- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 2-462-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-52-3-04336-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- I. M., Z. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, dalyvaujant ieškovų atstovams adv. Anatolijui Vilkui ir adv. D. K. Žalėnaitei, atsakovo atstovei Aušrai Juknevičienei, trečiojo asmens atstovui Leonui Laimonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. ir Z. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. M. ir Z. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 31 - 35), prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-14 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151014-00139 (toliau – ir Aktas, ir Savavališkos statybos aktas), 2015-10-14 privalomąjį nurodymą (toliau – Privalomasis nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151014-00141, jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 44-1849-5728, kadastrinis Nr. 4184/0300:664.
Ieškinyje nurodė, kad Savavališkos statybos aktas buvo surašytas jiems nedalyvaujant, neišsiaiškinus su jais faktinių aplinkybių vietoje ir net nenurodžius, kokioje sklypo dalyje yra savavališkai pastatyta tvora, kokie tikslūs jos parametrai ir t.t. Atsakovo pareigūnas, surašęs skundžiamus aktus, tik formaliai rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus parengtu, žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje ir kuris buvo parengtas jiems nedalyvaujant ir be jų žinios. Akcentavo, kad byloje negali būti vertinamas kaip įrodymas ir Nacionalinės žemės tarnybos parengta žemės sklypo matavimų schema, kadangi ji neatitinka tikrovės ir prieštarauja rašytiniams įrodymams, t.y. jų namų valdos, kadastrinis Nr. 4184/0300:664, esančios (duomenys neskelbtini), Sudervė, Vilniaus r., žemės sklypo suformavimo dokumentams. Iš 2009-04-29 sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal J. M. parengtą 2708 kv.m. šio žemės sklypo planą, patvirtintą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, aiškiai matyti, kad jų žemės sklypo ribose yra ta pati tvora ant betoninio pamato. T. A. nurodytas neva pažeidimų padarymo laikas – 2011-06-07 akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Ši tvora ant betoninio pamato ir metalinių stulpelių yra pastatyta dar 1999 m. Teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-12-11 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti laikomas įrodinėjimo priemone šioje byloje, nes prieštarauja žemės sklypo planui, kuris yra žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio neatskiriama dalis. Akcentavo, kad nenuginčijus žemės sklypo ribų teisinės registracijos, pati Nacionalinė žemės tarnyba savo raštais neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų ir plotų bei tuo pagrindu pripažinti statinį – tvorą, savavališka statyba. Be to, trečiasis asmuo nepateikia jokių įrodymų, kurie tvirtintų apie kelio, esančio šalia jų sklypo, egzistavimą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiamą į proporcingumo principą. Dar kartą akcentavo, kad vien rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tvora užfiksuota žemės sklypo plane jau 2008-09-04; tuo tarpu ši tvora buvo pastatyta dar 1999 m. priduodant pastatus naudoti.
Atsiliepimas
Atsakovas - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (b. l. 56 - 58) su ieškiniu nesutinka; prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4184/0300:664, patikrinimą bei jam (atsakovui) pateikė informaciją, jog greta šio sklypo yra tvora aptvertas valstybinės žemės plotas. Inspekcija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo aktu, kuriame nustatytas valstybinės žemės užėmimas, patikrino tvoros minėtame žemės sklype statybos teisėtumą. Nustatyta, kad ieškovų atitinkama tvoros dalis yra valstybinėje žemėje; ieškovai nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo dėl tvoros statybos valstybinėje žemėje. Tad buvo surašytas Savavališkos statybos aktas bei Privalomasis nurodymas, kuriuo pareikalauta iš atsakovės I. M. savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2016-04-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), Sudervės k., Vilniaus r. Pažymėjo, kad dalis tvoros, kurią pastatė ieškovai, yra už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, tad šiuo atveju tvoros statybos metai nedaro įtakos savavališkos statybos fakto konstatavimui. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos pateikti matavimų duomenys yra oficialūs dokumentai, tad atsakovas privalo jais vadovautis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2016-02-05 nutartimi (b.l. 67) paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovai I. M. ir Z. M. pateikė teismui dubliką (b.l. 72 - 76), kuriame prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo atsiliepimo argumentus atmesti.
