtam Namų valdos planui, bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas A. B.. Pareiškėja pabrėžia, kad jokių kitų galiojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų, kaip jie apibrėžiami Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje ir 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ginčo žemės sklypus apimančiai teritorijai niekada nebuvo parengta. Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo preliminariais ginčo žemės sklypų sprendiniais. Pareiškėja nurodo, kad, nors Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 1999 m. liepos 21 d. parengtame Namų valdos plane nurodyti 1,220 ha ploto žemės Sklypo Nr.65 linijų tarp riboženklių ilgiai ir atitinka preliminariame šio žemės sklypo plane pavaizduotų linijų ilgius, tačiau namų valdos plane pažymėta šio žemės sklypo ribų konfigūracija iš esmės neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytos konfigūracijos. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas netinkamai įvertino preliminaraus žemės sklypo Nr.65 plano sprendinius ir nukrypo nuo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyto žemės reformos žemėtvarkos projektų teisinės galios teisinio reglamentavimo. Pareiškėjos teigimu, teismas ginčijamu sprendimu pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normas, taip pat ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą administraciniame procese, nes, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo VĮ „Registrų centras“ saugomais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis apie ginčo žemės sklypų ribų konfigūraciją. Pareiškėja vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 3 straipsnio 4 dalimi ir daro išvadą, kad, remiantis VĮ „Registrų centras“ saugomais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis apie ginčo žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir jų pagrindu nustatoma ribų konfigūracija, akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta ribos tarp ginčo žemės sklypų konfigūracija atitinka Bendrovės parengtose ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylose nurodytą konfigūraciją. Pareiškėja daro išvadą, kad neteisėta atsakovo ginčijamo akto dalis dėl ginčo žemės sklypų ribų neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir neteisingo ginčo žemės sklypų planų sudarymo Bendrovės parengtose ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylose turėjo būti panaikinta teismo tvarka. Panaikinus neteisėtą atsakovo priimto ginčijamo akto dalį, pareiškėjos manymu, atsakovas turėjo būti įpareigotas priimti sprendimą patvirtinti Bendrovės nustatytus ginčo žemės sklypų kadastro duomenis. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodomais ginčo žemės sklypų plotų dydžiais, todėl pažeidė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą administraciniame procese. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po kadastrinių matavimų atlikimo Bendrovės parengtuose planuose nustatyti ginčo žemės sklypų plotai nėra mažesni negu jie nurodomi savininkų nuosavybės registravimo duomenyse, fiksuojamuose Nekilnojamojo turto registre, ir preliminariuose teritorijų planavimo dokumentuose. Pareiškėja daro išvadą, kad atsakovas, tikrindamas kadastrinių matavimų bylas, turėjo sistemiškai įvertinti faktą, kad ginčo žemės sklypams suteikus preliminariuose žemės sklypų planuose nustatytą konfigūraciją, buvo gautas labai artimas preliminariuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytam ginčo žemės sklypų plotui, tačiau atsakovas neatliko preliminarių dokumentų vertinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

