- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1808-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04336-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- I. M., Z. M., K. D.
- Ieškovas
- I. M., Z. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. M. ir Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjų I. M., Z. M. ir K. D. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 pagal ieškovų I. M. ir Z. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinę prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka 2017-01-25 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 pagal ieškovų I. M. ir Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. M. ir Z. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl aktų panaikinimo;
1.2. atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017, panaikinti 2016-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovų I. M. ir Z. M. ieškinį patenkinti;
1.3. sustabdyti 2017-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 ir 2016-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016.
2. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą teikiamas paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir teismui nusprendus dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu – nepriklausomo teismo eksperto V. Š. 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S išvados, kurios yra priešingos priimto teismo sprendime civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, padarytoms išvadoms. Taip pat svarbiu motyvu nurodo tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. K. D..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nebuvo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos matavimų teisėtumas, todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos atliktų matavimų teisingumo. Be to, pareiškėjai pakartotinai pateikia argumentus dėl pravažiavimo kelio tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalimumo, tačiau ginčas kilo dėl valstybinėje žemėje neteisėtai pastatyto statinio, o kelio klausimas visiškai neaktualus nagrinėtos bylos ribose ir niekaip negali daryti įtakos sprendimo dėl savavališkos statybos priėmimui ar pakeitimui. Teismai nagrinėdami bylą nesprendė dėl K. D. teisių ir pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
5. Teismas nurodė, kad į bylą su prašymu atnaujinti procesą pateiktu 2017-10-15 ekspertiniu aktu Nr. 108 S nepateikta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios negalėjo būti nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, neįrodyta aplinkybė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įtakos pareiškėjo K. D. teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais bei pagrindais, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjai I. M. ir Z. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
6. Nurodo, kad teismas nepagrįstai 2017 m. spalio 15 d. Ekspertinio akto Nr.108 S nelaikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir taip pareiškėjams buvo užkirstas kelias į teisingą bylos išnagrinėjimą. Byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neturint minėtų eksperto duomenų buvo išnagrinėta neteisingai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą, neatskleidė bylos esmės, todėl yra faktinė ir teisinė būtinybė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, o tai galima padaryti tik atnaujinus procesą ir atnaujintame procese įpareigojant pirmos instancijos teismą ištirti faktines aplinkybes ar tvora stovi privačioje apeliantų žemės valdoje, pasiūlant šalims atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribų patikslinimą pagal Eksperto nustatytas paklaidas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti procesą įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs, kad į bylą su prašymu atnaujinti procesą pateiktu 2017-10-15 ekspertiniu aktu Nr. 108 S nepateikta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios negalėjo būti nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Apeliantai savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad po pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimų priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu – buvo padarytos nepriklausomo teismo eksperto V. Š. 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S išvados. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjams nebuvo ar negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
10. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno iš čia paminėtų požymių, pareiškime nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad pareiškėjai dėl ekspertizės galėjo kreiptis kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Kadangi, pareiškėjai turėjo visas galimybes padaryti ekspertizę ir pateikti eksperto išvadą pateikti pirmosios instancijos teismui, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šiuo metu pareiškėjų nurodomos aplinkybės jiems negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Jeigu pareiškėjų prašymu ekspertizė būtų atlikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėjų nurodomos aplinkybės jau tada būtų žinomos. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pripažinti pareiškėjų aplinkybes naujai paaiškėjusiomis.
12. Pažymėtina, kad pareiškėjai tapačius klausimus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, dėl negalimumo suformuoti kelio valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jų žemės sklypu, kėlė ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, ir apeliaciniu skundu, tačiau nesugebėjo įrodyti jų pagrįstumo. Bet tik dėl to, kad pareiškėjai nesugebėjo pagrįsti ieškinio, ekspertizės akto išvados negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tai – nauji įrodymai, kurie turėjo ir galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantai neįrodė, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
13. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus bei įrodinėjimą ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, neatskleidė bylos esmės, tai yra bylos iš esmės neišnagrinėjo. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Apeliantai neįvardija, kokias procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus bei įrodinėjimą, pažeidė teismas. Pažymėtina, jog eksperto aktas neįrodo, kad netinkamai įvertinti turimi įrodymai. Tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčui aktualius teisės aktus, byloje jos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį sprendimą panaikinti, nenustatė.
14. Atskiruoju skundu keliami fakto klausimai, kurie jau buvo išnagrinėti, dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje jie nenagrinėtini kaip neturintys jokios įtakos šio klausimo išsprendimui.
15. Tiek Lietuvos tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95) ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2007). Šiuo atveju pareiškėjai neįrodė, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių klaidų ar kad yra svarbios bei įtikinančios aplinkybės bylos atnaujinimui.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pagrįstai buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.