Atsiliepimas
Dublike nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime iš viso nepasisakė dėl jų ieškinio dalyko ir pagrindo; netinkamai taiko (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatą. Akcentavo, kad atsakovas tiek surašydamas neteisėtus aktus, tiek teikdamas atsiliepimą į jų ieškinį privalėjo remtis jų namų valdos, kadastrinis Nr. 4185/0300:664, žemės sklypo suformavimo dokumentais. Teigė, kad jau iš 2008 m. rugsėjo mėnesio parengto kadastrinių matavimų sklypo plano aiškiai matyti, jog namų valdos ribose yra 1,55 m aukščio metalinių stulpelių tvora ant betoninio pamato. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus konstatavime, jog pateiktoje žemės sklypo matavimų schemoje, neva vakarinėje sklypo pusėje, tvora nesutampa su kadastriniais matavimais nuo 38 iki 20 cm, viso susidarant 20 kv.m. viršpločiui, tarnyba pati sau prieštarauja, nes būtent ji 2009-03-17 patvirtino šio sklypo kadastrinius matavimus, kurių plane aiškiai pažymėta ta tvora, kurios statybos metai neteisingai nurodyti atsakovo surašytame Akte. Akcentavo, kad atsakovas, surašydamas ginčijamus aktus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Atsakovas privalėjo Nacionalinei žemės tarnybai išaiškinti teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypo ribų ir nutraukti administracinę procedūrą. Nurodė, kad nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys dėl būtinumo turėti rašytinį sutikimą. Taip pat nurodė kitus motyvus, kurie iš esmės išdėstyti ieškinyje.
Atsakovas pateikė tripliką (b.l. 79 - 80), kuriame nesutinka su dublike pateiktais argumentais ir prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Triplike nurodė, kad ieškovų į bylą pateiktas žemės sklypo planas negali būti identifikuotas kaip namų valdos, kadastrinis Nr. 4184/0300:664, žemės sklypo suformavimo dokumentas; spaudas, kuris galimai žymi tam tikrą informaciją, yra visiškai neįskaitomas; ant pateiktos dokumento kopijos nenurodytas joks identifikacinis numeris. Tad šiuo planu negali būti remiamasi. Į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašas – pažymėjimas neįrodo tvoros buvimo ieškovų žemės sklypo ribose, kadangi tvora neregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ieškovai, teigdami, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2009-04-29 patvirtino kadastrinius matavimus, turi įrodyti šį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai ieškinį pilnai palaikė. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti procesiniuose dokumentuose. Akcentavo, kad ieškovų sklypo ribos nėra nuginčytos, tad priimti ginčijami aktai yra neteisėti. Be to, šiuo atveju turi būti taikomas 1 metų senaties terminas tokio pobūdžio klausimams kelti. Turi būti laikomasi proporcingumo pricipo, nes ieškovai į tvoros pastatymą yra nemažai investavę. A. S. statybos aktas negali sukelti jokių teisinių pasekmių; šiuo dokumentu negalima remtis. Nei šis aktas, nei Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų. Teigė, kad sklypo ribos neatitikimas yra paklaidos, kuri sklypui iki 30 arų gali būti iki 1 aro, ribose.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Papildomai nei procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ieškovai dalyvavo 2014 m. surašant patikrinimo aktą. Valstybinės žemės užėmimui neturėtų būti taikomi jokie terminai. Nagrinėjamu atveju esamas kelias nėra aktualus ieškovų padarytam pažeidimui. Į bylą pateikta pirma schema (b.l. 83) buvo sudaryta 2014 m. patikrinimo akto pagrindu. Vėliau kita schema (b.l. 84) buvo sudaryta tvoros ilgio patikslinimui. Ieškovai neneigia, kad jie patys pastatė ginčo tvorą; pažeidimo padarymo laikas yra 2011-06-07. Ieškovai dalį tvoros be atitinkamo sutikimo pastatė valstybinėje žemėje, tad jų statyba yra savavališka.