G. D. nurodo, kad, atliekant 1,220 ha ploto žemės Sklypo Nr.65 matavimus, dokumentai pagal Taisyklių 11 punktą yra 1999 m. liepos 21 d. parengtas ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patvirtintas Namų valdos planas bei jo pagrindu ir vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika 1999 m. liepos 22 d. parengtas minėto žemės sklypo planas. Aplinkybę, kad 1999 m. liepos 21 d. Namų valdos planas buvo rengiamas būtent žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procese, patvirtino tiek atsakovas, tiek Molėtų rajono savivaldybės administracija, taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai. G. D. nurodo, kad 1999 m. liepos 22 d. žemės Sklypo Nr.65 planas buvo rengiamas po 1999 m. liepos 21 dienos. Namų valdos plano ir buvo rengiamas pastarojo pagrindu, todėl bet kurie netikslumai turėtų būti vertinami kaip neatitinkantys pradinio dokumento. G. D. pažymi, kad vizualiai šiek tiek kitokia Sklypo Nr.65 konfigūracija 1999 m. liepos 22 d. šio žemės sklypo plane galėjo atsirasti tik dėl to, kad šis planas yra ženkliai didesnio mastelio, be to, šiame plane sklypo ribos įbrėžtos ranka, o ne techninėmis priemonėmis, todėl keičiant mastelį iš 1:1000 į 1:10000 ir tą darant rankiniu būdu, išlaikyti idealų tikslumą nėra įmanoma. G. D. atkreipia dėmesį, kad 1999 m. liepos 2 d. namų valdos plane yra labai smulkmeniškai sužymėti visi sklypo ribų posūkių taškų pririšimai prie nekintamų objektų, o Sklypo Nr.65 plane nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikslią sklypo vietą bei konfigūraciją. Tai yra tik preliminarus, t. y., netikslus ir koreguotinas planas, todėl atliekant kadastrinius matavimus remtis vien tik juo ir ignoruoti visą kitą geodezinę ir topografinę medžiagą nėra jokio pagrindo. G. D. nuomone, atliekant kadastrinius matavimus nėra teisinio pagrindo nesivadovauti 1999 m. liepos 21 d. Namų valdos planu ar teigti, kad jo pagrindu parengtas 1999 m. liepos 22 d. žemės sklypo planas jo neatitinka. Esminiai šių planų duomenys – sklypo ribų ilgiai tarp posūkio taškų atitinka, sklypo konfigūracija abiejuose planuose atžymėta vienodai, todėl jokių esminių prieštaravimų tarp šių planų nėra. G. D. atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nėra nurodyta, jog teismas nesivadovauja Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Žemės sklypo konfigūracija nėra vienintelis rodiklis sąlygojantis tikslių kadastrinių duomenų nustatymą, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus būtina vadovautis visa esama geodezine ir topografine medžiaga, kurios visuma pareiškėjos dėstomų teiginių nepatvirtina. G. D. pažymi, kad tarp savininkių yra nesutarimas dėl žemės sklypų ribos, kuris turi būti išspręstas bendru sutarimu arba atskiroje civilinėje byloje. G. D. teigimu, ši aplinkybė nesudaro jokių prielaidų apeliaciniame skunde suformuluotam prašymui tenkinti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus ir atstatydamas riboženklius, turėjo vadovautis Sklypo Nr.65 1999 m. liepos 21 d. parengtu planu, kuriame riboženklių vietos yra išmatuotos nurodant atstumus nuo gerai atpažįstamų situacijos elementų. Atsakovas pažymi, kad Sklypo Nr.65 kadastro duomenų byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad vykdytojas raštu informavo Molėtų skyrių, kad minėto žemės sklypo ploto skirtumas yra didesnis negu maksimali leistina (ribinė) paklaida, ir (arba) žemės sklypo ribos neatitinka suformuotų žemės sklypo ribų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bendrovės matininkas teismo posėdyje pripažino ir patvirtino, kad atliekant kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypų ribos buvo pakeistos. Atsakovas remiasi Taisyklių 53.6.5 punktu, pažymi, kad pateiktame tikrinimui Molėtų skyriui Sklypo Nr.65 plane nustatyta, jog žemės sklypo bendrasavininkė G. D. nebuvo pasirašiusi, apie tai raštiškai išdėstyta 2013 m. liepos 24 d. tikrinimo akte Nr. 40KAM-61595 ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. tikrinimo akte Nr. 40KAM-77278. Atsakovas pabrėžia, kad žemės sklypo planas galėjo būti suderintas tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui. Atsakovas remiasi Nuostatų 32.1.1.5, nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. matininkas Molėtų skyriui pateikė pakartotinai patikrinti ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, tačiau buvo nustatyta, kad matininkas neištaisė 2013 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. 40KAM-61595 ir 2013 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr. 40KAM-61598 nurodytų trūkumų, todėl žemės sklypai nebuvo suderinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Molėtų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 40SS-(14.40.45)-21 toje dalyje, kurioje konstatuotas ginčo žemės sklypų ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams, tačiau kitų faktų ir pastabų neginčija ir teismo neprašo panaikinti, todėl atsakovas daro išvadą, kad su kitais neatitikimais, nurodytais ginčo žemės sklypų kadastro bylų patikrinimo aktuose 2013 m. liepos 24 d. Nr. 40KAM-61595, 2013 m. liepos 23 d. Nr. 40KAM-61598, 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 40KAM-77278 ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 40KAM-77352, pareiškėja sutinka, todėl paneigiama prielaida, jog teismui patenkinus pareiškėjos skundą būtų galimybė patvirtinti ginčo žemės sklypų matavimų bylas. Atsakovas pažymi, kad į Molėtų skyrių turi kreiptis matininkas dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo ir kadastro duomenų bylos ištaisymo, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Bendrovės nustatytus ginčo žemės sklypų duomenis yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo patvirtinti tiksliaisiais kadastriniais matavimais nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas, kurio pozicijos pagrįstumą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, savo sprendimą grindė tuo, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos ginčo žemės sklypų ribos, jos nebeatitiko sklypų ribų, užfiksuotų teritorinio planavimo dokumentuose; vieno iš ginčo žemės sklypų kadastro duomenys nesuderinti su sklypo bendrasavininke ir jai tinkamai neatsakyta į pareikštas sklypo ženklinimo metu pastabas.

Apeliaciniame skunde išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika iš esmės dviem aspektais – nurodoma, kad teismas be pagrindo teikė pirmenybei vieniems žemės sklypų planams prieš kitus; be to, netinkamai įvertino nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010).

Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui 2000 metais atkuriant nuosavybės teises, ginčo žemės sklypų ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypų planuose. Taigi byloje buvo būtina nustatyti, kad atliekant kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų ribos nebuvo pakeistos.

Taisyklių 11 punktas mini, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Tarp proceso dalyvių iš esmės kilęs ginčas, kokiais minėtoje teisės normoje nurodytais dokumentais kadastrinių matavimų vykdytojas turėjo vadovautis. Apeliantė teigia tokiais dokumentais esant tik preliminarius žemės sklypų planus (b.l.21,22), trečiasis suinteresuotas asmuo bei atsakovas mano, jog buvo privalu vadovautis dar ir 1999 m. liepos 21 d. namų valdos planu. Atsižvelgdama į tai, kad ir namų valdos planai, ir preliminarūs žemės sklypų planai yra priskiriami prie Taisyklių 11 punkte minimų dokumentų, o juose užfiksuoti žemės sklypų duomenys – ribos, konfigūracija ir sklypų ribų išsidėstymas erdvėje buvo pažymėti vietovėje, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kadastrinių matavimų vykdytojas tinkamai nesilaikė Taisyklių 11 punkto reikalavimų. Kaip matyti, 1999 m. liepos 21 d. namų valdos plane užfiksuoti sklypo kraštinių ilgiai buvo pažymėti riboženkliais vietoje, šių riboženklių vietos plane buvo konkrečiai atžymėtos nuo nekintamų kraštovaizdžio elementų – statinių, egzistuojančių ir šiuo metu. Tie patys kraštinių ilgiai buvo pažymėti preliminariuose žemės sklypų planuose, o vėliau perkelti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę. Su tokiais kraštinių ilgiais 1999 metais sutiko ir žemės sklypo bendrasavininkės, pasirašydamos preliminarų žemės sklypo Nr.65 planą. Tuo tarpu pareiškėjos užsakymu Bendrovės 2013 metais parengti žemės sklypų planai suformuoja žemės sklypą su kitokiomis kraštinėmis nuo taško 1 iki taško 6, t.y. keičia žemės sklypo Nr.65 ribas jo šiaurės vakariniame kampe. Esant ginčui tarp žemės bendrasavininkių, apeliantės argumentai, kad Bendrovės suformuoto sklypo konfigūracija yra artimesnė žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtam sklypui, neturi teisinės reikšmės, nes žemės sklypo ribų keitimas būtų galimas tik šalių susitarimu arba civilinio proceso tvarka nustačius žemės sklypo ribas teisme.

Minėta, kad žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Tai reiškia, kad kadastriniai matavimai, tikslu nustatyti ir paženklinti žemės sklypo ribas, paprastai atliekami po to, kai yra parengiami žemės reformos žemėtvarkos schemos, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai.

Atskleidžiant aptariamų kadastrinių matavimų ir minėtų dokumentų sprendinių tarpusavio santykį, paminėtinas Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, be kita ko, nustatantis, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas šiam padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis minėta išvada.

Nuostatų 21 punkto antra įtrauka taip pat įtvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Kaip yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iš cituotų teisės akto nuostatų matyti, kad jose yra nustatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: (1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; (2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Po šios klaidos ištaisymo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant žemės sklypo ribų stabilumo principą (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013).

Objektyvių duomenų, kad žemės sklypo ploto dydis viršija maksimalią leistiną paklaidą arba kad faktinės žemės sklypo ribos neatitinka suformuotų žemės sklypo ribų ir apie tai buvo nustatyta tvarka informuotas atsakovas, byloje nėra pateikta. Bendrovė, rengdama kadastrinių matavimų bylas, nesinaudojo Nuostatų 21 punkte nustatyta procedūra dėl žemės sklypo ploto ar ribų patikslinimo.

Pažymėtina, kad apeliantės nurodomi ginčo žemės sklypų plotų dydžiai, užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse, remiasi preliminariais žemės sklypų planais, ir kaip jau minėta aukščiau, atlikus kadastrinius matavimus, gali būti koreguojami Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skirtingai nuo užfiksuotų žemės sklypų ribų. Todėl tai, kad pareiškėjos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypų plotai yra artimesni kadastro duomenų bazėje užfiksuotiems plotams nei nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu parengtu planu, nesudaro pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą tokius Bendrovės parengtus žemės sklypų planus suderinti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. buvo kviesta ir 2013 m. balandžio 19 d. dalyvavo sklypo Nr.132 ribų ženklinime, žemės sklypo plane pasirašyti atsisakė, be to, pareiškė savo rašytines pastabas, tačiau dėl šių pastabų kadastrinių matavimų vykdytojas jokio sprendimo nepriėmė. Tuo buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.5 punktas, o šis pažeidimas tapo pakankamu savarankišku pagrindu atsakovui netvirtinti Sklypo Nr.132 plano ir šio sklypo kadastrinių matavimų duomenų bylos.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasStasys GagysRičardas Piličiauskas