Šalies argumentai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2014 m. patikrinimo aktu konstatuota tam tikra faktinė situacija. Ieškovų naudojamo ginčo sklypo faktinė situacija (riba) buvo sulyginta su sklypo ribomis vieningoje koordinačių sistemoje ir registruotomis kadastro žemėlapyje bei nustatyti neatitikimai. Būtent ieškovų įregistruotoms sklypo riboms ir buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas. Nurodė, kad atsakovų investicijos į ginčo tvorą šio ginčo išsprendimui neturi jokios reikšmės. Akcentavo, kad matavimų schema (b.l. 83) yra žemės naudojimo patikrinimo akto priedas. Data, esanti ant patikrinimo akto ir matavimų schemos, skiriasi todėl, kad tarnautojai atlikę žemės matavimo su prietaisas darbus, skyriuje gautus duomenis perkelia į programą, kurioje taip pat yra gaunami duomenys iš kadastro, ir juos sugretina su kadastro duomenimis; to padaryti vietoje nėra techninių galimybių. Pažymėjo, kad ieškovai 2014 m. buvo kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl savavališkos statybos įteisinimo, jiems buvo atsakyta 2014-03-19 raštu; minėtas raštas pateiktas į bylą. Tad ši aplinkybė iš esmės įrodo, kad patys ieškovai pripažįsta, jog atitinkama tvoros dalis yra už jų sklypo ribos. Ieškovai patys yra nurodę, kad tvora yra pakeista, jam taip sakė liudytojas. Teigia, kad realiai tvora buvo pakeista po 2009 m. Akcentavo, kad ieškovų pažeidimui užfiksuoti nėra būtina, jog gretima esatis valstybės žemės sklypas būtų suformuotas. Nurodė, kad ieškovai aktus yra gavę, nes tai matyti iš jų žemėtvarkai rašytų raštų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1. Byloje nustatyta, kad 0.2708 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Sudervės k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-1849-5728, kadastrinis Nr. 4184/0300:664 Sudervės k.v., nuo 2009-06-11 bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams Z. M. ir I. M.; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geonetas“; šiame sklype yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4198-9017-5013, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4198-9017-5024, garažas, unikalus Nr. 4198-9017-5035, viralinė, unikalus Nr. 4198-9017-5046, ir kiemo statiniai, unikalus Nr. 4198-9017-5057 (b.l. 38 - 40).
2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-24 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-246 (toliau – ir Žemės naudojimo patikrinimo aktas) (b.l. 81 - 82), kuriuo be kita ko buvo patikrintas ieškovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4184/0300:664, t.y. ar šis sklypas naudojamas vietovėje pagal ribas įregistruotas VĮ Registrų centre. Minėtame akte nurodyta, kad: „Pamatuotas žemės sklypo, kadastro Nr. 4184/0300:664, naudojimas vietovėje pagal esančias tvoras. Matavimo rezultatus žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0300:664, pateiksime savininkams Vilniaus rajono skyriaus raštu“. Surašant šį aktą dalyvavo abu ieškovai – I. M. ir Z. M.; jie akte pažymėjo, kad tvora statyta apie 1993 metus, ar vėliau. Prie šio akto, 2014-05-02 buvo surašyta matavimų schema (b.l. 83), kurioje atsispindi ieškovų sklypo ribos ir tvora užimtas valstybinės žemės sklypo plotas (iš viso 19 m²).
Šią matavimų schemą surašęs tuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas A. O., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad tokia praktika yra įprastinė, t.y. visų pirma atliekamas žemės naudojimo patikrinimas, surašomas patikrinimo aktas, o tada grįžus į skyrių, keletos dienų bėgyje, yra surašoma matavimų schema, kuri išsiunčiama, kartu su aktu, žemės savininkams (naudotojams); matavimų schemą parengti vietoje nėra techninių galimybių, be to, matavimo rezultatus būtina sulyginti su sklypo ribomis, registruotomis VĮ Registrų centre.
Šią aplinkybę teismo posėdžio metu iš esmės nurodė ir trečiojo asmens atstovas.
Taigi, laikytina, kad ši matavimų schema yra sudedamoji 2014-04-24 surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto dalis.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovams apie užimtą valstybinę žemę, kuri apribota tvora, buvo žinoma ir anksčiau; tai matyti iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštų, kurie be kita ko tvirtina, kad Vilniaus rajono skyrius tiesiogiai kreipėsi į ieškovus, jog šie geranoriškai atlaisvintų užimtos valstybinės žemės sklypo plotą (b.l. 47 – 48, 113 - 115). Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. O..
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus tarnautojas 2015-10-14 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151014-00139 (b.l. 43 - 44), kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą: kad metalinių stulpelių ir metalo virbų tvora, apie 49,20 m. ilgio ir apie 1,55 m. aukščio, ant betoninio pamato, esanti adresu Jaunimo g. 5, Sudervėje, Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4184/0300:664, pastatyta savavališkai, t.y. ant valstybinės žemės. Šiame dokumente nurodyta, kad pažeisti LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 28 dalies reikalavimai. Taip pat nurodyta, kad pažeidimų padarymo laikas 2011-06-07.
Tą pačią dieną, t.y. 2015-10-14, skyriaus vedėjas surašė ir privalomąjį nurodymą Nr. PRNI-00-151014-00141 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ (b.l. 45), kuriuo pareikalavo iš statytojo – ieškovės I. M. ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2015-10-14 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą metalo tvorą su betoniniu pamatu, esančią adresu Jaunimo g. 5, Sudervė, Vilniaus r.
Šie dokumentai ieškovei I. M. asmeniškai įteikti 2015-10-19 (b.l. 63).
Taip pat pažymėtina, kad minėti aktai buvo priimti Žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu.
4. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovai prašo panaikinti Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą.
5. Visų pirma pasisakytina dėl ginčijamo Savavališkos statybos akto, jo teisinės reikšmės ir būtinumo jį ginčyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, kitaip tariant, kai byloje keliamas klausimas tik dėl paties savavališkos statybos fakto, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų (žr., pvz., administracinė byla A525-511/2010; A556-483/2010; AS146-669/2009; A14-261/2007; ir kt.).
Nors ieškovų I. M. ir Z. M. reikalavimai nagrinėjami civiline tvarka bendros kompetencijos teisme, tačiau minėti išaiškinimai iš dalies yra aktualūs. Šioje byloje taip pat yra keliamas klausimas dėl paties savavališkos statybos fakto, kuris užfiksuotas minėtame Akte. Savavališkos statybos fakto aplinkybė laikytina ne ieškinio dalyku, bet ieškinio pagrindu; ši aplinkybė reikšminga vertinant ginčijamo Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, nagrinėjamoje byloje negali būti ginčijamas Aktas, kuriame nustatytas savavališkos statybos faktas, nes šis Aktas nesukelia ieškovams jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Iš esmės tai pripažįsta ir patys ieškovai, jų atstovai, kurie teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad Savavališkos statybos aktas negali jiems sukelti jokių teisinių pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje ieškovo reikalavimą dėl Akto panaikinimo vertina kaip ieškinio pagrindą, bet ne kaip dalyką dėl ko turėtų būti pasisakyta rezoliucinėje dalyje. Būtent tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos bendros kompetencijos teismas, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-359-881/2016. Pastarasis teismas dar be kita ko pažymėjo, kad toks prašymas yra procesinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio dėl kurio turėjo būti sprendžiama sprendimo rezoliucinėje dalyje.
6. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad į bylą pateikti įrodymai (b.l. 59 – 62, 81 – 82, ir kt.), tame tarpe matavimų schemos (b.l. 83 - 84), akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovų dalis tvoros, esančios sklype, kurio kadastro Nr. 4184/0300:0664, patenka į valstybinę žemę, t.y. užima 19 m² valstybinės žemės.
Nepagrįstas ieškovų (jų atstovų) teiginys, kad minėtomis matavimų schemomis negalima vadovautis. Visų pirma, minėta, kad 2014-05-02 matavimų schema yra sudedamoji Žemės naudojimo patikrinimo akto dalis; 2015-06-02 sudaryta schema tikslu parodyti užimtos valstybinės žemės arba nelegalaus statinio – tvoros, jos dalies, kuri patenka ant valstybinės žemės, ilgį ir pan. Šias schemas parengė tuo metinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus tarnautojas A. O., kuris turi reikiamą išsilavinimą (yra baigęs VGTU Geodeziją ir kartografiją) bei patirties, reikalingos darbui su atitinkamais prietaisais. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuota, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi, minėtos schemos atitinka įrodymams ((duomenys neskelbtini) str.) keliamus reikalavimus, tad jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo.
Teismas siūlė ieškovams (jų atstovams) pateikti savo matavimų schemą, jeigu abejoja minėtuose schemose pateiktais duomenimis, tačiau ieškovai šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir į bylą nepateikė jokio kito savo varianto, kuris galėtų paneigti byloje esančiuose schemose užfiksuotus duomenis.
Kaip matyti iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-03-19 rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-2364 (b.l. 113 - 115), rašyto ieškovams ir jų atstovui, patys ieškovai iš esmės yra pripažinę, kad jie yra užėmę atitinkamą dalį valstybinės žemės; jie buvo pateikę prašymą leisti išsipirkti 20 m² užimtos valstybinės žemės, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.
Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia ieškovai (jų atstovai), tam, jog nustatyti valstybinės žemės užėmimo faktą, t.y. kad ieškovų tvora stovi valstybinėje žemėje, nėra būtinas valstybinės žemės sklypo suformavimas; užtenka tik pačių ieškovų sklypo posūkio taškų koordinačių, kurios registruotos VĮ Registrų centre. Sutiktina ir su atsakovo bei trečiojo asmens argumentais, kad nagrinėjamu atveju visiškai nėra svarbu, ar yra suformuotas kelias valstybinėje žemėje, ieškovų sklypo pietrytinėje dalyje, ar jo ten nėra.
7. Ieškovų pagrindinis argumentas yra tas, kad ginčo tvora, jos dalis, yra pažymėta jų sklypo plane, parengtame dar 2008-09-04 ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintame 2009-03-17, kuris buvo pridėtas prie 2009-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties; sklypo ribos registruotos kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, pasak ieškovų, nenuginčijus sklypo ribų teisinės registracijos, t.y. nekeliant ginčo dėl sklypo ribų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribų ir plotų bei tuo pagrindu pripažinti statinį – tvorą, savavališka statyba.
Tačiau teismas su tokiais ieškovų akivaizdžiai klaidinančiais samprotavimais negali sutikti.
Visų pirma, ginčo sklypo plane (b.l. 92 - 93) galimai pažymėtos tvoros buvimo vieta nėra identifikuojama, ji nėra atspindėta vieningoje koordinačių sistemoje (LKS - 94), ji nėra registruota VĮ Registrų centre.
Antra, sklypo ginčo vietoje galimos tvoros ir sklypo ribos linijos ne visiškai sutampa, jos prasikeičia, neaišku kuri linija yra tvoros, o kuri sklypo ribos.
Trečia, vien tai, kad sklypo plane galimai pažymėta tvora automatiškai nereiškia, jog ji vėliau atitinkamoje dalyje nebuvo perstatyta, taip neteisėtai užimant dalį valstybinės žemės. Juo labiau, kad ieškovų pozicija tuo klausimu yra labai nenuosekli. Žemės naudojimo patikrinimo akte ieškovai nurodė, kad tvora statyta apie 1993 metus ar vėliau; ieškinyje nurodyta, kad tvora pastatyta 1999 m.; teismo posėdžio metu ieškovė ir jų atstovai nurodė, kad tvoros dekoracija (ažūra) tarp stulpų buvo pakeista, betoninė dalis nebuvo keista. Antra vertus, net vizualiai lyginant ieškovų sklypo planą su atsakovo pateiktomis matavimų schemomis, matyti, kad šiuo metu ieškovo sklypo ginčo vietoje esanti tvora sudaro statesnį kampą, negu esantis ribų kampas ieškovų sklypo plane. Be to, net ir žvelgiant į byloje esančias ginčo tvoros, jos dalies, nuotraukas (b.l. 99 – 101, 107 - 108), akivaizdu, kad ji (tame tarpe betoninis pagrindas) yra statyta pakankamai neseniai; bet kokiu atveju tikrai ne 1999 m. ar juo labiau 1993 m. Dar daugiau, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. O. aiškiai parodė, kad 2014 m. atliekant ieškovams priklausančio ginčo sklypo naudojimo patikrinimą, sklypo savininkai (ieškovai) minėjo, jog visa tvora buvo perstatyta; be to, jis taip pat nurodė, kad tvora nėra sena, ji gali būti pastatyta po 2009 m. Taigi, nepaneigta galimybė, kad ginčo tvoros dalis po 2009-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo perstatyta, taip neteisėtai užimant dalį valstybinės žemės.
Ketvirta, akcentuotina, kad atsakovui nėra būtina ginčyti ieškovų sklypo ribas tam, jog galėtų nustatyti savavališkos statybos – tvoros, faktą. Atsakovas to ir nedaro. Atsakovas tik teigia, kad ieškovų pastatyta tvora, jos atitinkama dalis (19 m²), stovi už jų sklypo ribos (t.y. valstybinėje žemėje), kuri yra įregistruota VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Kitaip sakant, atsakovas, priešingai nei teigia ieškovai, nesiekia keisti ieškovų sklypo ribos ar ribų, kokiomis sklypas 2009 m. buvo įsigytas; atsakovas būtent remdamasis ieškovų oficialiomis sklypo ribomis ir nustatė, kad ginčo tvora, jos dalis (19 m²), yra už ieškovų sklypo ribos, t.y. valstybinėje žemėje. Atsakovas pateikė nenuginčytus įrodymus, kad ieškovų ginčo tvora, jos dalis, stovi valstybinėje žemėje. Tai be kita ko patvirtina, minėta, matavimų schemos, kurios yra parengtos toje pačioje koordinačių sistemoje (kuri beje naudojama ir šiuo metu), kaip ir ieškovų sklypo planas (LKS - 94).
Penkta, apskritai ieškovų argumentas yra nelogiškas, sukuriantis teisiškai negalimą situaciją. Ieškovai savo sklypo ribą beatodairiškai susieja su plane pažymėtina tvora, kuri dar gi net nėra registruota VĮ Registrų centre. Tad pagal tokią logiką išeitų, kad svarbiausias kriterijus nustatant sklypo ribą yra ne posūkio taškai vieningoje koordinačių sistemoje (LKS - 94), kurie registruoti VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, o kažkada sklypo plane pažymėta tvora, kuri realiai net nėra registruota VĮ Registrų centre ir neturi identifikuojančių koordinačių. Sekant tokia logika toliau, išeitų, kad šiuo metu ieškovų ginčo sklypo plotas jau yra ne 0.2708 ha ploto, koks buvo 2009-05-18 įsigyjant iš valstybės, bet 19 m² didesnis, nes sklypo vakarinės dalies riba yra ne ta, kuri registruota VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, bet ją žymi niekur neregistruota tvora, tačiau be koordinačių parodyta plane.
8. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu dar teigė, kad sklypo ribos neatitikimas yra paklaidos, kuri sklypui iki 30 arų gali būti iki 1 aro, ribose.
Tačiau teismas su tokiais samprotavimais irgi negali sutikti. Teismo nuomone, ieškovų atstovė sumaišė dvi skirtingas situacijas. Kai sklypas yra suformuotas preliminariais matavimais, tai vėliau atliekant šio sklypo tikslius (kadastrinius) matavimus, dėl naudojamų tikslių prietaisų natūraliai be kita ko gali skirtis sklypo plotas ir tokiu atveju teisės aktais yra numatyta leidžiama atitinkamo dydžio sklypo ploto paklaida. Tuo tarpu atliktiems kadastriniams matavimams vieningoje koordinačių sistemoje (LKS - 94), vėliau permatuojant sklypą, pvz., atstatant ribas, tikrinant sklypo naudojimą ir pan., galima tik minimali paties matavimo prietaiso paklaida.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. O., kuris yra darbo su geodeziniais matavimo prietaisais specialistas, turintis tam reikiamą išsilavinimą, preliminariai nurodė, kad matuoto prietaiso paklaida yra iki 5 cm., tad ginčo sklypo paklaida jį permatuojant galėtų būti iki 1 m². Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos liudytojo parodymus; neteikė jokių specialistų paaiškinimų, savo matavimų schemų, nors, minėta, teismas siūlė juos pateikti, neprašė skirti ekspertizės ir pan., nors tokią pareigą turėjo ((duomenys neskelbtini) str.). Pastebėtina, kad ieškovų atstovai teismo posėdžio metu (2016-05-17 teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:07 min.) buvo įsipareigoję duomenis dėl galimos paklaidos pateikti, tačiau jų taip ir nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, netikėti ar abejoti schemose užfiksuotais duomenimis, - nėra jokio pagrindo.
9. Dėl kitų ieškovų argumentų.
9.1. Ieškovai savo poziciją be kita ko grindžia Lietuvos A. T. 2015-03-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015, pateiktais išaiškinimais.
Tačiau ieškovų nurodomos bylos aplinkybės ir šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa, tad joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju. Lietuvos A. T. sprendė bylą dėl savavališkos statybos - tvoros, padarinių šalinimo, kai tvora buvo pastatyta pažeidėjo sklype (ant sklypų ribos). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovų ginčo tvora, jos atitinkama dalis, yra už jų sklypo ribos, t.y. pastatyta valstybinės žemės sklype.
9.2. Ieškovai (jų atstovai) taip pat nurodo, kad atsakovas ar kas nors kitas per vienerius metus nepareiškė pretenzijų į tvorą, tad rašytinis sutikimas valstybės nebėra būtinas.
Tačiau teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka. LR statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Taigi, įstatyme yra aiškiai nustatyta išimtis dėl statybos valstybinėje žemėje. Kita vertus, nors ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje pastaroji išimtis nėra aiškiai nurodyta, tačiau teismas pažymi, kad savavališkas (be teisėto pagrindo) valstybinės žemės užėmimas ir joje statybų atlikimas yra iš pricipo negalimas; jis niekaip negali būti pateisinamas pretenzijos nepareiškimu tam tikrą terminą. Tad atsakingoms valstybės institucijoms tokį faktą nustačius, t.y. savavališką statybą valstybinėje žemėje, jos padarinių šalinimui netaikomi jokie terminai, apibrėžiantys minėtame įstatyme nurodytų pretenzijų pateikimą. Priešingu atveju, būtų sudaromos prielaidos asmenims piktnaudžiauti teise.
9.3. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie savo išlaidas tvorai, jos daliai (t.y. kiek kainavo jos įrengimas, kiek kainuotų jos išmonatavimo darbai ir pan.), tad jų argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo neturi jokio pagrindo. Be to, iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), tad ieškovai atlikę neteisėtus veiksmus negali tikėtis teisės apsaugos.
9.4. Kiti ieškovų atstovų nurodomi argumentai yra neesminiai, neturintys reikšmės Privalomojo nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovai dalį tvoros (19 m²) pastatė už savo sklypo, esančio adresu Jaunimo g. 5, Sudervės k., Vilniaus r., unikalus Nr. 44-1849-5728, kadastrinis Nr. 4184/0300:664, ribos, t.y. valstybinėje žemėje.
Jokio teisinio pagrindo tokios tvoros pastatymui valstybinėje žemėje ieškovams nebuvo; jie neturėjo jokių teisių į valstybinę žemę ir jos nevaldė jokiais teisėtais pagrindais. Tad buvo pažeisti LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, ir kitų nuostatų reikalavimai.
Atsakovas, remdamasis Žemės naudojimo patikrinimo aktu, savavališkos statybos faktui fiksuoti surašė Savavališkos statybos aktą (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d.). Tuomet, vadovaudamasis LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, atsakovas surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ieškovę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą metalo tvorą su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę (nelegalus statinys – tvora, yra aiškiai identifikuojamas pagal matavimų schemas). Šis aktas turi tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindus, kitaip sakant, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Tad jis remiantis vien formaliais pagrindais negali būti panaikintas.
Ieškovų ieškinys iš esmės yra grindžiamas akivaizdžiai nepagrįstais argumentais ir neadekvačiai vertinant situaciją, be to, neįrodytas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Tad jis atmestinas.
11. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovų ieškinys atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Tačiau pastarasis nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tad šios išlaidos nepriteistinos.
Iš ieškovų I. M. ir Z. M. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos, iš viso 3,32 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
n u sprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,32 Eur (tris eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.